„Banchetto musicale '23“: skirtingi tremties veidai

Jau daugiau kaip tris dešimtmečius ruduo į Vilnių ateina kartu su senosios muzikos švente. Šiemet ji vyks rugsėjo 5–24 d. įvairiose miesto erdvėse: Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) ir Šv. Kotrynos bažnyčiose, Valdovų rūmuose, „Vaidilos“ teatre, viešbučio „Domus Maria“ lektoriume ir internetu. Dalyvaus solistai ir ansambliai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Pietų Korėjos ir Japonijos. Bus surengti devyni koncertai, taip pat XVI a. polifoninės muzikos atlikimo kursai, kurių dalyviai parodys, ko išmokę, festivalio atidarymo koncerte.

„Banchetto musicale“ visada turi tam tikrą vienijančią šerdį – temą, kurią atitinka visų festivalio dalyvių parengtos programos. Pernai tai buvo Jeruzalė, užpernai – Dievo Motina, ankstesniais metais –„Gyvenimas ir mirtis“, „Meilė stipresnė už prievartą“, moters vaidmuo muzikos istorijoje ir pan.

Šiemet, kaip matyti iš programos, tai – tremtis, egzilis, emigracija. Kodėl toks pasirinkimas?

„Egzilio tema amžina nuo pat žmonijos pradžios, – paaiškino festivalio koncepcijos autorius Darius Stabinskas. – Juk pirmieji tremtiniai buvo Adomas ir Ieva, kurie, suvalgę Pažinimo medžio vaisių, buvo išvaryti iš Edeno sodo. Ištrėmimas kaip bausmės forma taikytas nuo seniausių laikų įvairiose kultūrose.

Palikti namus, kad būtų išsaugota gyvybė arba tiesiog ieškant lengvesnio gyvenimo, o gal kaip nusikaltusiam ar atstumtajam be kaltės rinktis dualią būtį, slapčia išpažinti tikėjimą, kuris svečioje ar tavo gimtojoje šalyje yra nepriimtina religinė praktika, – visa tai sutelpa įvairiausiose ir skirtingiausiose tremties formose.

Antra vertus, tremtis yra ne vien milijonus lydintis prakeiksmas, bet ir palaiminimas, kai priimamas sprendimas išvykti, idant žmogaus istorija tęstųsi, jo giminė išliktų, vyktų evoliucijos procesas. Taigi tremties sąvoka neapsiribojan vien fiziniu veiksmu, kai žmogus priverstas palikti savo tėvynę. Ji taip pat gali reikšti dvasinio ar emocinio atsiskyrimo būseną. Galiausiai, kaip moko Biblija, tremtis yra ne pabaiga, o pradžia – per ją galime išmokti pasitikėti Dievu ir rasti vilties dėl ateities.

Visi šie aspektai atsispindės ir muzikos kūriniuose, kuriuos įtraukėme į šių metų „Banchetto musicale“ programą.“

Vilnius šiemet švenčia savo jubiliejų – 700-ąsias vardo paminėjimo metines. Šios datos neapeina beveik joks renginys. Ne išimtis ir „Banchetto musicale“. Tad neatsitiktinai XXXIII festivalį rugsėjo 5 d. 19 val. Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje iškilmingai atidarys kamerinis choras „Brevis“, vokalinis ansamblis „Duodeco“, grigališkojo choralo grupė iš Lenkijos „Schola Gregoriana Sancti Casimiri“, vargonininkai Vidas ir Aušra Pinkevičiai, instrumentinė grupė, vadovaujama legendinio vokiečių dirigento Detlefo Bratschkeʼės, kurie atliks XVI a. italų kompozitoriaus Teodoro Riccio Mišias, sukurtas Karaliaučiuje ir dedikuotas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui.

Dirigentas, vargonininkas ir klavesinininkas D. Bratschke prieš festivalio atidarymo koncertą LMTA II rūmuose ves XVI a. polifoninės muzikos atlikimo kursus choro dainininkams ir solistams, kurie taip pat dalyvaus atidarymo koncerte.

Kita dedikacija Vilniui – rugsėjo 17 d. 18 val. 30 min. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje skambėsiančios XVII a. Vilniaus jėzuitų spausdintos giesmės. Programą „Giesmės tikėjimui katalickam priderančios“ parengė GŠ ansamblis (Lietuva), vadovaujamas Gabijos Adamonytės.

