83-iąjį sezoną Filharmonija pradeda pagerbdama Vilniaus ir Varšuvos getų aukas

Koncerte skambės iškilių XX a. lenkų kompozitorių Andrzejaus Panufniko ir Witoldo Lutosławskio kūriniai, pastaraisiais dešimtmečiais į atlikėjų koncertines programas sugrįžtančio litvakų kūrėjo Josepho Achrono ir žymaus šiuolaikinio Lietuvos kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo muzika. Koncerto globėja – Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Naują sezoną Filharmonija pasitinka susikaupusi. Su rimtimi, bet kartu – ir šviesia viltimi. Kaip niekad grėsmingai politiškai ir geografiškai prie mūsų sienų priartėjęs blogis dar kartą primena žmogiškumo pamokas, kurias reikia išmokti ir atminti. Vilniaus ir Varšuvos žydų getai – jų panaikinimo datos mums šiandien kalba apie atmintį, kurią prikeliame muzika.

Muzika tampa kelrode žvaigžde, savotišku paminklu, nusakančiu kelią į tai, kad reikia susimąstyti apie trapią žmogaus būtį, žmogiškumą ir vertybes, kurias dabartinis blogis šalia mūsų sienų bando ištrinti. Žinomi Lietuvos atlikėjai ir Nacionalinis simfoninis orkestras rugsėjo 14-osios vakarą pakvies į humanizmo pamaldas Nacionalinėje filharmonijoje, kur skambės Lietuvos žydų ir lenkų kūryba“, – koncertą pristato LNSO meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas.

LNSO sezono pradžios koncerte pasirodys ryškus Lietuvos solistų žiedynas: Lukas Geniušas (fortepijonas), Rafailas Karpis (tenoras), Glebas Pyšniakas (violončelė), Dalia Dėdinskaitė (smuikas), Arkadijus Gotesmanas (mušamieji). Ketinama atlikti Andrzejaus Panufniko „Tragiškąją uvertiūrą“, Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui, Josepho Achrono „Hebrajišką melodiją“ smuikui ir orkestrui, Anatolijaus Šenderovo „Sulamitos giesmes“ violončelei ir simfoniniam orkestrui bei „Iš užmirštos knygos...“ balsui ir orkestrui (žydų liaudies tekstas). Pastarasis kūrinys, beje, itin primins Vilniaus krašto žydų palikimą.

„Iš užmirštos knygos...“ balsui ir kameriniam orkestrui žydų liaudies tekstais hebrajų kalba buvo sukurtas pagal septynias melodijas iš 1927 metais Vilniaus Žydų istorinės etnografinės draugijos išleistos knygos „Muzykaliszer pinkos“ („Muzikos metraštis“). Šį 243 religinių ir pasaulietinių žydiškų melodijų, skambėjusių Vilniuje ir Vilniaus krašte, rinkinį sudarė vilnietis kantorius ir kompozitorius Abraomas Bernšteinas.

Kaip teigė kompozitorius A. Šenderovas, „šitų dainų ir giesmių melodijos yra absoliučiai unikalios – jose persipynė įvairių tautų, gyvenusių Vilniaus krašte XX amžiaus pirmojoje pusėje ir daug anksčiau, nacionalinių kultūrų elementai“. Derindamas septynias kontrastingas giesmes (dauguma jų skirtos šabui) ir išryškindamas autentišką jų melodiką bei ritmiką, A. Šenderovas sukūrė stiprios dramaturgijos, teatrališką ir spalvingą ciklą.

„Iš užmirštos knygos...“ balso solo partiją atliksiantis Rafailas Karpis prisiminė: „Pirmą sykį šį kūrinį dainavau daugiau nei prieš dešimt metų. Jį tenka atlikti su įvairiais kolektyvais, ansambliais, akompanuojant fortepijonui, taip pat su kameriniais orkestrais, o šįkart džiaugiuosi, kad teks garbė atlikti su Nacionaliniu simfoniniu orkestru. Anatolijus Šenderovas yra sukūręs labai daug įvairių šio kūrinio versijų, pats dalyvaudavo repeticijose.

Visos versijos skambėjo skirtingai. Aranžuodamas skirtingai sudėčiai, norėdavo padaryti jį šiek tiek kitokį. Jam labai patiko, kad kūriniai gyvena, jie visada kitokie, visada skiriasi atlikimas. Ir tai nėra geriau ar blogiau, o – kitaip.“ Kitoks bus ir šis atlikimas, priminsiantis ne tik skausmingą žydų tautos naikinimo įvykį, bet ir turtingą kultūrą, neįkainojamą dvasinį palikimą.