„Koks platus Ritos Petrauskaitės balso ir vaidmenų diapazonas! Nuostabu, kad ir šioje (Undinės) partijoje ji jaučiasi lyg undinė vandenyje“, – dar kurdamas operą gyrė solistę režisierius Gytis Padegimas.
Sėkmė myli darbščius ir savo pašaukimui atsidavusius žmones. Tai patvirtina ir faktas, kad taip pat 2021-ųjų „Metų operos solistės“ apdovanojimas buvo skirtas šiai talentingai artistei. R. Petrauskaitė – KVMT solistė nuo 1991 metų. Ji bendradarbiauja ir su kitais Lietuvos muzikiniais teatrais, orkestrais, lietuvių kompozitoriais, atlikdama jų kūrinių pasaulines premjeras.
Solistė papasakojo apie savo profesijos kasdienybę, išskirtinius vaidmenis ir kylančius iššūkius.
– Pripažinimo sulaukėte už Undinės vaidmenį. Kuo jums ypatingas šis vaidmuo?
– Prisiliesti prie A. Dvořáko operos „Undinė“ muzikos man yra ir didžiulis malonumas ir nemažas iššūkis. Labai mėgstu šį vaidmenį, nes šios operos muzika tiesiog nuostabi. Tai mano sielos muzika! Joje yra visko tiek daug: naivumo, trapumo, svajonių, aistros, neapykantos, atjautos, atlaidumo, nuoširdumo.
Dainuoti šią partiją ypač smagu.
– Kuo jus praturtino kūrybinis bendradarbiavimas su A. Dvořáko operos „Undinė“ kūrėjų komanda?
– Bendradarbiavimas su maestro Gyčiu Padegimu man visada suteikia daug teigiamos kūrybinės energijos – mėgaujuosi kiekviena repeticija. Jis tarsi iš šono žiūri, nieko lyg ir nedarydamas, tačiau geba tavyje atrakinti pačias tolimiausias sielos gelmes. Tikras džiaugsmas būti šios komandos dalimi.
Tai ir dirigentas Tomas Ambrozaitis. Visada labai vertinu jo energiją ir muzikalumą, muzikinės dramaturgijos pojūtį. Dainuodama spektaklius, diriguojant maestro T. Ambrozaičiui, scenoje jaučiuosi labai užtikrintai, o taip pat ir kūrybingai. Ypatinga ir šio pastatymo scenografė bei kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, kurios jautrumas, subtilumas ir kūrybinė versmė neišsemiami. Didelis džiaugsmas bendradarbiauti su šiais ypatingais žmonėmis.
O kur dar mano kolegos, su kuriais tenka bendradarbiauti scenoje! Koncertmeisteriai, su kuriais mokaisi, ieškai, šlifuoji savo partiją. Visi žmonės, kurie tave supa, yra svarbūs ir reikšmingi.
– Ar svarbūs atlikėjui apdovanojimai, įvertinimai?
– Visada smagu, kai tave pastebi ir įvertina. Bet tai tik akimirka! Į sceną einame tikrai ne dėl apdovanojimų.
– Kokios partijos slepia daugiau dainavimo iššūkių solistei – tragiškos, o gal komiškos? Kokias labiausiai mėgstate?
– Aš mėgstu įvairovę. Nenorėčiau būti vieno plano atlikėja. Man patinka ir dramatiški, ir komiški, ir lyriški vaidmenys. O vokalinių iššūkių yra kiekvienoje partijoje. Tam ir skirtas pasiruošimo laikas, kai mokomės ir tobuliname savo vokalinę techniką.
– Kaskart operoje tenka persikūnyti į vieną ar kitą vaidmenį ir įdėti į jį dalelę savo širdies. Ką jūs pasiimate iš tų vaidmenų?
– Scena yra tokia vieta, į kurią įžengęs turi būti sukaupęs tiek energijos ir potencialo, kad galėtum tai atiduoti, išdalinti publikai. Todėl privalu gebėti kaupti energiją, būti pailsėjusiai, geros psichologinės būklės, kad vyktų abipusis ryšys su žiūrovais.
– Gal turite kokių ypatingų ritualų, rengdama vaidmenis ar kasdienybėje?
– Taip, mano kasdienybė yra prisitaikiusi prie mano teatrinio gyvenimo. Rutina, disciplina, sportas ir teigiamos mintys – patys geriausi padėjėjai. Žinoma, ir artimiausių žmonių palaikymas yra labai svarbus.
– Kas, jūsų manymu, lemia solisto sėkmę: prigimtis, talentas, darbas ar aplinkybės? Kiek erdvės solisto gyvenime užima nuojauta, intuicija, o kiek juodas darbas, rutina, ir kaip šie dalykai dera tarpusavyje?
– Virgilijus Noreika yra sakęs, kad solistas – skirtingų savybių kompleksas. Vien gero balso ar gražios išvaizdos tikrai neužtenka. Reikalingos ir tam tikros charakterio savybės ir vidinis užtaisas, gebėjimas komunikuoti. Daug dalykų lemia solisto sėkmę, o ypač gebėjimas, patyrus nesėkmę, atsistoti ir eiti toliau. Šiame kelyje negali sustoti. Tai maratonas. Visada turi „bėgti“ ir mėgautis tuo „bėgimu“.
– Ar turite autoritetų, kurių nuomone niekada neabejojate – tiek kūryboje, tiek gyvenime?
– Kažko vieno tikrai negalėčiau įvardyti, bet man patinka pozityvūs, kūrybiški ir nestandartinės mąstysenos žmonės. Tokie mane labai įkvepia.
– Sakoma, kad kiekvienas solistas turi savo svajonių partiją. Kokia jūsų svajonė?
– Per daug nesvajoju. Yra realybė, ir prie jos tenka taikytis. Kartais pamąstau apie G. Donizetti operą „Lucia di Lamermoor“, norėčiau kada nors sukurti Liučijos di Lamermur vaidmenį.
– Esate bičių augintoja. Koks dar laisvalaikis padeda atsipalaiduoti nuo kūrybinės veiklos?
– Taip, bitės mano draugės, smagiai dūzgia ir kelia teigiamas mintis. Mėgstu sportuoti, keliauti. Pradėjau domėtis geopolitika. Tai tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi.
– Papasakokite apie savo gyvenimo būdą, filosofiją, kuri jus veda į priekį.
– Nieko naujo tikriausiai nepasakysiu: stengiuosi būti pozityvi, nuoširdi, supratinga ir, kiek įmanoma šių dienų kontekste, išlikti optimiste.
