Vilniaus gatvėse pasirodę reklaminiai skelbimai, tarsi kviečiantys neiti į teatrą, feisbuke sukėlė tikrą emocijų bangą. Daug meno pasaulio atstovų kritikavo tokį LNDT dėmesio siekimą, kiti pabandė suprasti užslėptas šios reklamos prasmes.
„NEIK Į TEATRĄ – tai Lietuvos nacionalinis dramos teatras (mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamas) dižiulėmis raidėmis juodu ant balto užrašė ant plakatų ir juos iškabino visame Vilniuje! Pamačiau ir vos nenukritau, – feisbuke rašė Stefanija Jokštytė. – Kol mažieji nepriklausomi teatro kolektyvai nusiplūkę, dirbdami per 50 darbų, kaip įmanydami bandome parduoti bilietus į nerepertuarinio teatro spektaklius, populiarinti ir auginti teatro kultūrą... didžiausias, stipriausias, pagrindinius biudžetus spektaklių sukūrimui gaunantis, elitiniame sostinės Gedimino prospekte stovintis teatras, pasako – neik į teatrą.
Tai kur eiti? į kiną? į baseiną? į Akropolį? Į Norfą?
Nepriklausomi teatro kolektyvai bandome už iš kultūros tarybos gautus 10–12 tūkstančių kažkokiu būdu ir sukurti, pastatyti ir parodyti spektaklius (už tuos pinigus apmokėti aktorių (gėda pasakyt, kiek jiems sumokam už trijų mėnesių darbą), režisieriaus, dramaturgų, scenografo, šviesų dailininko, kompozitoriaus, kostiumų dailininko, kelių technikų, prodiuserių ir komunikacijos pusmečio darbus, paleisti tą spektaklį išnuomotoje salėje, o po premjerinių parodymų jų nenumarinti ir vis rodyti žiūrovams, kaskart mokant visiems iš naujo už darbą, salių nuomas, nes niekas nedirba ant etato... Ir kai dabar su jauduliu laukiame naujo sezono ir nežinome ar pavyks pripildyti sales – autoritetingiausias teatras pasako žmonėms viešai vieną sakinį: NEIK Į TEATRĄ.
Kai dabartinis Vilniaus meras buvo užsirašęs, kad jis meras be cirkų – mes jį puolėme sakydami, kad negalime taip nurašyti vienos meno formos ir tai buvo tiesa.
Šiandien man svyra rankos ir darosi silpna, kaip taip galite kalbėti už visą teatro kategoriją. Ar jūs suprantate, kokią žalą darote šiuo vienu sakiniu visam teatro laukui? Juk neseniai turėjome „Call Russia“ istoriją ir nieko nepasimokėme? Tie, kurie maži, yra pažeidžiami labiausiai, jūs kaip pagrindinis teatras, kurio repertuariniai pardavimai einasi stabiliai gerai, nenukentėsite taip stipriai, nes galite sakyti arogantiškai „neik į teatrą“, nes vis tiek kažkas ateis. Bet mažieji ,kasdien bandantys populiarint teatro lauką, kurti spektaklius ir tikėtis, kad vieną dieną ir jų spektakliai bus rodomi nacionaliniame teatre, gali nueiti į tokį minusą vien dėl šių žodžių. Bet jūs kalbate už visą meno formą!!! wow!!!
O gal jūs norite mažinti mūsų mažųjų teatrų konkurencinį lauką???? Ir apmąstytai rekomenduojate neiti į teatrą žmonėms, žinodami, kad pas jus paskutinius žiūrovų srautai sumažės... Tikiuosi, kad taip nėra, nes tada tai išvis ne neapdairumas, o sąmoningas kenkimas visam teatro laukui.
O gal jūs juokaujat??? Tada labai neįdomiai, neprofesionaliai, neskoningai ir nekūrybiškai, nes prieš dešimtmetį NEW jau daryta reklaminė kampanija „Nevaryk į Sattą“ buvo žymiai žymiai geresnė, juokingesnė, vietoj ir laiku ir visiems į naudą.“
Nemažai teatro pasaulio atstovų pritarė tokiai S.Jokštytės išsakytai kritikai. Tačiau buvo ir tokių, kurie pabandė suprasti galimą kitokį tokios reklamos poveikį.
„Frazė „Neik į teatrą“ turi lygiai tokią pat įtaką žmogui kaip „Nerūkyk“ ir „Negerk“. Net jei neplanavo, dabar kažkas būtinai pabandys jau nuo dvylikos“, – feisbuke rašė Marijonas Mikutavičius.
