Į GŠ ansamblį susibūrę jauni žmonės, atliekantys sakralinę muziką. Bet tai nebus vienintelis jaunimo pasirodymas šiame festivalyje. Laikydamasis tradicijos „Banchetto musicale“ ir šiemet suteikia progą prisistatyti jauniesiems atlikėjams „Fringe Day“ koncerte, transliuojamame internetu. Jį bus galima išgirsti rugsėjo 16 d. 19 val. festivalio „Facebook“ puslapyje ir „YouTube“ kanale.
Šiais metais į „Fringe Day“ programą atrinkti senosios muzikos atlikėjai iš Vengrijos ir Italijos. Vengrų klavesinininkė ir klavicimbolininkė Tímea Daradics atliks viduramžių ir Renesanso Europos muziką iš XIV– XVI a. tabulatūrų. Jos programa įrašyta „Schola cantorum Basiliensis“, muzikos akademijoje ir tyrimų institucijoje, įsikūrusioje Šveicarijos mieste Bazelyje ir daugiausia dėmesio skiriančioje senajai muzikai bei istoriškai pagrįstam jos atlikimui.
O štai italų ansamblis „Officina musicae“ pasirinko malonaus egzilio garso takelį, įrašytą viloje „Ca' Cornaro“ Romano d'Ecelino miestelyje Vičencos provincijoje ne per toliausiai nuo Venecijos.
Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms skirtas lietuviškų giesmių koncertas įvyks rugsėjo 17 d. 18 val. 30 min. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje. Ko iš jo galima tikėtis, papasakojo GŠ ansamblio vadovė Gabija Adamonytė.
– Pirmiausia pristatykite savo ansamblį – kaip ir kada jis atsirado, į kokios muzikos atlikimą gilinasi?
– Esame prieš keletą metų įsikūręs senosios sakralinės muzikos ansamblis, reziduojantis Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje (seniau vadinta Švč.Trejybės bažnyčia; šventovėje saugomas malonėmis garsėjantis, daugybės piligrimų lankomas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, perteikiantis vienuolės Faustinos Kovalskos regėjimus. Paveikslą pagal jos nurodymus ir jos nuolat prižiūrimas 1934 m. nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirovskis). Mūsų pagrindinis tikslas – giedoti liturgijoje, tad ir mūsų repertuaras daugiausia pagrįstas liturgine muzika.
Dar būdami studentai mes, jaunų žmonių grupė, ieškojome, kur galėtume giedoti. Tokią vietą radome Dievo Gailestingumo šventovėje ir giedame ten iki šiol. Visi esame muziklūs, bet ne visi iš profesijos muzikai. Aš, vadovė, šiuo metu studijuoju muziką Romoje, Popiežiškajame sakralinės muzikos institute, – baigiu grigališkojo choralo studijas.
Grigališkasis choralas yra vienas pagrindinių viduramžių muzikos elementų, tad nenuostabu, kad ir mūsų repertuare jis užima svarbią vietą. Bet domimės ir kitu repertuaru, kad praplėstume akiratį ir suprastume viduramžių krikščioniškąją muziką bei jos kultūrą: domimės senovės Romos giedojimu, šiuo metu gilinamės į Paryžiaus Dievo motinos katedros mokylos giedojimo tradiciją.
Kitas mūsų domėjimosi objektas – tradicinis giedojimas ir jo istorija. Bandome suprasti Lietuvos istoriją per muziką.
Taigi mums svarbu ne tik vokalinė technika, bet ir istorinė prieiga prie senosios muzikos. Juk senosios muzikos rankraščių ir kitų šaltinių nagrinėjimas bei įsitraukimas į gyvąją muzikinę tradiciją yra pažintis su kultūrine aplinka. Mums svarbu atrasti savo vietą istorijoje, suprasti, iš kur ateiname.
– Ką reiškia tradicinis giedojimas? O koks yra netradicinis?
