Liepos 28 dieną, penktadienį, 20 val. Klaipėdos elinge III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programą atvers koncertas „Karo ir taikos dainos“. Karo ir taikos tema skleisis įvairių laikotarpių ir šalių kompozitorių vokaliniuose-instrumentiniuose kūriniuose balsams, chorui ir simfoniniam orkestrui. Programą drauge su Klaipėdos valstybiniu muzikinio teatro (KVMT) simfoniniu orkestru atliks KVMT solistai Beata Ignatavičiūtė (sopranas), Mindaugas Rojus (baritonas) ir choras bei viešnios iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro (Ukraina) – solistės Olena Arbuzova (sopranas), Valeriia Tulis (sopranas) ir choro moterų grupė. Diriguos programos sudarytojas, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro vyriausiasis dirigentas Sergijus Didokas.
Iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro istorijos
1907 m. žymus aktorius ir vienas iš svarbiausių ukrainiečių nacionalinio teatro ideologų Mykola Sadovskis 1902 m. Kyjivo Švč. Trejybės aikštėje už suaukotas lėšas pastatytuose Tautos namuose (architektas Pavlo Golandskis) įkūrė pirmąjį stacionarų Ukrainos teatrą. Nuo pat jo gyvavimo pradžios teatre dirbę šviesuoliai – žymūs ne tik XX a. pradžios Ukrainos teatro, bet ir socialinio bei politinio gyvenimo veikėjai, formavę ukrainiečių tautinę savimonę– tarp jų aktorė Marija Zankovecka, dramaturgas, kompozitorius, aktorius ir režisierius Marko Kropyvnyckis, pats Mykola Sadovskis, tapęs teatro vyriausiuoju režisieriumi, ir jo brolis, aktorius ir režisierius Panasas Saksahanskis, ir daugelis kitų.
Teatro vadovas M. Sadovskis į spektaklius kviesdavosi žymius to meto operos ir operetės atlikėjus. Savo kelią šiame teatre pradėjo ir žymus Ukrainoje gimęs rusų dainininkas, unikalaus balso (tenoro altino) savinininkas Ivanas Kozlovskis, iš pradžių dainavęs teatro chore, o vėliau čia debiutavęs Andrijaus vaidmeniu pirmosios ukrainiečių nacionalinės operos – Semiono Hulako-Artemovskio „Zaporožiečio už Dunojaus“ (1863, beje, 1955 m. pastatytos ir Lietuvoje) – pastatyme. Kiti ukrainiečių nacionalinės muzikos pradininkai, tokie kaip Mykola Lysenko ir Kyrylas Stecenko, bendradarbiavo su šiuo teatru, jame buvo pirmą kartą pastatytos kelios M. Lysenko operos. M. Sadovskio teatras gyvavo iki 1917 metų. Vėliau Tautos namuose kūrėsi Ukrainos teatro draugija ir jos pagrindu sudaryta Teatro taryba, veikė Ukrainos nacionalinis teatras, po kelių reorganizacijų virtęs Liaudies teatru, vadovaujamu P. Saksahanskio. Nuo 1922 m. teatro muzikinis kolektyvas buvo priverstas išvykti iš Kyjivo, nes įsigaliojo daugiau nei dešimtmetį trukęs draudimas rodyti operetės teatro spektaklius, o Tautos namai buvos perduoti saviveikliniams darbininkų kolektyvams.
Tad Kyjivo operetės teatro istorija prasidėjo dešimtmečiu vėliau, jos pradžia pažymėta dviem datomis: 1934 m. sausio 13 d., kai Tautos namuose duris atvėrė V. Benedyktovo vadovaujams Ukrainos SSR valstybinis muzikinės komedijos teatras, ir 1935 m. gruodžio 14 d., kai įvyko pirmoji šio teatro premjera – Johanno Strausso jaun. operetė „Šikšnosparnis“. Netrukus rampos šviesą išvydo ir Carlo Zellerio operetė „Paukščių pardavėjas“, pirmą kartą atlikta ukrainiečių kalba.
Antrojo pasaulinio karo metais Kyjivo operetės teatras buvo evakuotas į Kazachstaną. Du teatro sezonai Alma Atoje prisidėjo prie glaudžių kūrybinių ryšių tarp Ukrainos ir Kazachstano menininkų stiprinimo. 1944 m. rudenį teatro kolektyvai grįžo namo iš evakuacijos.
XX a. 6 ir 7 dešimtmečiais darbą Kyjivo operetės teatre (1966 m. jis buvo pervadintas į Kyjivo valstybinį operetės teatrą) pradėjo talentingų jaunų solistų karta, iš jų vėliau dauguma tapo Ukrainos nusipelniusiais artistais, tarp jų Dmitrijus Ševcovas, Oleksandras Mychailovas, Katerina Mamykina, Volodymyras Borysenko ir kt. XX a. 8–10 dešimtmečiai Kyjivo operetės teatro kūrybinėje veikloje buvo paženklinti naujais ryškiais įvykiais. Su jais siejami iškilių XX amžiaus antrosios pusės Ukrainos režisierių, dirigentų, dramaturgų ir kompozitorių – Volodymyro Begmos, Viktoro Šulakovo, Sergejaus Smejano, Dmitrijaus Ševcovo, Boriso Šarvarko, Jurijaus Rybčinskio, Vladleno Lukašovo ir daugelio kitų – vardai. Teatro repertuarą papildė įvairių žanrų spektakliai: Maksimo Dunajevskio muzikinė pjesė „Trys muškietininkai“, Vadimo Iljino „Draugė Liubovė“, žymiausios Imre‘ės K?lm?no operetės „Monmartro žibuoklė“, „Cirko princesė“, „Silva“ („Čardašo karalienė“), „Bajaderė“.
