Prieš kelerius metus, švęsdama 20-ies metų sceninės veiklos sukaktį, ji sukūrė programą, kurios įrašai Portugalijoje iš karto tapo hitu. Dainininkė, kurios dainas supranta net ir nemokantys portugalų kalbos, liepos 8–9 dienomis vėl vieši Lietuvoje. Jos koncertus pristato Sofijos festivalis Kuliuose.
– Pirmasis jūsų pasirodymas Lietuvoje įvyko 2021 metais, Sofijos festivalyje Kuliuose. Ką prisimenate iš to koncerto?
– Galima sakyti, kad tas koncertas grąžino mane į tikrą sceninį gyvenimą. Tai buvo ne tik pirmasis mano pasirodymas Lietuvoje, bet ir pirmas koncertas didelei gyvai auditorijai po pandemijos apribojimų. Iki tol dėl įvairiausių suvaržymų koncertai kurį laiką būdavo kur kas mažesni, žmonių srautai ir pasirodymų erdvės griežtai kontroliuojamos. Dėl to pasirodymas Kuliuose man buvo ypatingas.
Visada prisiminsiu publikos atvirumą ir svetingumą, nuo pirmos minutės mums užlipus ant scenos. Jaučiau, kad žmonės reaguoja į kiekvieną dainą, mačiau jų šypsenas ir supratau, kad visi kartu išgyvename dalijimosi muzika džiaugsmą. Buvo taip gera vėl būti kartu po ilgų, vienišų pandemijos mėnesių.
– Į Sofijos festivalį grįžtate su nauja programa „Matria lingua“, kuria bandysite atskleisti portugalų kalbos grožį ir istoriją. Kodėl jums aktuali kalbos tema? Koks jūsų santykis su literatūra?
– Su portugalų poetais bendradarbiauju lygiai tiek pat laiko, kiek esu scenoje ir dirbu garso įrašų studijose. Tiesą sakant, portugalų kalbos ir etninės muzikos pristatymas yra mano misija, tarsi vėliava, kurią nešu visur, kur bebūčiau.
„Matria lingua“ galime versti kaip „motina kalba“. Kalba – tai vienas svarbiausių dalykų, apibrėžiančių mūsų tapatybę. Kalba mus sieja su tėvyne ir jos kultūra, nuo jos prasideda pažintis su įvairialypiu pasauliu.
Ši koncertinė programa – tai mano žinutė pasauliui. Turime nuolatos permąstyti savo istorinę praeitį ir tautinę tapatybę, didžiuotis žeme, iš kurios esame kilę, puoselėti jos etnografiją. Tai nuostabus būdas autentiškai praturtinti žmoniją – gerbdami ir išmanydami savo pačių šaknis, tampame kur kas atviresni kitų kultūrų atstovams.
Koncerto metu ruošiuosi publiką supažindinti su šimtus metų besitęsiančia portugalų kalbos istorija. Ši kelionė prasidės nuo portugalų kalbos ištakų, keliaus per skirtingus jos dialektus ir atves mus iki svarbiausių portugalų rašytojų vardų: Florbela'os Espancos, Fernando Pessoa, Jose Afonso, poetų Davido Mourão Ferreira'os ir Alberto Janeso.
Dauguma žmonių galvoja, kad fado žanras yra pagrindinė portugališkos muzikos išraiška. Tačiau Portugalija gerokai įvairesnė. Programoje atsiskleis fado ir tradicinės portugališkos muzikos ištakos, kurias puikiai išmano mano scenos partneriai – pianistas Paulo Loureiro ir portugališką gitarą gerai įvaldęs Bruno Chaveiro.
– Tikėtina, kad didelė auditorijos dalis Lietuvoje gana nedaug žino apie portugalų kalbą. Ar tai taps kliūtimi norint suprasti jūsų muziką, įvertinti dainų tekstų prasmę?
– Nemanau, kad kalbos nežinojimas gali tapti kliūtimi. Menas tuo ir galingas, kad veikia už kalbos ribų. Juk būna, kad klausaisi itališkos ar vokiškos operos, nesupranti nė žodžio, o ašaros byra – kūnu ir širdimi jauti muzikos jėgą, ji peržengia visus barjerus. O kokia kalba byloja paveikslai? Arba Michelangelo Dovydo skulptūra?
