Tai Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) ir Estijos koncertinės įstaigos „PromFest“ projektas. Bendradarbiavimas tarp šių dviejų įstaigų tapo tradicija – nuo 2011 m. kartu sukurti jau penki spektakliai: G. Verdi operų „Atila“ (2011) ir „Traviata“ (2017), N. Rimskio-Korsakovo operos „Caro sužadėtinė“ (2013), V. Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ (2019) ir Gioachino Rossini operos „Turkas Italijoje“ (2021) pastatymai.
2023-ųjų rugsėjo 7 d. tarptautinio bendradarbiavimo sąrašą papildys J.Massenet opera „Pelenė“. Jos premjerinį spektaklį Kaune matysime tik kartą. Po premjeros KVMT ir „PromFest“ kūrybinė komanda išvyks į gastroles Estijoje, kur dalyvaus tarptautiniame operos festivalyje „PromFest“. Rugsėjo 10 ir 12 d
„Pelenė“ bus parodyta dar du kartus Pernu miesto „Endla“ teatre, o vėliau lauks pakvietimų dalyvauti kituose operos festivaliuose.
Ši XIX a. pabaigos prancūzų kompozitoriaus J. Massenet opera pirmą kartą buvo parodyta dar 1899 m. gegužės 24 d. Paryžiuje, „Opéra-Comique“ teatre ir iš karto pradėjo sėkmės kelionę per Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Anglijos teatrų scenas, o netrukus imta statyti ir už Atlanto.
Jau pirmuosiuose operos spektakliuose nemenkas dėmesys buvo skiriamas scenografijos įmantrybėms, technologijoms ir elektrifikacijos efektams. Daugiau kaip 120 metų gyvuojantis kūrinys Kauno valstybiniame muzikiniame teatre nukels į šiuolaikinį grožio kulto pasaulį.
Spektaklyje su originalia J. Massenet muzika kontrastuos sceninė mados kultą aukštinanti pastatymo vizija, bet ji lengvai suvokiama nūdienos žiūrovui. Pasak spektaklio kūrėjų, nepaisant išorinio blizgesio, tai – pasakojimas apie vienatvę, žmonių santykius, šeimą ir ilgesį būti ten, kur „žolė žalesnė, dangus mėlynesnis, žmonių santykiai gražesni, o meilė tikra“.
Operinės muzikos festivalis „PromFest“ Pernu mieste rengiamas nuo 2005-ųjų, jo tikslas – pateikti operas netradiciškai, dažnai pasitelkiant provokuojančius elementus. Opera „Pelenė“ – tai vienuoliktasis „PromFest“ festivalio pastatymas.
Žiūrovai, kurie seka šį festivalį, žino, kad jo spektakliuose pagrindinius vaidmenis atlieka Klaudia Taev jaunųjų operos dainininkų konkurso laimėtojai.
„Yra kuo džiaugtis ir net didžiuotis, nes visas pagrindines „Pelenės“ partijas dainuos ankstesni šio konkurso laureatai. Solistę Abigailę Levis Kauno ir Pernu klausytojai tikrai prisimena kaip puikią Romeo partijos atlikėją V. Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ (2019 m.), vengrų solistė Eszter Zemlenyi sužibėjo Kaudia Taev konkurse 2016 metais, laimėjusi trečiąją vietą, o du lietuvių dainininkai yra pelnę šiame konkurse pirmąsias premijas. Tai Laimonas Pautienius (2003 m.) ir Jomantė Šležaitė (2013 m.).
Scenoje išvysime ir puikiai visiems Lietuvos operos mėgėjams žinomą dainininką ir pedagogą Vladimirą Prudnikovą, dažną Klaudia Taev konkurso žiuri narį“ – pasakojo projekto pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas Erki Pehkas.
Garbė išrinkti šių metų spektaklį teko praėjusių metų konkurso laimėtojai, lenkų mecosopranui Zuzannai Nalewajek.
Režisuoti J. Massenet „Pelenę“ buvo pakviestas didelę tarptautinę patirtį muzikinio teatro žanruose sukaupęs žymus Estijos režisierius, choreografas bei teatro pedagogas Jüri Naelas. Spektaklio dailininkas – ilgametis „PromFest“ operos projektų dalyvis Madis Nurmsas.