Tai kūriniai iš Jėzuitų akademijos popiežiaus alumnato auklėtinio Saliamono Mozerkos Slavočinskio vardu 1646 m. Vilniuje išleisto pirmojo žinomo giesmyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kuriame propaguojama katalikybė, skiepijamos religinės pažiūros ir nuotaikos, garbinamas Dievas ir šventieji. Visas šias temas įgarsins GŠ ansamblis.

Dar vienas jubiliejus, kurio neaplenks „Banchetto musicale '23“, – didžiojo anglų Renesanso klavesinininko, kompozitoriaus Williamo Byrdo (1540−1623) mirties 400-osios metinės, kurias šiais metais mini visas muzikos pasaulis. W. Byrdas − genialus muzikos novatorius, modernizavęs grojimą klavesinu. Jo muzikos dvasingas jausmingumas žavėjo atlikėjus interpretatorius ir meno žinovus daugiau nei šimtmetį. W. Byrdo kūryba iš naujo atrasta ir įvertinta XX a. pradžioje, kada imta domėtis senosios muzikos repertuaru.

W.Byrdas buvo įsitikinęs katalikas ir jo muzikinė veikla ne visada atitiko anglikonų bažnyčios reikalavimus. Nuo 1577 m. stiprėjant antikatalikiškoms nuotaikoms Anglijoje, jis su šeima ne kartą buvo minimas kaip atskalūnas (nedalyvaudavo anglikonų apeigose, ginčydavo anglikonybės taisykles ir pan.).

Rugsėjo 9 d. 19 val. Valdovų rūmuose visame pasaulyje puikiai žinomas prancūzų kolektyvas ir jo vadovas klavesinininkas Skipas Sempé pristatys šokių ir fantazijų programą „Lachrimae Pavan“ („Sielvartingoji pavana“), pagerbsiančią W. Byrdą ir įspūdingą Anglijos XVI–XVII a. muzikos pasaulį.

Lietuvių auditorijai gerai pažįstamas viduramžių muzikos ansamblis iš Ispanijos „Magister Petrus“ ir jų vadovas prof. Mauricio Molina festivalyje pristatys net dvi programas: edukacinę „Skrodžiant Raudonąją jūrą“, skirtą vaikams ir visai šeimai, bei „Cantabimus in tierra aliena“ („Viduramžių dvasinio egzilio giesmės“).

Rugsėjo 9 d. 14 val. Valdovų rūmuose, koncerte vaikams ir visai šeimai „Skrodžiant Raudonąją jūrą“, skambės viduramžių muzika, švenčianti sugrįžimą iš egzilio. Klausytojai bus pakviesti prisiminti Biblijoje aprašytą žydų išėjimą iš Egipto ir tapimą laisvais žmonėmis. Pasak Biblijos, žydų tautą buvo pavergęs Egipto faraonas. Kad ir kaip prašomas pranašo Mozės, faraonas nesutiko paleisti žydų į laisvę, taip egiptiečiams užtraukdamas dešimt nelaimių – Dievo bausmių. Galiausiai izraelitai paliko Egiptą, o nuo besivejančios faraono kariuomenės juos išgelbėjo laiku prasiskyrusi Raudonoji jūra. Sugrįžimas iš tremties – Raudonosios jūros perėjimas – buvo švenčiamas džiaugsmingai giedant ir šokant bažnyčiose per didžiąsias šventes. Koncerto metu ansamblis „Magister Petrus“ atliks šią šventinę muziką.

Viduramžių religinė mąstysena yra persmelkta egzilio sąvokos. Dvasine prasme tai suvokta, kaip skausmingas gimtosios nuodėmės padarinys: žmogaus ištrėmimas iš Rojaus. Ansamblis „Magister Petrus“, savo kūryboje aktualizuojantis įvairius dvasinio egzilio aspektus, įprasmintus viduramžių lotyniškose giesmėse, rugsėjo 10 d. 19 val. Valdovų rūmuose, programoje „Cantabimus in tierra aliena“, atliks viduramžių dvasinio egzilio giesmes. Klausytojai išgirs kūrinius, kuriems būdinga meistriška kompozicija, alegorinės poezijos ir unikalios melodijos dermė, išsiskleidžianti atlikėjo balso gelmėje.

Dramatiško likimo italų Renesanso kompozitorių Carlo Gesualdo (1566–1613), kitaip Gesualdo da Venosa – Venozos (Italija) princą, ilgą laiką persekiotą tiek bažnyčios, tiek valstybės atstovų, primins novatoriškas belgų ansamblis „Graindelavoix“, vadovaujamas Björno Schmelzerio, rugsėjo 12 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Jis atliks C. Gesualdo „Tenebrae Responsoria“ – pasijų atliepus Didžiajam Penktadieniui ir Didžiajam Šeštadieniui.