– Viduramžių tradicija išlikusi iš rašytinių šaltinių, rankraščių. Šiandieninis žmogus, žinoma, ją interpretuoja. O jei kalbame apie mūsų katalikiškų giesmių tradiciją, yra šiek tiek išlikusių žodiniu būdu perduotų giesmių. Kitose kultūrose, pavyzdžiui, Lenkijoje, randama tokių pat giesmių, kokios buvo giedamos ir Lietuvoje. Kadangi Lenkijoje išlikę daugiau žodžiu perduotos tradicijos, galime lyginamuoju būdu atrasti bendrą giją, daryti prielaidą, kad ir pas mus gal buvo giedama taip pat. Mums įdomu žinoti, kur muzikinė tradicija dar nėra nutrūkusi ir kiek įmanoma tapti jos dalimi.
– Ar galima atgaivinti tradiciją, ar reikia net ir į senąjį repertuarą žvelgti iš XXI a. pozicijų?
– Mano manymu, giesmę galime atgaivinti tuomet, kai vėl randame jos vietą ir tikslą. Štai mes giesmes atliekame per mišias, pamaldas tam tikru laiku, tam tikroje vietoje ir ta giesmė turi savo funkciją. Tuomet ta giesmė yra gyva.
– Šių metų „Banchetto musicale“ festivalyje atliksite giesmes iš S.M.Slavočinskio leidinio „Giesmės, tikėjimui katalickam priderančios“ – 1646 m. išleisto pirmojo katalikiško lietuviško giesmyno. Ar tai buvo jūsų pačių sumanymas, ar pasiūlė festivalio rengėjai? Kaip ši programa atsidūrė jūsų kolektyvo repertuare?
– Ši programa paruošta jau prieš keletą metų. Patys ją sukūrėme, nes prieš tai buvome pradėję gilintis į „kantičkas“ („kantičkomis“ XIX a. buvo vadinami giesmynai, išvertus iš lenkų kalbos, „kantyczka“ reiškia „giesmė“). „Kantičkines“ giesmes kadaise giedojo visa Lietuva. Mums iškilo klausimas, ar galima ko nors rasti iš ankstesnių laikų, nei atsirado kantičkų knygelės, ir ieškojimai atvedė iki S.M.Slavočinskio giesmyno bei jėzuitų paveldo. Atradome rarotines giesmes (jos giedamos per adventą) ir taip sukūrėme visą programą.
– Ar giesmyne yra pateiktos ir gaidos, ar tik tekstai?
– Kelias iki melodijos tikrai įdomus. Pirmą kartą šios giesmės lotynų ir lenkų kalbomis buvo publikuotos jėzuitų pastangomis Lietuvoje 1613 m. išleistame pirmajame katalikiškame giesmyne „Parthenomelica“, parengtame vienuolio Valentino Bartoszewskio (1574 ?–1645). Giesmynas buvo skirtas Vilniaus jėzuitų akademijos studentams ir katalikų bendruomenei, jame buvo ir grigališkųjų, ir naujų, originalių visų tikinčiųjų giedamų giesmių.
Vėlesniame giesmyne, kurį 1667 m.Vilniaus akademijos spaustuvėje išleido Jėzuitų ordino narys, garsus retorikos specialistas Žygimantas Liauksminas (1596–1670), pateikiama ir muzikinė notacija. Bet giesmės vis dar lotyniškos ir lenkiškos.
Pirmąjį lietuvišką katalikišką giesmyną „Giesmės, tikėjimui katalickam priderančios“ parengė Jėzuitų akademijos popiežiaus alumnato auklėtinis S.M.Slavočinskis. Šiame leidinyje be natų išspausdinta apie 190 giesmių. Kai kurios jų jau buvo minėtame V.Bartoszewskio giesmyne, kitos vėliau pateko į naujus giesmių rinkinius.
Mes paėmėme natas iš Ž.Liauksmino leidinio ir pritaikėme lietuviškus žodžius iš S.M.Slavočinskio giesmyno.
– Ar jums pavyko bent palaikyti rankoje autentišką XVII a. giesmyno egzempliorių?
