Gatvėse, aikštėse, skveruose, kraninėse gerą nuotaiką keturias dienas skleidė dideli kolektyvai, pavienės kelių artistų trupės iš Lietuvos ir dešimties pasaulio šalių. Demokratinės šventės po atviru dangumi orai nesugadino – visą laiką švietė saulė, neiškrito nė vienas lietaus lašas. Žiūrovai irgi nesnaudė – įtraukti į spektaklius savanoriai virsdavo interaktyvių veiksmų dalyviais.
Artistai – gatvėse ir aikštėse
Festivalio organizatoriai visus artistus sutelkė senamiestyje – kamerinio pobūdžio renginiai vyko rekonstruotoje Danės krantinėje, Teatro aikštėje, skvere prie burlaivio „Meridianas“, paminklo „Arka“ papėdėje, senojoje Smiltynės perkėloje. Grandioziniai Vokietijos artistų trupės“ Theater Titanic“ spektakliai vakarais į Atgimimo aikštę atviliodavo šimtus žiūrovų: jų akivaizdoje artistai balansavo ant sumontuotos besisukančios septynių metrų aukščio konstrukcijos.
Viduramžiais užgimę lauko teatrai alsuoja nesuvaržomos laisvės dvasia – žongliruojantys, ant kojukų strykinėjantys komediantai, ugnies rijikai, linksmieji gatvės muzikantai ir dabar provokuoja publiką, jų pasirodymai skiriasi nuo valstybinių teatrų, priverstų taikstytis su valdžios įgeidžiais, reaguoti į politikos skersvėjus, grumtis su biurokratais ir cenzoriais, kurių niekada netrūksta.
„Šventė šurmuliavo senamiestyje, šįkart išnaudojome visas masiniams kultūros ir pramogų renginiams pritaikytas naujas erdves – žiūrovai nuo Jono kalno amfiteatrų pakopų stebėjo renginius iš įvairių pozicijų. Pirmą kartą festivalis taip ryškiai išsiveržė į gatves“, – džiaugėsi „Šermukšnio“ festivalius organizuojančių Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas.
Pakylos džiugino senjorus
Gatvės artistų, muzikantų, klounų spektakliai atvirose erdvėse tuo ir įdomūs, kad juos susidomėję stebi įvairaus amžiaus žiūrovai – ir suaugusieji, ir vaikai. Organizatoriai dar nesuskaičiavo, kiek klaipėdiečių, miesto svečių aplankė nemokamus „Šermukšnio“ renginius – jie buvo kartojami. Stebėti valandos trukmės spektaklius stovint nepatogu, kitų už žiūrovų nugaros ne viską pamatai.
Atsižvelgę į pastabas festivalio rengėjai „Meridiano“ skvere, Danės krantinėje, prie „Arkos“ paminklo sumontavo pakylas žiūrovams – tuo ypač džiaugėsi senjorai. Tiesa, tokių įrenginių nebuvo Senosios turgavietės aikštėje, kur įspūdingą performansą „Kas yra, kas yra“ su scenos partneriais surengė charizmatiškas aktorius ir režisierius, lietuvių teatro šamanas Benas Šarka.
Rimtesnių incidentų festivalio dienomis nepasitaikė. Atgimimo aikštėje per vokiečių pasirodymą kurį laiką nustojo suktis metalinis rutulys – įstrigo kažkoks sudėtingos konstrukcijos krumpliaratis. Tačiau asistentai mikliai pašalino mechaninį gedimą, kurį pastebėjo galbūt tik akyliausi žiūrovai.
Spektaklius pamatė iš kitų vietovių atvykę svečiai, tarp kurių buvo nemažai Klaipėdos įsikūrusių ukrainiečių karo pabėgėlių, pajūrio kurortuose vasarojantys pilsiautojai.
Sužalojo judančias damas
Atgimimo aikštėje tik keli neblaivūs rusakalbiai žiūrovai sukėlė triukšmą, šūkaliojo, skėryčiojosi, bet buvo nuraminti. Vienas lietuvis nacionalistas garsiai reiškė savo nepasitenkinimą, kad iš užsienio šalių atvykę artistai su publika bendrauja angliškai.
Kažkokie niekadėjai apspardė uostamiesčio centre įkurdintą kinetinę instaliaciją „Baltosios moterys“ – išliejo negatyvų požiūrį į meną. Gindamiesi nuo vandalų išpuolių festivalio tvarkdariai apnuogintas skulptūrų krūtines naktimis pridengdavo juodo polietileno plėvelėmis.
