Kaip skamba György Ligeti vengriškas rokas? Kodėl Franzas Schubertas dedikavo tik vieną kūrinį fleitai? Ar koncertų salėse šokama? Kas sieja Vytauto Bacevičiaus ir Japonijos kompozitorių kosmologines sampratas? Atsakymai – „Organum“ koncertuose.
LIGETI ir vengriškas rokas
Lapkričio 11 d. koncertų salėje „Organum“ bus minimas vieno reikšmingiausių šių laikų kompozitoriaus György Ligeti gimimo šimtmetis. Jo novatoriškos kūrybos epocha truko ilgiau nei visa XX a. antroji pusė. Naujuosius G. Ligeti muzikos standartus atskleis trijų muzikų sambūris: Motiejus ir Mykolas Bazarai bei Arkadijus Gotesmanas.
Skambės ciklas „Musica Ricercata“, kuriuo kompozitorius siekė įtvirtinti individualų kompozicinį ex nihilo stilių, ankstyvieji kūrybiniai bandymai atsispindės 5 pjesėse fortepijonui 4 rankoms. Bandymus ir eksperimentus tęs Motiejus Bazaras klavesinininko amplua, interpretuodamas G. Ligeti kūrinius klavesinui „Hungarian Rock“ ir „Continuum“, kurie atvėrė naujas instrumento galimybes ir priartino jo skambesį prie triukšmų muzikos.
Koncerto ašis – Ligeti etiudai fortepijonui (1985–2001), laikomi pirmuoju ir bene vertingiausiu šio žanro pavyzdžiu. Koncertą vainikuos netikėtas, G. Ligeti etiudų temomis improvizuojantis duetas – Motiejus Bazaras ir Arkadijus Gotesmanas.
Schuberto fleita
Lapkričio 19 d. klausytojai bus kviečiami susipažinti su Romantizmo epochos kompozitoriaus, Lied žanro pradininko Franzo Schuberto muzika fleitai ir fortepijonui. Kompozitorius paliko virš 1500 kūrinių, tarp jų – vienintelę dedikaciją fleitai. Tai Introdukcija ir variacijos fleitai ir fortepijonui dainos „Trockne Blumen“ (liet. „Sudžiūvusios gėlės“) tema.
Originali daina iš 20 dainų ciklo „Gražioji malūnininkė“, kuris remiasi W. Müllerio lyrikoje reiškiamomis vienišos romantiškos sielos kančiomis, viltimis ir klajonėmis, kalba apie jauno malūnininko troškimą būti palaidotam su malūnininkės dovanotomis jau sudžiūvusiomis gėlėmis, kurios, jai pamačius jo kapą, iš naujo pražystų.
Kodėl kompozitorius nutarė šią istoriją patikėti ne tik balso, bet fleitos skambesiui ir kodėl kitos jo kompozicijos adaptuojamos fleitai? Į šiuos klausimus muzikinį atsakymą pateiks du Lietuvos menininkai – fleitininkas Justinas Mačys ir pianistas Mantautas Katinas, taip pat atlikdami ir F. Schuberto Sonatą Arpeggione, kuri originaliai skirta fortepijonui ir arpedžionui (instrumentui, panašiam į violončelę ir gitarą).
M. Katinas publiką supažindins ir su kompozitoriaus fortepijoninės muzikos niša, atlikdamas Sonatą A-dur.
Ritminiai šokiai
Lapkričio 26 d. perskusininkų duetas „TandemA.S.“ sukurs netikėtą renginį. Sigito Gailiaus ir Andriaus Rekašiaus tandemas, nusipurtęs akademinės rimties įtakų, koncerto publikos svečius pakvies... šokti! O jei drąsos pristigs – bent mintimis pasinerti į marimbos ir vibrafono kuriamą magiją, gaivališkas, judrias, išlaisvinančias fantazijas.