„Mūsų sceninė operos versija pasakoja apie virtualią mus supančią aplinką, kaip tobulėjančios technologijos leidžia pabėgti į paralelinį pasaulį, kur kiekvienas gali susikurti trokštamą savęs versiją ir tapti Pelene, supermodeliu, prezidento svečiu ar princu.
Išnyksta ribos tarp realybės ir virtualumo, reginys tampa kiek didingas, ar net įnoringas. Visa tai darome žaismingai, leisdami nuostabiai J. Massenet muzikai išsiskleisti visu grožiu bei žavesiu. Vis dėlto šiame žaižaruojančiame pastatyme siekiame atskleisti ir gilesnius sluoksnius – tai, kas slypi už „glamūro“.
Norėčiau, kad žiūrovai pasistengtų rasti atsakymą, kokį poveikį šiuolaikinei publikai turi ši pasaka, kaip žmonių baimių, troškimų ir technologinių galimybių sąveika formuoja šiandieninį pasaulį“ – mintimis dalijosi režisierius ir choreografas J. Naelas.
Režisieriaus sprendimus sustiprina dailininko M. Nurmso scenografija bei kostiumai. Be pačios pasakos, spektaklio dizaino viziją kūrėjui įkvėpė interneto memai, mados pramonės produktai ir XX a. 6 ir 7 dešimtmečių kriminalinių komedijų stilius.
M. Nurmsas atskleidė, ko galima tikėtis šiame pastatyme. „Spektaklio veiksmas rutuliojasi glamūriniame mados pasaulyje, kur podiumu nepaliaujamai žingsniuoja modeliai, demonstruodami prekės ženklo „De La Haltère“ (Piktosios pamotės) kostiumus, sukurtus pagal tvarios mados principus – surenkant ir perkuriant senus drabužius. Spektaklio scenografija taip pat įmantri: daugiafunkciniai kristalai, nuolat keisdami vietą, nukeldami žiūrovus į vis kitas veiksmo erdves“, – pasakojo dailininkas.
Įdomu, kad spektaklio šviesos dailininkas Antonas Kulaginas prisidėjo prie šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso rengimo Jungtinėje Karalystėje. Jis drauge su gausia šviesos dailininkų komanda dovanojo nepamirštamą reginį Liverpulyje.
Trumpai apie spektaklio siužetą. Jo veiksmas sukasi apie Liusetę (Pelenę), kurios pamotė su dukromis išvyksta į balių ir tikisi atkreipti Princo dėmesį. Pelenė tuo metu sapnuoja, kad jos krikštamotė Fėja aprengia ją nuostabia suknele, apauna krištolinėmis kurpaitėmis ir taip pat išsiunčia į balių.
Rūmuose ji sulaukia didžiulio dėmesio, Princas pamilsta ją iš pirmo žvilgsnio, tačiau vidurnaktį Pelenė turi išvykti. Skubėdama ji pameta kurpaitę, pagal kurią Princas suras mylimąją, ir triumfuos meilė.
Projekto pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas ERKI PEHK (Estija)
Režisierius ir choreografas JÜRI NAEL (Estija)
Scenografas ir kostiumų dailininkas MADIS NURMS (Estija)
Chormeisterė ir dirigento asistentė RASA VAITKEVIČIŪTĖ
Choreografo asistentas DAINIUS BERVINGIS
Šviesos dailininkas ANTON KULAGIN (Estija)
Vaidmenys ir atlikėjai:
LUCETTE (Pelenė) Zuzanna Nalewajek (Lenkija)
MADAME DE LA HALTIÈRE (Pelenės pamotė) Jomantė Šležaitė
LE PRINCE CHARMANT (Princas) Abigail Levis (JAV)
LA FÉE (Fėja, Pelenės krikštamotė) Eszter Zemlenyi (Hungary)
PANDOLFE (Pelenės tėvas) Laimonas Pautienius
NOÉMIE (Pelenės įseserė) Gabrielė Bukinė
DOROTHÉE (Pelenės įseserė) Ieva Goleckytė
LE ROI (Karalius) Vladimiras Prudnikovas
Kauno valstybinio muzikinio teatro choro ir baleto artistai
Kauno valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras
Kauno valstybinis muzikinis teatras spektaklio „Pelenė“ premjeroje jūsų lauks rugsėjo 7 d.
