Koncertą pradėjo vienas žinomiausių vengrų kompozitoriaus György Ligeti kūrybos pavyzdžių – kūrinys „Lux Aeterna“ („Amžinoji šviesa“). Kompleksiškos daugiabalsės melodinės atkarpos, sukomponuotos mikropolifonine technika, sukuria nuolatos besikeičiančio ir gyvo garsų debesies įspūdį. Kūrinio faktūra, subtiliai audžiama choro „Jaunos muzika“ balsų, užpildė erdvę aplink save tarytum kviesdama klausytoją skirti visą savo dėmesį kažkur tolumoje organiškai besivystančiam kitokio pasaulio atvaizdui.
Ne veltui kūrinys buvo panaudotas žymiajame Stanley Kubricko filme „2001 m. kosminė odisėja“. Tai buvo drąsus sprendimas pradėti koncertą šiuo kūriniu, kadangi jis reikalauja susikaupimo ir įsiklausymo; sprendimas atsipirko, bet ar su tuo sutiktų skambios reklamos atklaidintų miestiečių nuomonės? Pasirinktas tempas man pasirodė per plauką per greitas (pradžios jaudulys?), o retsykiais, ypač tirštesnės faktūros padalose, balsų balansas, jei tai ne koncerto erdvės ypatybė, pasirodė ne iki galo atidirbtas. Vienaip ar kitaip – šiuo išpuoselėtu atlikimu buvo priminta, kodėl „Jauna muzika“ yra bene geriausias šiuolaikinę muziką puoselėjantis Lietuvos choras.
Koncerto pirmąją dalį tęsė György Ligeti mikropolifoninę techniką savaip interpretuojantys arba savaip aproprijuojantys kūriniai. Tai jaunosios kartos kompozitorės Beatos Juchnevič 2019 m. parašytas kūrinys „Finding the Light“ bei garsiausio šių laikų japonų kompozitoriaus Toshio Hosokawos, kurio kūrybai šiemet festivalis „Gaida“ skiria ypatingą dėmesį, kompozicija „Ave Maria“. „Finding the Light“ – iš tiesų jautrus kūrinys, kuriame nuo pirmų taktų jaučiasi Ligeti įtaka. Kompozitorė nepasako nieko naujo rinkdamasi mikropolifoninę techniką, kuri perdėm staigiai užsibaigia ir pereina į gana paprastą homofoninę faktūrą.
Kūrinio atlikimas vietomis pasirodė ypač skubotas, galbūt siekiant sukurti kontrastą su prieš tai skambėjusia kompozicija, tačiau nuo to tik nukentėjo klausymosi patirtis antrojoje kūrinio dalyje ir subanalino kulminaciją. Bene geriausiai vakare nuskambėjo T. Hosokawos kūrinys „Ave Maria“. Ypač subtilių ir meistriškų tembrinių balso niuansų nestokojanti kompozicija šaknijasi iš panašaus Ligeti inspiruoto idėjinio lauko, tačiau net ir naudojant šiais laikais jau klišėmis tapusias atlikimo technikas sugeba nuskambėti naujai ir prasmingai. Atlikimas savo skambesiu pasirodė darnus ir įtaigus.
Antroji koncerto dalis buvo skirta amerikiečių kompozitoriaus, „Oskaro“, „Grammy“ ir Pulitzerio premijos laureato Davido Lango kūrybai. Daug kam ji gerai pažįstama iš italų režisieriaus Paolo Sorrentino filmų garso takelių. Buvo malonu išgirsti profesionaliai atliktus žymiausius Davido Lango kūrinius, kaip „again (after ecclesiastes)“, ištraukas iš „The Little Match Girl Passion“ bei koncerto pabaigoje skambėjusį „just (after song of songs)“.
Koncertą vainikavo naujo kūrinio, skirto Vilniui, „Vilne Alef-Beys“ premjera. Kūrinyje atsigręžiama į žydiškąją sostinės praeitį ir į paties kompozitoriaus ryšius su ja: jo seneliai buvo žydų emigrantai iš Lietuvos – senelis iš Gargždų, o močiutė – iš Šilalės. Kaip ir dauguma Amerikoje įsikūrusių žydų jie juto nostalgiją už Atlanto likusiam gimtajam kraštui ir būtent tai įkūnija ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje A. L. Wolfsono ir A. Olshanetsky sukurta daina „Vilne, Vilne“, kuri ne tik labai išpopuliarėjo, bet karo metais Vilniaus gete buvo dainuojama kaip himnas.
D. Langas savo kūrinyje panaudojo šios dainos tekstą, kuris skamba pašnibždomis rečituojamos jidiš abėcėlės fone. Kompozitorių taip pat įkvėpė legenda apie beraštį jaunuolį, kurio troškimas melstis buvo toks stiprus, kad nemokėdamas skaityti jis rečitavo abėcėlės raides, iš kurių, tikėjosi, Dievas sudėlios maldos žodžius. Kūrinys „Vilne Alef-Beys“ pasirodė kaip subtilus ir emociškai paveikus Davido Lango kūrybos pavyzdys, naudojantis galbūt dar minimalesnes priemones, nei kad esame iš jo pripratę išgirsti. Du sluoksniai – lėtai kintantys akordai ir šnabždesio fonas, kuriame retsykiais pilnu balsu pasigirstantys pavieniai žodžiai sukūrė kinematografišką rimties atmosferą, tarytum suteikiančią balsą visiems kažkada jėga nutildytiesiems. Tai ypač surezonavo turint omeny dabartinę situaciją Vidurio Rytuose.
Pirmasis festivalio „Gaida“ koncertas davė stiprų pradžios impulsą sekantiems ir įvairove išsiskirsiantiems renginiams. Profesionalus ir itin subtilus choro „Jauna muzika“ atlikimas suteikė neeilinę progą klausytojams išgirsti gyvai atliekamus kelis ryškiausius ir retai atliekamus šiuolaikinės chorinės muzikos repertuaro pavyzdžius bei paskęsti užburiančioje ir neįpareigojančioje Davido Lango muzikos meditacijoje.
Kiti Tarptautinio aktualios muzikos festivalio „Gaida“ koncertai – kultinio elektroninės muzikos kūrėjo ir pianisto Nilso Frahmo pasirodymai „Music for Vilnius“ Nacionalinėje filharmonijoje spalio 19 d. 19.00 ir 22.00 val. Bilietus platina „Kakava.lt“. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