– S.M.Slavočinskio giesmynas „Giesmės, tikėjimui katalickam priderančios“ dėl savo nepaprasto retumo ilgai net bibliografams buvo nežinomas. Šiuo metu žinomi du egzemplioriai: defektuotas, saugomas Nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje (buvęs grafų Tarnovskių bibliotekos egzempliorius Dzikove), ir sveikas egzempliorius, saugomas Osolinskių nacionalinio instituto bibliotekoje Vroclave. Bet yra faksimilės – mes jų randame ir Vilniaus universiteto, ir daugelyje kitų bibliotekų. Remdamiesi savo muzikiniu išsilavinimu ir specialistų tyrimais išrašėme notacijas. Giesmės, kurias giedame, gana paprastos, notacija nesunki, nes jos skirtos studentams.
– Ar giesmės turi kokio nors lietuviško išskirtinumo?
– Sunku pasakyti. Man jos gal ir primintų lietuviškas „kantičkas“, bet, kaip minėjau, jos buvo giedamos ir lenkiškai. Bet įdomiausia ir nuostabiausia tai, kad iš išlikusių leidinių galime pamatyti, kokios giesmės skambėjo XVII amžiuje, ką tuo metu giedojo Vilniaus jėzuitų studentai ir katalikiškos bendruomenės.
– Kuo praturtės publika, išgirdusi festivalyje jūsų ansamblio programą?
– Svarbiausia, kad galime išgirsti XVII a. vilnietišką repertuarą, – jėzuitai įdėjo daug pastangų, kad muzikinis ir kultūrinis gyvenimas Vilniuje būtų gyvas.
Kitas svarbus dalykas tas, kad tai giesmės iš katalikų giesmyno. Žinome, kad protestantų muzikinis paveldas itin turtingas, o katalikų kol kas nelabai išnagrinėtas, be to, ir giesmynų buvo mažai. Mūsų manymu, repertuaras, kurį atliksime, yra neatsiejama Lietuvos katalikiškosios kultūros dalis.
Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir Všį „Vilniaus festivaliai“.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Festivalio rengėjų inf.
FESTIVALIO KALENDORIUS
Rugsėjo 16 d. 19 val.
„Banchetto musicale“ festivalio „Fringe Day“
Jaunųjų senosios muzikos atlikėjų koncertas internetu
Tímea Daradics – clavisimbalum, klavesinas (Vengrija)
„Ensemble OFFICINA MUSICÆ“ (Italija)
Elena Borsato – barokinis traversas
Francesco Maria Cataldo – viola da gamba
Luca Marcadella – klavesinas
* * *
Rugsėjo 17 d. 18 val. 30 min.
Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje
„Giesmės, tikėjimui katalickam priderančios“
XVII a. Vilniaus jėzuitų spausdintos giesmės
GŠ Ansamblis (Lietuva), vadovė Gabija Adamonytė
Gabija Adamonytė, Milda Adamonytė, Antanas Pundzius, Augminas Petronis, Laurynas Adamonis, Tautvydas Mažeika
* * *
Rugsėjo 18 d. 19 val.
Viešbučio „Domus Maria“ Didžiojoje salėje-lektoriume
„Polonica“
Liutnios muzikos lenkiškosios sąsajos (apie 1600)
Michał Gondko (Šveicarija) – liutnia
* * *
Rugsėjo 24 d. 19 val.
„Vaidilos“ teatre
Henry Purcello (1659–1695) opera
„Dido and Aeneas“ („Didonė ir Enėjas“)
Libreto autorius Nahumas Tate’as (1652–1715)
Meno vadovas ir dirigentas Christian Frattima (Italija)
Dido (Didonė): Theodora Baka (Graikija) – mecosopranas
Aeneas (Enėjas): Jóhann Kristinsson (Islandija) – baritonas
Belinda: Bryndís Guðjónsdóttir (Islandija) – sopranas
2nd Woman (Antroji moteris): Yo Otahara (Japonija) – sopranas
Sorceress (Burtininkė): Julija Stankevičiūtė (Lietuva) – mecosopranas
1st Witch (Pirmoji ragana): Indrė Anankaitė (Lietuva) – sopranas
2nd Witch (Antroji ragana): Seohee Kim (Pietų Korėja) – sopranas
Sailor (Jūreivis): Povilas Vanžodis (Lietuva) – tenoras
Baroko orkestras „Coin du Roi“ (Italija)
Festivalio choras „Duodeco“ (Lietuva)
