Šiuose koncertuose žymioji menininkė žada atlikti pačius garsiausius savo kūrinius: CGotham Lullaby“, „Hips Dance“, „Scared Song“, „Panda Chant I“, „Memory Song“ ir daugelį kitų iš skirtingais laikotarpiais sukurtų albumų „Volcano Songs“ (1993), trijų dalių operos „Atlas“ (1991), „Cellular Songs“ (2018), „The Games“ (1984), „Songs from the Hill“ (1975–1976), „impermanence“ (2004–2006), „mercy“ (2001), „The Politics of Quiet“ (1996) ir kt.
Su Meredith Monk (balsas, klavišiniai instrumentai) pasirodys ir dvi ilgametės jos vokalinės grupės atlikėjos – Katie Geissinger (balsas) ir Allison Sniffin (balsas, smuikas, klavišiniai).
Kompozitorė, dainininkė, choreografė, naujosios operos ir muzikinio teatro, instaliacijų ir kino kūrėja, Meredith Monk yra viena iš kertinių Amerikos muzikos figūrų. Ji yra laikoma viena unikaliausių ir įtakingiausių mūsų laikų menininkių. Pasak Michaelo Quinno iš „The Classical Review“, M. Monk yra „viena didžiausių šiuolaikinės muzikos inovatorių“.
Ji yra vadinamosios „išplėstinės“ vokalinės technikos ir tarpdisciplininio performanso pradininkė, kirtusi įvairių žanrų ribas, dar gerokai iki atsirandant sąvokai „crossover“, kaip teigia „The Washington Post“ apžvalgininkė Anne Midgette.
Anot „The New Yorker“ kritiko Alexo Rosso, Monk sukūrė pasaulį, kuris iki tol niekada neegzistavo meno istorijoje: sykiu kūniški ir efemeriški jos kūriniai paneigia miesto gyvenimo sudėtingumą ir atskleidžia jo „undergroundo“ civilizacijas, kurios dainuoja, šoka ir medituoja apie tai, kas amžina.
Pripažinti tarptautiniu mastu M. Monk kūriniai jau beveik šešis dešimtmečius keliauja po pasaulį. Ji vadinama „balso mage“ ir „viena iš geriausių Amerikos kompozitorių“. Ji pelnė net tris svabiausius JAV įvertinimus: 2019 m. tapo Amerikos menų ir literatūros akademijos nare, 2017 m. pelnė Dorothy ir Lillian Gish prizą, 2015 m. – Nacionalinį menų medalį, kurį jai įsegė Prezidentas Barackas Obama.
Savo kūrybinį kelią M. Monk pradėjo 1964 m., atsikrausčiusi į Niujorką. Ji savo kompozicijas pristatė galerijose, bažnyčiose ir kitose nekoncertinėse erdvėse. 1968 m. ji įkūrė „The House“ šokio trupę, su kuria rengė tarpdisciplininius pasirodymus. 1965 m. pradėjo inovatyvius balso kaip įvairialypio instrumento tyrinėjimus, o 1978 m. tam tikslui įkūrė „Meredith Monk & Vocal Ensemble“, kurį iki šiol sudaro vieni geriausių ir drąsiausių naujosios muzikos atlikėjų – dainininkai ir instrumentininkai.
Su šiuo ansambliu Monk pelnė įvairių apdovanojimų, tarp jų 2008-aisiais – „Grammy“ nominaciją už albumą „impermanence“. Savo įrašus „Meredith Monk & Vocal Ensemble“ daugiausia leidžia „ECM“ naujosios muzikos serijose, jie pasklidę po visą pasaulį.
Gyvi ansamblio pasirodymai štai jau daugiau nei keturis dešimtmečius vyksta įvairiuose festivaliuose, teatrų scenose ir koncertų salėse. M. Monk muzika skamba ir kine, tokių režisierių filmuose, kaip Terrence’as Malickas, Jean-Luc’as Godard’as, Davidas Byrne ar broliai Coenai. Ji ir pati kuria filmus: žymiausi – „Ellis Island“ (1981) ir „Book of Days“ (1988), rodyti daugybėje kino festivalių.
Greta didžiąją M. Monk kūrybos dalį sudarančių vokalinių, muzikos teatro kūrinių ir operų, menininkė kuria orkestrui, kameriniams ansambliams, solo instrumentams, gaudama užsakymus iš „Carnegie Hall“, San Francisko simfoninio orkestro, „Kronos“ kvarteto ir kitų atlikėjų. 2019 m. naujame jos operos „Atlas“ (1991) pastatyme solistams akompanavo Yuvalio Sharono diriguojamas Los Anždelo simfoninis orkestras.
Monk buvo pirmoji, sukūrusi specialią kompoziciją Solomono R. Guggenheimo muziejaus rotundoje (1969). Kiti žymesni, konkrečiai vietai pritaikyti kūriniai – „American Archeology #1: Roosevelt Island“ (1994) ir „Songs of Ascension“ (2008), atlikti Ann Hamilton bokšte.
M. Monk filmai, instaliacijos ir kiti darbai eksponuojami įvairiuose muziejuose ir galerijose – „Exit Art“, „Frederieke Taylor Gallery“, Niujorko modernaus meno muziejuje (MoMA) ir kitur. Muzikos legendos Meredith Monk ir „Vocal Ensemble“ koncertai Vilniuje – spalio 27 ir 28 d. 19 val. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje. Bilietus platina „Kakava.lt“ Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