C. Gesualdo keletą amžių po mirties buvo prisimenamas visų pirma kaip žmogžudys, išžudęs savo šeimą. Prieš gyvenimo baigtį C. Gesualdo parašyti „Pasijų atliepai“, tikima, yra kompozitoriaus gniuždančios kaltės išraiška dėl padarytos mirtinos nuodėmės ir kartu jo kančia pačiam tapatinantis su Kristaus auka. Subjektyvumas, perdėta egzaltacija, dramatizmas ir įtampa, neįprasti garso peizažai, kurių sudėtinga klausytis įpratusiems girdėti Renesanso muzikos skambesio giedrą, – jo kūrybos skiriamieji bruožai. Tai buvo kūrėjas, peržengęs savo epochą, – kai kurie jo muzikos elementai Vakarų muzikoje buvo pradėti naudoti tik XIX a. XIX a. pabaigos–XX a. pirmosios pusės šveicarų muzikologas Karlas Nefas vadino C. Gesualdo „XVI a. romantiku ir ekspresionistu“, jo muziką aukštai vertino Igoris Stravinskis, Arthuras Honeggeris.

Ne mažiau įdomus ir šio koncerto atlikėjas ansamblis „Graindelavoix“, ne kartą gerokai supurtęs publikos įsivaizdavimą, kaip turėtų skambėti viduramžių ir Renesanso laikotarpių vokalinė muzika. Jo senosios muzikos programose dera ir laisvojo džiazo gitaros rifai, moderniojo šokio trupių pasirodymai, Samuelio Becketto tekstai, jie yra dalyvavę programose, susijusiose su Viduržemio jūros regiono sufizmu ir bizantiškuoju giedojimu. Kaip teigia muzikos specialistai, „Graindelavoix“ ansamblis yra pagrindinis naujo požiūrio į Renesanso polifonijos interpretaciją atstovas, reikia tikėtis, surasiantis savo gerbėjų ir Lietuvoje.

Sekdamas kitų festivalių pvyzdžiu, „Banchetto musicale“ jau kelinti metai suteikia erdvę pasirodyti jauniesiems atlikėjams. Tai – festivalio „Fringe Day“, jaunųjų senosios muzikos atlikėjų, dalyvavusių virtualioje atrankoje, koncertai, vykstantys internetu. Rugsėjo 16 d. 19 val. jie bus transliuojami per festivalio „Banchetto musicale“ „Facebook“ puslapį ir „YouTube“ kanalą.

„Kai kurie Europos festivaliai suteikia galimybę pasirodyti jauniems atlikėjams. Nutarėme ir mes pritaikyti šią praktiką. Paskelbėme apie tai internete, tie, kurie susidomėjo, atsiuntė savo pasiūlymus.

Turėjome ir savo reikalavimų – kad kūriniai būtų susiję su festivalio tema ir… jokių senovinių kostiumų. Kartais mėgstama senąją muziką susieti su istoriniais kostiumais, bet juk muzikantai, atliekantys Haydną, Mozartą ar Schubertą, nedėvi perukų!“ – sakė D. Stabinskas.

Šiemet į „Fringe Day“ programą atrinkti senosios muzikos atlikėjai iš Vengrijos ir Italijos. Vengrų klavesinininkė ir klavicimbolininkė Tímea Daradics atliks viduramžių ir Renesanso Europos muziką iš XIV– XVI a. tabulatūrų. Jos programa įrašyta „Schola cantorum Basiliensis“, muzikos akademijoje ir tyrimų institucijoje, įsikūrusioje Šveicarijos mieste Bazelyje ir daugiausia dėmesio skiriančioje senajai mnuzikai bei istoriškai pagrįstam jos atlikimui.

O štai italų ansamblis „Officina musicae“ pasirinko malonaus egzilio garso takelį, įrašytą viloje „Ca' Cornaro“ Romano d'Ecelino miestelyje Vičencos provincijoje ne per toliausiai nuo Venecijos.

Šveicarijoje gyvenantis lenkų liutnininkas Michałas Gondko rugsėjo 18 d. 19 val. viešbučio „Domus Maria“ Didžiojoje salėje-lektoriume kvies pažinti Renesanso epochoje daug keliavusių asmenybių muzikinį pasaulį.

