Vilniuje pasibaigė daugiau kaip savaitę trukęs vienas reikšmingiausių šalies muzikos pasaulio įvykių – kas ketverius metus rengiamas Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas.
Jo tarptautinei žiuri teko nelengva užduotis nuspręsti, kas iš didelio jaunųjų talentų būrio vertas geriausiųjų vardo, nes dėl konkurso prizų (piniginis fondas – 42 tūkst. eurų) kovojo jau nemenką tarptautinių varžybų patirtį ir apdovanojimų kraitį sukaupę pianistai bei vargonininkai.
Renginys sulaukė didelio publikos dėmesio – tai buvo reta proga išgirsti, kaip M.K.Čiurlionio kūrinius interpretuoja atlikėjai iš įvairių pasaulio šalių – nuo Jungtinių Valstijų iki Japonijos ir Pietų Korėjos. Mat didžiausias dėmesys šiame renginyje skiriamas M.K.Čiurlionio ir šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniams – juos įtraukti į pasirodymų programą būtina.
Neįprasta šiemet buvo tai, kad finaliniuose koncertuose publika neišgirdo anksčiau nuolat skambėdavusių rusų autorių kūrinių – jie buvo išbraukti iš programų reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Lyderis nepaliko abejingų
Staigmenų konkurse netrūko. Geriausiu M.K.Čiurlionio Fugos b-moll atlikėju buvo pripažintas pianistas iš Pietų Korėjos Jinhyung Parkas, o vargonininkų konkurse specialųjį prizą už geriausią lietuvių kompozitoriaus kūrinio atlikimą pelnė Laura Schlappa iš Vokietijos.
27 metų Jinhyung Parkas pianistų konkurse neturėjo sau lygių – jis visus užbūrė muzikalumu ir žėrinčia technika. Šiam atlikėjui atiteko ne tik pagrindinis piniginis prizas (10 tūkst. eurų), bet ir šeši specialieji prizai, tarp jų – kvietimai kitą sezoną surengti rečitalius Lietuvos nacionalinėje ir Kauno valstybinėje filharmonijose bei Paliesiaus dvare.
Šiuo metu Hanoverio muzikos, dramos ir medijų universitete studijuojantis korėjietis rečitalius rengia nuo 13-os metų, jau yra sulaukęs svarių įvertinimų nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose, koncertavęs su Europos, Kanados, JAV orkestrais.
Antrosios vietos laimėtojas pianistas Simonas Poška taip pat studijuoja Hanoverio muzikos, dramos ir medijų universitete, o jo profesorius Rolandas Krügeris vadovavo pianistų vertinimo komisijai.
Įdomu, kad visi trys finalininkai lietuvių pianistai yra užsienio aukštųjų mokyklų studentai: trečiąją vietą laimėjęs Kasparas Mikužis baigia studijas Londono karališkojoje akademijoje, o konkurso diplomatė Elžbieta Liepa Dvarionaitė mokosi Vienos muzikos ir scenos menų universitete.
Atvers svarbias scenas
Į vargonininkų konkursą stipriausius konkursantus šiemet atsiuntė Čekija: pirmasis prizas (10 tūkst. eurų) atiteko šios šalies atstovui Janui Koprivai, antrasis (5 tūkst.) – Tatianai Pernetovai. Vienintelis į finalą patekęs lietuvių vargonininkas Benas Jonušas buvo pripažintas geriausiu M.K.Čiurlionio kūrinio atlikėju.
Vargonininkų žiuri vadovavęs Varšuvos F.Chopino muzikos akademijos profesorius Andrzejus Chorosiękis sveikindamas laureatus pabrėžė M.K.Čiurlionio konkurso svarbą ieškant talentų visame pasaulyje.
Šis tarptautinis konkursas yra išskirtinis Lietuvoje ilgametėmis tradicijomis. Pirmasis, skirtas tik pianistams, buvo surengtas dar 1965 metais, o jau po trejų metų, 1968-aisiais, konkurse varžėsi ir vargonininkai.
Nuo 1991 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, konkursas tapo tarptautinis. Didelį impulsą jo raidai suteikė viena garsiausių Lietuvos pianisčių Mūza Rubackytė. Jos dėka 1994 metais Ženevoje Tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas buvo priimtas į Pasaulinę muzikos konkursų federaciją.
„Jauniems atlikėjams tai puiki galimybė pasirodyti ne tik reikliai Lietuvos klasikinės muzikos mėgėjų publikai, bet ir tarptautinei žiuri, kurios įvertinimas ne vienam atvers kelią į didžiąją sceną“, – tvirtino konkurso rengėjas, Tarptautinių kultūros projektų centro vadovas Eugenijus Butvydas.
Gerbėjų gretos plečiasi
Pergalė M.K.Čiurlionio pianistų konkurse stipriai paveikė ir M.K.Čiurlionio proanūkio bei jo paveldo puoselėtojo pianisto Roko Zubovo profesinį gyvenimą, jau daug metų neatsiejamą nuo jo genialiojo protėvio kūrybos tyrinėjimų ir sklaidos.
„1986 metais, kai dalyvavau šiame konkurse, Lietuva nebuvo laisva šalis, čia grodavo tuometinių „sąjunginių respublikų“ jaunieji pianistai. Labai svarbu, kad, atkūrus nepriklausomybę, konkurso rengėjai sugebėjo ne tik jį išsaugoti, bet ir užauginti taip, kad sunku net lyginti dabartinį su tuo, kuriame man teko dalyvauti“, – pripažino R.Zubovas.
Jis džiaugėsi, kad M.K.Čiurlionį vis daugiau gerbėjų atranda ne tik kaip dailininką, bet ir kaip kompozitorių. „Iki pat 1990 metų pristatyti M.K.Čiurlionį Vakarų pasaulyje nebuvo galimybių, ir jo kūryba niekada negalėjo būti deramai įvertinta greta amžininkų kūrinių. XX a. pradžios muzikos ir dailės istorija buvo parašyta tada, kai M.K.Čiurlionis dar nebuvo plačiau žinomas, todėl turime stengtis savo jėgomis atverti jo kūrybą pasauliui“, – tvirtino klasiko palikuonis.
Jo įsitikinimu, M.K.Čiurlionio muzikai nereikia vertimo – ji paliečia giliuosius bendražmogiškus klodus ir visų žmonių sielos stygas, todėl visada bus reikalinga ir suprantama tiems, kurie ieško grožio, prasmės ir harmonijos.
M.K.Čiurlionio pianistų konkurso prizininkai
1 premija (10 000 Eur) ir 6 spec. prizai – Jinhyung Parkas (Pietų Korėja).
2 premija (5000 Eur) ir 2 spec. prizai – S.Poška (Lietuva).
3 premija (3000 Eur) ir spec. prizas – K.Mikužis (Lietuva).
Diplomai (po 1000 Eur) – M.Muidinovas (Vokietija), T.Namikawa (Japonija), E.L.Dvarionaitė (Lietuva).
Publikos simpatijų prizas (500 Eur) – M.Muidinovas (Vokietija).
M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso prizininkai
1 premija (10 000 Eur) ir 2 spec. prizai – J.Kopriva (Čekija).
2 premija (5000 Eur) – T.Pernetova (Čekija).
3 premija (po 2000 Eur) – L.Schlappa ir A.Voderholzeris (Vokietija).
3 spec. prizai – B.Jonušas (Lietuva).
Spec. prizas – O.Kalninis (Latvija).