Publikos numylėtiniais tapo tarptautine trupė „Dansk Rakkerpat (Danija-Italija-Ispanija), pristačiusi tragikomišką spektaklį „Pasienis“ apie valstybės sienų apsaugą. Neįvardytos šalies pareigūnų kova įstatymų su pažeidėjais vieniems priminė Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos tyčia sukeltą nelegalių migrantų krizę, kitiems – žmonių troškimą laisvai gyventi, keliauti po pasaulį.
Pinigai – Afrikos vaikams
Tarptautinis Adrian‘o Schvarzstein‘o (Ispanija) ir Jūratės Širvytės (Lietuva) duetas, atvykęs į Klaipėdą iš Italijos, parodė pietiečių temperamento, humoro ir aistrų kupiną pastatymą „Brutti (lietuviškai „Bjaurūs“) – apie sudėtingus gatvėje gyvenančių, dėl įvairiausių buities smulkmenų nesutariančių sutuoktinių santykius – visos problemos išnyko jiems sugulus į lovą.
Nerami porą į savo kivirčus įtraukė ir publiką – žiūrovus tampė už skvernų, veidmainiškai vertė mesti pinigus į kepurę esą ne jiems, o „badaujantiems Afrikos vaikams“. Pristigę rekvizito artistai savinosi svetimus daiktus, kraustė moterų rankines, maustė nuo jų rankų net auksinius žiedus.
Bjauri italų šeimynėlė buvo pagrobusi ir vienos klaipėdietės šuniuką, ją bandžiusiam užstoti jautrios sielos fotografui publikos akivaizdoje spyrė į užpakalį.
Artistams ne vien tik muzikos garsais, bet ir interaktyviais veiksmais akomponavo multiinstrumentalisto Remigijaus Rančio suburtas džiazo ansamblis „Schwings Band“.
„Šermukšnis“ – tikriausia gatvės teatrų šventė, sutraukianti smagią ir supratingą publika“, – kalbėjo nuotaikingą reginį sukūrusios „Senųjų menų studijos“ vadovė ir aktorė J.Širvytė, išgarsėjusi savo ankstesniais spektakliais „Šv. Genezijaus kelionę per Europą“, „Arrived“, „Gekumen“.
Sunkus gyvenimas valtyje
Liepos pradžioje Italijos teatre „Comunale di Ferrara“ nuskambėjo kito A. Schvarzstein‘o ir J.Širvytės spektaklio pagal kompozitoriaus Wolfgango Amadeus'o Mozarto operą „Figaro vedybos“ premjera. Po gastrolių Klaipėdoje artistai išvyko į Krokuvos (Lenkija) gatvių teatro festivalį.
„Senųjų menų studijai“ niekuo nenusileido Nyderlandų trupė „Companie Daad“, festivalio arenose parodžiusi marinistinės tematikos spektaklį „Laivas“ apie dviejų moterų išvyką į atvirą jūrą.
Ant riedančios mechaninės konstrukcijos užkeltoje žvejų valtyje verda įdomus gyvenimas: olandės makaluoja irklais, žvalgosi į jūrą, nušauna žuvėdrą, verda sriubą, patenka į audrą, galiausiai pasijunta nėščiomis, gimdo – per borto plyšius nuteka vandenys.
Po visų išbandymų gelbėjimosi liemenes nusimetusios gimdyvės džiaugsmingai sveikino ekstremalios kelionės palydovus – jų rankose spurdėjo ne naujagimiai, o dvi didžiulės žuvys.
Lenkų šokiai su ugnimi
„Šermukšnio“ svečiai išvydo tris lietuviškas premjeras, tarp jų ir Klaipėdos pilies teatro gatvės renginių trupės inscenizaciją pagal Eugene'o' Ionesco tragikomediją „Semiramidės sodai“, vienu metu rodytą dvejose senamiesčio erdvėse – „Meridiano“ aikštėje ir prie paminklo „Arka“ .
Tiek pat festivalinių spektaklių pristatė ir gatvės teatrų tradicijomis garsėjantys svečiai iš Lenkijos („Teatr Migro“ ir Teatr Akt“). Dvejų vaidinimų, lydimų dainų ir muzikos, temos pasikartojo: viename gvildenama romų klajonių, kitoje – Lenkijos pakraščių gyventojų migracijos istorijos.
Bastionų komplekso lauko arenoje prie vandens telkinio klaipėdiečiams jau neblogai pažįstami „Teatr Akt“ artistai surengė stulbinantį ugnies šou – šokių, vizualinių efektų, oro akrobatikos, pantomimos, šiuolaikinio cirko atšvaitų persmelktą feriją „Aš liepsnoju“.