Iki 10 dešimtmečio pabaigos operetės teatro trupėje dirbo pripažinti Ukrainos scenos meistrai: solistai Tamara Tymoško-Horyuško, Liudmila Makovecka, Sergijus Pavlinovas, Valentina Čemena, Viktorija Aliošina-Kostiukova, Oleksandras Trofimčiukas, režisierius Sergejus Smejanas, baletmeisteris Oleksandras Segalis. Nuo 2003 m. Kyjivo operetės teatrui vadovauja generalinis direktorius ir meno vadovas Bogdanas Strutynskis. Jaunam režisieriui likimas lėmė atversti naują teatro istorijos puslapį. Per gana trumpą laiką Kijevo operetė patyrė reikšmingų pokyčių, kuriuos lėmė kūrybinės komandos atsinaujinimas ir sėkmingi klasikinio bei modernaus repertuaro pastatymai. „Laikas reikalauja, kad teatras kaskart nustebintų publiką moderniu žvilgsniu į senus dalykus“, – sako teatrui jau du dešimtmečius vadovaujantis režisierius. Tarsi patvirtindama jo žodžius, 2003 m. į teatro repertuarą sugrįžo viena populiariausių pasaulio operečių ir pirmoji Kyjivo operetės teatre pristatyta premjera – J. Strausso „Šikšnosparnis“ (režisierė T. Tymoško-Horyuško).
Naujas statusas
2004 m. Kyjivo operetės teatrui suteiktas akademinis statusas, nuo 2009 m. – nacionalinis. Teatro 70-mečio išvakarėse, 2004 m. spalį, atidaryta kamerinė scena – „Teatras fojė“, kurioje buvo parodyta Jacques‘o Offenbacho vienaveiksmė operetė „Kviestinė vakarienė su italais“ (tikrasis pavadinimas – M. Choufleuri restera chez lui le..., „Ponas Kalafioras lauks jūsų namie...“, 1861). Šis renginys pradėjo kūrybinių eksperimentų seriją, nes „Teatras fojė“ buvo sumanytas kaip aktorių ir režisierių kūrybinės savirealizacijos paieškų dirbtuvės, scena rečiau skambančių muzikinio teatro kūrinių pastatymams. 2006-aisiais „Teatre fojė“ įvyko Johanno Sebastiano Bacho „Kavos kantatos“ premjera, o 2009 m. šią triadą mažojoje scenoje vainikavo paties B. Strutynskio redaguotos ir režisuotos J. Offenbacho vienaveiksmės komiškos operos „Raktas ant trinkelės, arba vestuvių nakties nuotykiai“ (tikrasis pavadinimas – Un mari ? la porte, „Sutuoktinis prie durų“) premjera.
Kyjivo operetės teatro didžiojoje scenoje taip pat imta rodyti muzikinius spektaklius vaikams: „Pasakų karnavalas Ukrainoje“, V. Domšinskio „Snieguolė ir septyni nykštukai“ (režisierius B. Strutynskis), G. Kudinovos „Coliukė“ (rež. O. Andrienko). Į spektaklius vaikams įtraukiami geriausi teatro aktoriai, kurių energija ir nuoširdumas sukuria ypač švelnią ir žavią, vaikams taip reikalingą atmosferą.
Nuo 2013 m. teatras rengia operetės, miuziklo ir operos festivalį „O-Fest“, kuriame derinami Kyjivo operetės teatre vykstantys spektakliai su įvairių kolektyvų pasirodymais atvirame ore ne tik sostinėje, bet ir kituose Ukrainos miestuose. Šiandien Kyjivo operetės teatras save pozicionuoja kaip plataus profilio teatrą. Kijevo operetės scenoje sėkmingai statoma klasikinė operetė, modernūs ir klasikiniai miuziklai, plačiai pristatomos įvairios koncertinės programos (šou programos, simfoninio orkestro koncertai, operos ir baleto koncertai), drąsiai įgyvendinami įvairūs kūrybiniai eksperimentai.
2021 m. gegužės 14 d., pasibaigus antrajam karantinui, buvo atidaryta renovuota teatro Didžioji salė, kuri dėl ištaigingo salės dekoro ir naujausių salėje instaliuotų garso, apšvietimo, vėdinimo technologijų žurnalistų išsyk buvo pakrikštyta „operetės Versaliu“. Po COVID-19 pandemijos suvaržymų atsidarius teatrams, į atnaujintą salę sugrįžusių žiūrovų laukė ir repertuaro atnaujinimai: tų pačių metų birželį pristatyta 1990 m. vengrų kompozitoriaus M?ty?so V?rkonyi pagal Oscaro Wilde‘o romaną sukurto miuziklo „Dorianas Grėjus“ premjera.
Deja, teatro laukė dar vienas rimtas išbandymas – 2022 m. vasarį prasidėjęs karas. Nepaisant karo meto sunkumų, Kyjivo nacionalinis akademinis operetės teatras dirba toliau ir savo spektakliais ar net pristatomomis premjeromis stiprina savo tautiečių dvasią. Šios istorinės akimirkos pabrėžia Kyjivo teatro ir muzikinės kultūros svarbą ukrainiečių tautiniam identitetui ir jų kultūriniam paveldui. Teatro ir kultūros vaidmuo yra itin svarbus formuojant tautinę sąmonę ir kultūrinę tapatybę. Kyjivo nacionalinis akademinis operetės teatras planuoja ir toliau plėtoti savo kūrybinį potencialą, nustebinti publiką naujais įvairių žanrų pastatymais, neeiliniais sprendimais ir, žinoma, aukščiausios kokybės pasirodymais! 89-asis teatro sezonas operetės gerbėjams jau dovanojo naujų susitikimų su magišku meno pasauliu.
