Kritikai buvo vieningi: Zalcburge jau spindėjusi Albano Bergo „Voceke“, Richardo Strausso „Salomėjoje“ ir „Elektroje“, net trimis vaidmenimis – Giacomo Puccini „Triptike“ lietuvė „užsidėjo dar vieną laurų vainiką“ savo naujausiu darbu.
Jos Ledi Makbet tapo spektaklio traukos centru. Pačiam G. Verdi šis personažas buvo išskirtinai svarbus. Kompozitorius iki premjeros mintimis apie jį pasidalijo daugiau kaip 100 laiškų.
Pasak įtakingo Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, A. Grigorian įkūnijo G. Verdi svajonių Ledi Makbet tiek vokalu, tiek vaidyba. Kritikai pažymėjo, kad jos personažas be galo įtaigus ir lyriškais momentais, ir įtampos kupinose scenose.
„Makbetas“ Zalcburge – absoliutus, fantastiškas Asmik Grigorian triumfas! Nemoku nusakyti džiaugsmo, kurį jaučiau matydama, kaip jos sunkaus darbo ir beprotiško atsidavimo scenai dešimtmečiai virsta tobulu, kupinu daugybės netikėtų detalių vaidmeniu.
Nerealiai stiprus, neaprėpiamos spalvų amplitudės Asmik vokalas skrodė visą orkestrą, šimto artistų chorą, o čia pat oda šiurpo nuo neįtikimai subtilaus jos „piano“. Dar prieš 10–12 metų sakiau Asmik, kad G. Verdi Ledi Makbet bus jos idealus vaidmuo.
Kokia svarbi ši profesinė jos pergalė ir didelė laimė tiems keliems tūkstančiams žiūrovų, kurie patirs tai gyvai!“, – įspūdžiais po premjeros dalijosi Zalcburge apsilankiusi ilgametė solistės bendražygė režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„Makbetą“ režisavusi lenkų įžymybė Krzysztofas Warlikowskis žiniasklaidos buvo įvertintas santūriau. Jo darbas vadintas „tobula siaubo opera“ ir destrukcijos kupinos dabarties, kurioje vaizduoti siaubingas nelaimes tapo norma, atspindžiu. Jo Ledi Makbet kenčia negalėdama pastoti, o Makbetas – impotentas, atsiduriantis neįgaliojo vežimėlyje, likimą pranašaujančios raganos – aklos moterys iš slaugos namų.
Idėjų spektakliui režisierius sėmėsi ir kino meistrų Bernardo Bertolucci bei Piero Paolo Pasolini kūryboje – spektaklyje pasitelkė didelius monitorius kino citatoms bei gyvosioms videoprojekcijoms.
Visgi kritikų nuomone, sceninė „Makbeto“ interpretacija pavyko mažiau nei muzikinė. Vienos valstybinės operos meno vadovas Philippe'as Jordanas, pakeitęs prie dirigento pulto susirgusį Franzą Welserį-Möstą, puikiai atliko savo misiją su svajonių komanda – A. Grigorian (Ledi Makbet), baltarusių baritonu Vladislavu Sulimskiu (Makbetas), bosu Tarequ Nazmi (Bankas) ir amerikiečių tenoru Jonathanu Tetelmanu (Makdufas).
Tuo metu K. Warlikowskis, kritikų nuomone, nepakankamai pasitikėjo stipriomis asmenybėmis, savo giliamintiška koncepcija suteikė per mažai erdvės pasireikšti ir A. Grigorian.
Zalcburgo naujausio „Makbeto“ pirmąją premjerą pamatė ne tik festivalio didžiosios salės publika, bet ir „ORF2“, „Arte“ televizijos kanalų žiūrovai. Premjera taip pat buvo tiesiogiai transliuojama į Kapitelplatz aikštę Zalcburge.
Iki rugpjūčio 24-osios festivalio rūmuose bus parodyti dar penki „Makbeto“ spektakliai. Deja, visi bilietai į juos seniai parduoti. Tačiau operos įrašą bus galima nemokamai pasižiūrėti vaizdingoje Zalcburgo aikštėje, tvirtovės papėdėje rugpjūčio 11 ir 12 dienomis, 20 val.
Čia visą vasarą rodomi geriausių Zalcburgo festivalio spektaklių ir koncertų įrašai, būna ir tiesioginių transliacijų iš renginių. Štai rugpjūčio 7 ir 8 dienomis, 20 val. į Kapitelplatz ekraną sugrįš garsioji R. Strausso „Salomėja“ (režisierius Romeo Castellucci), 2018-aisiais pavertusi A.Grigorian pasauline žvaigžde, o rugpjūčio 16 d., 20 val. bus galima prisiminti R. Strausso „Elektrą“ (režisierius K. Warlikowskis) su Aušrine Stundyte ir A. Grigorian.
Vien dėl to vasarą verta nuvykti į Zalcburgą: šio muzikos miesto bei garsiojo festivalio aurą pajusite ir nepirkdami brangių bilietų į renginius.
Šiemet klausytojai už bilietą kloja iki 465 eurų. Tiesa, net pusė visų bilietų kainuoja nuo 5 iki 110 eurų. Liepos pabaigoje prasidėjęs festivalis per 43 dienas pakvies į daugiau kaip 200 renginių 15 erdvių. Šių metų festivalio biudžetas – 67,03 mln eurų.