Visada stengiuosi išlikti jautri ir neprarasti budrumo, apčiuopti, kokie dalykai jungia visus žmones, nepaisant kultūrinių skirtumų. Tai, kad nesuprantame vieni kitų kalbos, gali tapti problema sprendžiant buitinius klausimus. Tačiau menas mus sujungia, nes tai jau ne buitinė, o egzistencinė gyvenimo plotmė.
Visi turime labai panašius emocinius poreikius, panašią prigimtį, tai ir jungia žmoniją. Ši mintis mane džiugina ir dėl to mano misija yra sėkminga. Prisiminkite Johno Lenono žodžius iš dainos „Imagine“: „Imagine all the people sharing all the world“ („Įsivaizduok, kad visiems žmonėms priklauso visas pasaulis“). Štai jums ir atsakymas. Pasaulis priklauso mums visiems kiekvieną kartą, kai atsiduodame jausmams.
Menas, o šiuo atveju – portugališka muzika – suvienija mus per bendrą žmogišką prigimtį. Nepaisant to, koncerto metu publikai pristatysiu dainas, paaiškinsiu jose skambančių žodžių prasmę, kad būdami Lietuvoje nors valandėlei pasijustume tarsi nusikėlę į Portugaliją.
– Pasirodysite su nauju trio ar jau turite bendros sceninės patirties su kolegomis Paulo Loureiro ir Bruno Chaveiro?
– Paulo yra mano pianistas pastaruosius 20 metų, jis ne tik mūsų pasirodymų muzikos vadovas, bet ir mano vyras. Niekas geriau už jį nepažįsta manęs kaip dainininkės ir tiesiog kaip žmogaus. O su Bruno muzikuojame jau šešerius metus. Šiandien jis laikomas vienu svarbiausių ir talentingiausių Portugalijos gitaros meistrų.
Dažnai koncertuojame trise. Programa „Matria lingua“ ypatinga tuo, jog yra labai intymi, idealiai pritaikyta nedidelėms pasirodymų erdvėms. Su šia programa po pasaulį keliauju jau dvejus metus, ji man svarbi, nes atskleidžia savitą mano kūrybos pusę. Labai dažnai pasirodau su kita programa ir didesne – 6 muzikantų komanda. O „Matria lingua“ yra labai asmeniška programa, tai tarsi antra mano kūrybos medalio pusė.
– Jeigu šį interviu skaito žmogus, jūsų vardą girdintis pirmą kartą ir mažai ką žinantis apie portugališkos muzikos tradicijas, nuo ko siūlytumėte pradėti pažintį su savo kūryba?
– Tikrai sunkus klausimas, bet įvardinsiu tris dainas.
Siūlau pradėti nuo kūrinio „Fado das horas“ – jame susijungia dvi mano nenugalimos aistros: fado ir subtili fortepijono muzika.
O dainoje „Ai flores do Verde Pino“ atsiskleidžia Portugalijos šalies istorija. Daina sukurta pagal XIV amžiuje Portugaliją valdžiusio karaliaus Dinio eiles, pristato trubadūrų poezijos tradicijas tipiška„cantigas de amigo“ („draugo dainos“) forma.
Ir pabaigai – „Cantiga Bailada“. Tai tradicinė portugalų daina iš šalies centrinėje dalyje esančio Beira Baixa regiono. Ši daina geriausiai atskleidžia mano muzikinį braižą, čia fado elementai pinasi su Portugalijos folkloru. Kūrinys nuskambės ir programos „Matria lingua“ metu, ne tik dainuosiu, bet ir grosiu savo mėgstamiausiu portugališku instrumentu – adufe.
Svečių iš Portugalijos – vokalistės Anos Lains, pianisto Paulo Loureiro ir gitaristo Bruno Chaveiro programa „Matria lingua“ skambės liepos liepos 8 d., šeštadienį, 19 val. Sofijos festivalyje, Kulių kultūros centre ir Liepos 9 d., sekmadienį, 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. Bilietus platina bilietai.lt
