Rugsėjo 18 d. 19 val. „Banchetto musicale“ publiką pakvies į viešbučio „Domus Maria“ Didžiąją salę-lektoriumą (Aušros Vartų g. 12), kur koncertuos Šveicarijoje įsikūręs lenkų liutnininkas M.Grondko. Klausytojai bus supažindinti su liutnios muzikos lenkiškosiomis sąsajomis (apie 1600 m.).
XVII a. europietiškuose rankraščiuose, spausdintuose muzikos liutniai šaltiniuose išsaugota daugybė „polonicos“: muzikos kūrinių, turinčių lenkiškųjų sąsajų. Repertuaras yra didelis, gausus šaltinių, tačiau didžiojoje dalyje nėra autorystės nuorodų.
Ambicingiausias lenkų indėlis į liutnios muzikos repertuarą, siejamas su šiomis asmenybėmis: Wojciechas Długorajus (1557/1558–po 1619), Diomedesas Cato (1555–1628), Jakubas Reysas (apie 1550–1605), Kasperas Sielickis (apie 1570–?) – pastarasis veikiausiai mokėsi pas W.Długorajų ir buvo jaunesnysis D.Cato kolega karaliaus dvare Krokuvoje.
M.Gondko, ne tik vienas žymiausių šių dienų Renesanso epochos muzikos atlikėjų, bet ir vienas nuosekliausių lenkų muzikos paveldo tyrinėtojų bei įprasmintojų, su lotynišku daiktavardžiu „polonicum“ susidūrė vienoje iš tabulatūrų, susijusių su kūriniu liutniai. Portalui Culture.pl muzikantas pasakojo: „Pradėjau jį vartoti apibūdindamas įvairias šio laikotarpio liutnios muzikos formas, turinčias tam tikrą lenkišką atspalvį ir plačiai išsibarsčiusias Europos šaltiniuose. Iš viso man prireikė beveik 20 metų, kol parengiau projektą „Polonica“.
Paklaustas, ar projekto „Polonica“ įgyvendinimas susijęs su tuo, kad liutnios muzika buvo populiari Lenkijos Renesanso epochoje, muzikantas atsakė: „Taip, taip pat todėl, kad šis repertuaras šiandien beveik nežinomas. Tačiau žvelgiant į maždaug 1600 m. liutnios muzikos antologijas, tampa aišku, kad į „Polonica“ įrašytas repertuaras priklausė Europos liutnios repertuaro kanonui.“
M.Gondko studijavo klasikinę gitarą gimtojoje Varšuvoje. Susižavėjimas senąja muzika jį atvedė į Bazelį, kur jis tyrinėjo grojimo istoriniais liutnių šeimos instrumentais paslaptis prestižiniame Šveicarijos universitete „Schola Cantorum Basiliensis“, vadovaujamas garsaus liutnininko Hopkinsono Smitho.
Paklaustas, nuo kada susidomėjote senąja muzika ir kas paskatino į ją gilintis, muzikantas pasakojo: „Daugmaž nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio. Tuomet studijavau klasikinę gitarą Varšuvos Fryderyko Chopino muzikos akademijoje (dabar – universitetas) ir man pasisekė, kad mano profesorius buvo Marcinas Zalewskis – vienas iš nedaugelio profesionalių šalies liutnininkų, naudojančių XVI a. grojimo techniką. Tuo metu jau daug metų mokiausi groti klasikine gitara, todėl buvau susipažinęs su Johno Dowlando ir Johanno Sebastiano Bacho muzika, klausiausi daug senosios muzikos.
Niekada nepamiršiu, kokį įspūdį man paliko per radiją išgirstas H.Smitho liutnia grojamas J.S.Bachas, nors senas radijo imtuvas skambėjo su traškesiu. Kai šis įrašas pateko į vietinę parduotuvę, išleidau jam didžiąją dalį savo santaupų, o paskui ilgai negalėjau jo klausytis, nes neturėjau CD grotuvo.
Panašiai pasielgiau ir su XVII a. prancūzų liutnininkų kūrinių įrašais. XX a. 9-ajame dešimtmetyje Lenkijos radijas jau transliavo daug senosios muzikos ir aš sugėriau viską – nuo viduramžių giesmių ir polifonijos iki XIX a. kamerinės muzikos, atliekamos senoviniais instrumentais. Taip pat girdėjau Emmos Kirkby, „The Consort of Musicke“, „Sequentia“, „Gothic Voices“ ir daugelio kitų atlikėjų koncertus. Kartais tekdavo keliauti į atokias šalies vietoves, bet buvo verta stengtis.
Ilgai nedvejodamas nusikirpau gitaristo dešinės rankos nagus, o M.Zalewskis supažindino mane su liutnios technika. Tačiau netrukus mokyklos vadovybė man leido suprasti, kad turiu apsispręsti, kuo noriu būti, todėl nusprendžiau pabandyti laimę „Schola Cantorum Basiliensis“, nes H.Smithas, su kuriuo bendravau, paskatino mane laikyti stojamuosius egzaminus. Sėkmingai juos išlaikiau ir kelio atgal nebebuvo – bet taip pat ir noro grįžti, nors visada turėjau silpnybę gitarai.“
XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje su žmona, fleitininke ir klavesinininke Corina Marti, M.Gondko įkūrė ansamblį „La Morra“. Jie atlieka vėlyvųjų viduramžių (viduramžių rudens) ir ankstyvojo Renesanso repertuarą. Ansamblis įsikūręs Šveicarijos kultūros sostinėje Bazelyje. Kaip solistas ir ansamblio „La Morra“ narys M.Gondko nuolat koncertuoja Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Japonijoje bei Artimuosiuose Rytuose. Rugsėjo 18-ąją jis gros Vilniuje.
Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir Všį „Vilniaus festivaliai“.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Festivalio rengėjų inf.
FESTIVALIO KALENDORIUS
Rugsėjo 18 d. 19 val.
Viešbučio „Domus Maria“ Didžiojoje salėje-lektoriume
„Polonica“
Liutnios muzikos lenkiškosios sąsajos (apie 1600)
Michał Gondko (Šveicarija) – liutnia
* * *
Rugsėjo 24 d. 19 val.
„Vaidilos“ teatre
Henry Purcello (1659–1695) opera
„Dido and Aeneas“ („Didonė ir Enėjas“)
Libreto autorius Nahumas Tate’as (1652–1715)
Meno vadovas ir dirigentas Christian Frattima (Italija)
Dido (Didonė): Theodora Baka (Graikija) – mecosopranas
Aeneas (Enėjas): Jóhann Kristinsson (Islandija) – baritonas
Belinda: Bryndís Guðjónsdóttir (Islandija) – sopranas
2nd Woman (Antroji moteris): Yo Otahara (Japonija) – sopranas
Sorceress (Burtininkė): Julija Stankevičiūtė (Lietuva) – mecosopranas
1st Witch (Pirmoji ragana): Indrė Anankaitė (Lietuva) – sopranas
2nd Witch (Antroji ragana): Seohee Kim (Pietų Korėja) – sopranas
Sailor (Jūreivis): Povilas Vanžodis (Lietuva) – tenoras
Baroko orkestras „Coin du Roi“ (Italija)
Festivalio choras „Duodeco“ (Lietuva)