„TandemA.S.“ paruošė išskirtinę programą, paremtą mušamųjų instrumentų įvairove bei virtuoziško atlikimo subtilybėmis. Programoje žymiausi pasaulio perkusinės muzikos kūriniai, skirtingų kultūrų, žemynų bei muzikos stilių samplaika, kurią vienija marimbos ir vibrafono tembrinė paletė. Klausytojo ausiai malonus instrumentų derinys tampa vis populiaresnis šiuolaikinėje muzikoje.
Muzikos kosmologijos
Lapkričio 29 d. sulauksime japonų pianisto Yusuke Ishii. Jis paskambins lietuvių išeivijos kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus, o taip pat Japonijos kompozitorių Kishio Hirao, Toru Takemitsu bei Joji Yuasa kūrinius. Atlikėjas bei mokslininkas jau kurį laiką tyrinėja kompozitoriaus ir pianisto, išskirtinės asmenybės Lietuvos muzikos istorijoje, vieno pirmųjų avangardistų tarpukario Lietuvoje Vytauto Bacevičiaus (1905–1970) – kūrybą.
Šiemet Lietuvos muzikos informacijos centras išleis jo kūrinių vinilinę plokštelę, kurios atsiradimą inicijavo ir įrašė pats Yusuke Ishii. „Man įdomu gretinti dvi kosmologijas – Bacevičiaus be galo žmogišką pažiūrą į visatą ir Yuasos muzikos kosmiškumą, paremtą Rytų filosofija“, – mintimis prieš koncertą dalijosi pianistas.
Koncertą organizuoja Lietuvos muzikos informacijos centras ir koncertų salė „Organum“. Partneriai: Japonijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos kompozitorių sąjunga. Finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Kiti „Organum“ koncertai
Lapkričio 5 d. koncertas „Trys madrigalai“, įkvėptas čekų kompozitoriaus Bohuslavo Martinů sukurtų „Trijų Madrigalų“ smuikui ir altui. Duo Simile – smuikininkė Milda Kraujutaityė ir altininkė Silvija Čiuladytė taip pat pagrieš W. A. Mozarto duetus bei naują lietuvių kompozitorės Justinos Repečkaitės kūrinį.
Lapkričio 12 d. smuikininkė Lina Juknevičiūtė ir pianistė Inga Vyšniauskaitė koncerte „Mitai ir romantinis virtuoziškumas“ atliks retai Lietuvoje skambančius, bet spalvingus, mitais ir legendomis apipintus kūrinius. Skambės Balio Dvariono, Johanneso Brahmso, Karolio Szymanowskio, Nicolo Paganini kūriniai.
Lapkričio 16 d. ansamblis „Paleasis“ tęs ciklą „Beethoveno išradimai“, skirtą Ludwigo van Beethoveno kamerinei kūrybai. Pianisto Alexanderio Paley suburtas pučiamųjų ansamblis „Paleasis“ savo programoje atskleidžia Beethoveno kamerinę muziką kaip idėjų branduolį, savotišką kūrybos lopšį: joje slypi didingi meniniai išradimai, pakeitę XVIII a. klasicistinių muzikos formų kontūrus ir tapę romantizmo pranašais.
Ansamblio nariai – Lietuvoje ir užsienyje žinomi muzikai: Vytenis Gurstis (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Karolis Kolakauskas (klarnetas), Andrius Puplauskis (fagotas), Gediminas Abaris (valtorna) ir Alexander Paley (fortepijonas).
Lapkričio 22 d., minint kompozitoriaus Teisučio Makčino 85-metį, gausus atlikėjų būrys – saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė Ilona Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras bei vargonininkas Dainius Sverdiolas atliks klausytojams mažiau žinomą kamerinę T. Makačino muziką, kuri virto ne tik koncertine programa, bet ir taps šiuo metu įrašinėjama kompaktine plokštele „Teisutis Makačinas. Šokio žingsniu. By Dancing Step“. Koncerte dalyvausiantį Teisutį Makačiną kalbins ir programą moderuos kompozitorė Zita Bružaitė.