Deglais, kitais žaižaruojančiais daiktais, audeklais žongliravę lenkai amfiteatre įplieskė siautulingą fejerverkų fiestą – sukūrė jausmus kaitinantį žmogaus sąlyčio su gamtos stichijomis reginį.
Šventės dalyviai – savanoriai
Kai kurie „Šermukšnio“ fanai, prisiminę uostamiesčio pajėgas, pirmiausia Valentino Masalskio Jaunimo teatrą, eksperimentinę grupę „Taškas, Klaipėdos valstybinių dramos ir muzikinio teatrų aktorius, festivalio programoje pasigedo aktyvesnio vietinių teatralų dalyvavimo.
„Kur dingo Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos menų fakultete išugdyti kultūros renginių organizatoriai, aktoriai, argi jiems neįdomi tokia šventė?“, – stebėjosi kino režisierė Inesa Kurklietytė, pati baigusi mokslus uostamiestyje.
Ne viskas taip blogai – „Šermukšnio“ spektaklyje-eisenoje „Jūs esate...“, skirtame Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui (režisierius A.Schvarzstein'as) šėliojo savanoriai artistai. Lietuvos muzikos ir teatro studentai su svečiais iš Portugalijos, Argentinos, Ukrainos pasirodė kuo puikiausiai.
Teatrologas Vaidotas Jauniškis pastebi, jog profesionalai į gatvės ir aikštėse vaidinančių artistų pasirodymus anksčiau žvelgdavo iš aukšto, kaip į mėgėjų saviveiklą: „Dabar požiūris kinta – oponuojančio ir provokuojančio gatvės teatro elementus į savo spektaklius vis dažniau įterpia Oskaras Koršunovas, kitos režisūros žvaigždės“.
Gatvės teatras – ne visiems
Lietuvos nacionalinio kultūros centro teatrologijos specialistas, režisierius ir aktorius Ramūnas Abukevičius festivalio rengėjams iš esmės neturėjo nei ką prikišti, nei patarti. „Šermukšnio“ programa, jo manymu, įvairialypė, gerai subalansuota logistikos, žanrų įvairovės, kūrinių dramaturgijos, režisūros ir tematikos prasmėmis, atitinka šiuolaikinio gatvės teatro principus.
„Ne kiekvienas artistas aikštėje pakerės žiūrovus, lygiai taip pat kaip ne visi kino aktoriai gali vaidinti teatruose. Pasaulio kinematografijos dievukas Alainas Delonas, mėgino vaidinti dramose, bet greitai suvokė, kad tai yra ne jo duona. Teatrų scenoje nublanko ir kiti garsūs kino aktoriai „, – kalbėjo po ilgos pertraukos pajūrio į „Šermukšnio“ šėlsmą pasinėręs R. Abukevičius.
Festivalio meno vadovas Arūnas Peštenis teigia, jog „Šermukšnio“ durys atvertos visiems, neatmeta galimybės ateityje plačiau pristatyti lietuvišką repertuarą, tačiau visi pretendentai, pasak jo, turėtų galvoti apie gatvės teatro kriterijus, pristatomų kūrinių kokybę – pasitelkus humorą, triukus galima ne tik juokinti publiką, bet ir perteikti gilesnes humanistinio prado mintis, idėjas.
Kviečiamos patikrintos trupės
„Kėlėme kartelę, kad festivalis neprimintų korporatyviniuose vakarėliuose uždarbiaujančių atlikėjų pasirodymų arba sovietmečiu išgarsėjusių agitbrigadų konkursų, nors ir anais laikais į finalus patekdavo tik šmaikščiausių intermedijų kūrėjai. Todėl ir kviečiame artistus, kuriuos neblogai pažįstame, žinome, kad jie tikrai nenuvils žiūrovų“, – pažymėjo A.Peštenis.
Dabar jau įmanoma į Lietuvą privilioti garsiausius gatvės teatrus iš viso pasaulio. Venecijos karnavale italai surengė įspūdingesnę ugnies fiestą nei lenkai Klaipėdos Jono kalne – po atviru dangumi sudegino ištisą burlaivių flotilę. Vienam tokiam reginiui kažin užtektų viso „Šermukšnio“ biudžeto.
XXII Tarptautinio gatvės teatrų festivalio Klaipėdoje sąmata – 140 tūkst. eurų. Žiūrovų pamėgtam, Kultūros tarybos iš dalies remiamam tradiciniam renginiui du trečdalius lėšų iš savo biudžeto skyrė uostamiesčio savivaldybė. Prisidėjo Palangos, Šilutės rajonų savivaldybės.