M.Gondko studijavo klasikinę gitarą gimtojoje Varšuvoje. Susižavėjimas senąja muzika jį atvedė į Bazelį, kur jis tyrinėjo grojimo istoriniais liutnių šeimos instrumentais paslaptis prestižiniame Šveicarijos universitete „Schola Cantorum Basiliensis“, vadovaujamas garsaus litnininko Hopkinsono Smitho.

XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje su žmona, fleitininke ir klavesinininke Corina Marti, įkūrė ansamblį „La Morra“. Jie atlieka vėlyvųjų viduramžių (viduramžių rudens) ir ankstyvojo Renesanso repertuarą. Ansamblis įsikūręs Šveicarijos kultūros sostinėje Bazelyje.

2015 m. gegužę pasirodė pirmasis M.Gondkos solinis albumas „Polonica“, skirtas Renesanso liutnios muzikai su lenkiškais atspalviais.

„Su lotynišku daiktavardžiu „polonicum“ (daugiskaita „polonica“, iš čia ir albumo pavadinimas) susidūriau vienoje iš tabulatūrų, susijusių su kūriniu liutniai, – portalui Culture.pl pasakojo muzikantas. – Pradėjau jį vartoti apibūdindamas įvairias šio laikotarpio liutnios muzikos formas, turinčias tam tikrą lenkišką atspalvį ir plačiai išsibarsčiusias Europos šaltiniuose. Iš viso man prireikė beveik 20 metų, kol parengiau projektą „Polonica“.

Paklaustas, ar projekto „Polonica“ įgyvendinimas susijęs su tuo, kad liutnios muzika buvo populiari Lenkijos Renesanso epochoje, muzikantas atsakė: „Taip, taip pat todėl, kad šis repertuaras šiandien beveik nežinomas. Tačiau žvelgiant į maždaug 1600 m. liutnios muzikos antologijas, tampa aišku, kad į „Polonica“ įrašytas repertuaras priklausė Europos liutnios repertuaro kanonui.“

Šią muziką išgirs ir „Banchetto musicale '23“ klausytojai.

Šių metų „Banchetto musicale“ festivalį rugsėjo 24 d. 19 val. „Vaidilos“ teatre vainikuos Henry Purcello (1659–1695) opera „Didonė ir Enėjas“ („Dido and Aeneas“). Šiam atlikimui vadovaus naujasis festivalio meno vadovas, italų dirigentas, Vilniaus universiteto profesorius Christianas Frattima, grieš jo vadovaujamas baroko orkestras „Coin du Roi“ iš Italijos. Trojos herojaus Enėjo ir jo bendrapiliečių, išgyvenusių tremtį iš sugriautosios Trojos, patirtis leis išvysti glaudų kūrinio istorijos prasminį ryšį su dabartinės Europos geopolitine realybe.

„Didonė ir Enėjas“ yra vienintelė H. Purcello opera, sukurta laikantis šiandienės operos žanro suvokties. Be to, tai apskritai viena pirmųjų Anglijoje parašytų operų. Šiame kūrinyje pasitelkta klasikinė mitologinė legenda apie tragišką meilę tarp Didonės – Tyro pabėgėlės, tapusios Kartaginos karaliene, – ir Enėjo, savo noru palikusio Trojos miestą, idant įvykdytų Dievo duotą užduotį įkurti Romos miestą. Šių veikėjų tarpusavio meilei gyvuoti neleidžia kiekvieno asmeninės likiminės misijos, dėl to ji pasmerkta tragiškai baigčiai.

Didonės ir Enėjo legendą pirmasis įprasmino romėnų poeto Vergilijaus (70–19 m. pr. Kr.) epinėje poemoje „Eneida“. Šioje istorijoje itin reikšmingas egzilio konceptas: abu pagrindiniai veikėjai yra išeiviai, tai lemia jų susitikimą ir meilę Kartaginoje, o galiausiai ir išskiria. Vis dėlto Enėjas paklūsta savajai lemčiai ir, pasiryžęs vykdyti Dievo skirtą užduotį, palieka mylimąją Didonę, kuri, nepakeldama išsiskyrimo su mylimuoju, pasmerkia save ne tik karalienės statuso prarasčiai, bet ir atsisveikinimui su šiuo pasauliu.

Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir Všį „Vilniaus festivaliai“.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje

Teodoro Riccio (apie 1540–apie 1601)

Mišios, dedikuotos Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui Batorui

Projekto vadovas ir dirigentas Detlef Bratschke (Vokietija)

Choras „Brevis“ (Lietuva), vadovas Gintautas Venislovas

Vokalinis ansamblis „Duodeco“ (Lietuva), vadovas Povilas Vanžodis

XVI a. polifoninės muzikos atlikimo kursų dalyviai

„Schola Gregoriana Sancti Casimiri“ (Lenkija), vadovas Mariusz Perkowski

Aušra ir Vidas Pinkevičiai – didieji vargonai (Lietuva)

Alina Rotaru – pozityviniai vargonai (Vokietija)

Ainārs Paukšēns – violončelė (Latvija)

Valdovų rūmai

„Skrodžiant Raudonąją jūrą“

Viduramžių muzika, švenčianti sugrįžimą iš egzilio

Koncertas vaikams ir visai šeimai

„Magister Petrus“, vadovas Mauricio Molina (Ispanija)

Ariel Hernández – balsas

Anja Kolarič – vielė

Enrique Pastor – čitola

Raúl Lacilla – dūdmaišis

Mauricio Molina – perkusija

Valdovų rūmai

„Lachrimae Pavan“ (Sielvartingoji pavana)

Koncertas skirtas 400-osioms Williamo Byrdo mirties metinėms paminėti

„Capriccio Stravagante“, vadovas Skip Sempé (Prancūzija)

Julien Martin – išilginės fleitos

Joshua Cheatham – viola da gamba

Skip Sempé – klavesinas

Valdovų rūmai

„Cantabimus in tierra aliena“

Viduramžių dvasinio egzilio giesmės

„Magister Petrus“, vadovas Mauricio Molina (Ispanija)

Ariel Hernández – balsas

Anja Kolarič – vielė

Enrique Pastor – čitola

Raúl Lacilla – dūdmaišis

Mauricio Molina – perkusija

Šv. Kotrynos bažnyčioje

„Tenebrae Responsoria“ (Pasijų atliepai)

Carlo Gesualdo (1566–1613) atliepai Didžiajam Penktadieniui ir Didžiajam Šeštadieniui

„Graindelavoix“, vadovas Björn Schmelzer (Belgija)

Florencia Menconi, Teodora Tommasi, Razek-François Bitar, Albert Riera, Andrés Miravete, Marius Peterson, Arnout Malfliet, Adrian Sîrbu

„Banchetto musicale“ festivalio „Fringe Day“

Jaunųjų senosios muzikos atlikėjų koncertas internetu

Tímea Daradics – clavisimbalum, klavesinas (Vengrija)

„Ensemble OFFICINA MUSICÆ“ (Italija)

Elena Borsato – barokinis traversas

Francesco Maria Cataldo – viola da gamba

Luca Marcadella – klavesinas

Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje

„Giesmės tikėjimui katalickam priderančios“

XVII a. Vilniaus jėzuitų spausdintos giesmės

GŠ Ansamblis (Lietuva), vadovė Gabija Adamonytė

Gabija Adamonytė, Milda Adamonytė, Antanas Pundzius, Augminas Petronis, Laurynas Adamonis, Tautvydas Mažeika

Viešbučio „Domus Maria“ Didžiojoje salėje-lektoriume

„Polonica“

Liutnios muzikos lenkiškosios sąsajos (apie 1600)

Michał Gondko (Šveicarija) – liutnia

„Vaidilos“ teatre

Henry Purcello (1659–1695) opera

„Dido and Aeneas“ („Didonė ir Enėjas“)

Libreto autorius Nahumas Tate’as (1652–1715)

Meno vadovas ir dirigentas Christian Frattima (Italija)

Dido (Didonė): Theodora Baka (Graikija) – mecosopranas

Aeneas (Enėjas): Jóhann Kristinsson (Islandija) – baritonas

Belinda: Bryndís Guðjónsdóttir (Islandija) – sopranas

2nd Woman (Antroji moteris): Yo Otahara (Japonija) – sopranas

Sorceress (Burtininkė): Julija Stankevičiūtė (Lietuva) – mecosopranas

1st Witch (Pirmoji ragana): Indrė Anankaitė (Lietuva) – sopranas

2nd Witch (Antroji ragana): Seohee Kim (Pietų Korėja) – sopranas

Sailor (Jūreivis): Povilas Vanžodis (Lietuva) – tenoras

Baroko orkestras „Coin du Roi“ (Italija)

Festivalio choras „Duodeco“ (Lietuva)