Klaipėdiečiai rugsėjo 29 d. 18.30 val. galės grožėtis vienaveiksmių baletų „Pachita“ ir „Bolero“ vakaru, o rugsėjo 30 d. 12 val. – spektakliu vaikams „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Panevėžiečių spalio 4 d. 18 val. lauks „Pachita“ ir „Bolero“.
„Pachitos“ divertismentas
Baletas „Pachita“ 1846 m. buvo sukurtas Paryžiuje, o po metų – 1847-aisiais triumfavo Sankt Peterburgo Marijos teatre. Tai buvo pirmasis toje scenoje Mariuso Petipa pastatytas baletas. Dvidešimtame amžiuje tapo įprasta antrąjį baleto „Pachita“ veiksmą – garsųjį Grand pas classique – rodyti atskirai kaip vieną nuostabiausių klasikinio baleto šedevrų.
M. Petipa sukurta choreografija puikiai dera su šiuolaikiniu vizualiniu sprendimu, kurį 2021 m. pasiūlė LNOBT baleto meno vadovas Martynas Rimeikis ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius. Jų Grand pas classique versija iš Ludwigo A. Minkaus baleto „Pachita“ primena tyrą, švelniai rožinį žiedą iš amžinojo tobulybės pavasario.
Pagrindines partijas „Pachitos“ spektaklyje Klaipėdoje šoks viena labiausiai publikos mylimų LNOBT baleto porų – Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius. Panevėžio scenoje juos pakeis Metų baleto soliste šįmet pripažinta Marija Kastorina ir Metų populiariausiu solistu žiūrovų išrinktas Genadijus Žukovskis.
Erotiškas šokis tuščioje erdvėje
Visiškai kitokia – aistringai konfliktuojančia dvasia alsuoja choreografo Krzysztofo Pastoro „Bolero“ pagal gerai žinomą Maurice'o Ravelio muziką. Pasak choreografo, ši 2015 m. sukurta „Bolero“ versija grįžta prie pirminio kompozitoriaus sumanymo.
„Perskaičiau, kad M. Ravelis savo kūrinio inscenizaciją įsivaizdavo kaip veiksmą fabriko fone po atviru dangumi. Tai tarsi turėjo atspindėti mechaninį jo muzikos pobūdį. Todėl nutariau baleto veiksmą įkurdinti tuščioje erdvėje, kurios pagrindinis vaizdinis elementas – milžiniškas stačiakampis, o tai tam tikra prasme atitinka M. Ravelio sumanymą.
Vis dėlto šiame balete vyrauja muzika, todėl svarbu, kaip žiūrovas ją suvoks, kokias ji sukels asociacijas ir jausmus. Kad ir ko siekė M. Ravelis, tai – emocinga, erotiška ir veržli muzika“, – aiškino choreografas.
Klaipėdoje pagrindinėje atlikėjų poroje matysime jau daug metų negęstančias baleto žvaigždes – Olgą Konošenko ir Ernestą Barčaitį. Panevėžyje šoks „Auksiniu scenos kryžiumi“ būtent už šį spektaklį apdovanota Greta Gylytė ir J. Laucius.
Spektaklis vaikams – repertuaro rekordininkas
Lenkų kompozitoriaus Bogdano Pawlowskio baletas „Snieguolė ir septyni nykštukai“ pasaulinę premjerą 1970 m. sutiko Lodzės didžiajame teatre, tačiau netrukus sugebėjo pasklisti ne tik Europos, bet ir Azijos bei Šiaurės Amerikos trupėse. O kaimyninę Lietuvą kūrinys pasiekė labai greitai – lenkų choreografo Witoldo Borkowskio statyta „Snieguolės ir septynių nykštukų“ premjera Vilniuje įvyko dar 1972 m. pavasarį.
1988 m. choreografo Jurijaus Smorigino atnaujintas spektaklis LNOBT repertuare sėkmingai matomas iki šiol, o jo populiarumas galėtų varžytis su klasikiniais baletais. Per pusę amžiaus pasikeitė kelios jo atlikėjų ir tuo labiau žiūrovų kartos: kadaise Snieguolės ir nykštukų nuotykius scenoje stebėję vaikai dabar mielai veda į teatrą savo anūkus.
LNOBT baleto trupė, kaip ir daugelis pasaulio trupių, yra tarptautinė. Tad nesistebėkite, kad klaipėdiečiams rugsėjį rodomame spektaklyje Snieguolę šoks prancūzaitė Marine Pontarlier, o jos sutiktą Princą – britas Benjaminas Thomas Davis.
Nuo lapkričio iki birželio
Naująjį sezoną rekonstruotuose teatro rūmuose LNOBT šįmet žada pradėti vėliau – lapkričio 10 d., bet jis truks ilgiau – iki 2024 m. birželio 20 d. Norintys pamatyti sezono atidarymo premjerą – Giuseppe‘s Verdi operą „Aida“ bilietais turėtų pasirūpinti nedelsdami, kadangi laisvų vietų salėje aštuoniuose lapkritį numatytuose šios operos spektakliuose beveik neliko.
LNOBT taip pat siūlo įsigyti 104-ojo sezono abonementus, kurie suteikia ženklias nuolaidas į 5 ir daugiau spektaklių bilietus perkantiems žiūrovams.
