„Esu labai dėkingas už KVMT suteiktas galimybes atlikti pagrindinius vaidmenis išskirtiniuose spektakliuose. Dėkoju Muzikinio teatro vyriausiam choreografui, Baleto tarnybos vadovui Aurelijui Liškauskui už pasitikėjimą. Dar labiau stengsiuosi“, – sakė baleto artistas Y. Malaki.
Iš Ukrainos 2021 m. atvykęs jaunas ir ambicingas 21 metų Y. Malaki sparčiai įsiliejo į teatro repertuarinius spektaklius, juose kuria vis daugiau pagrindinių vaidmenų ir debiutuoja kaip pradedantis choreografas. Visai neseniai publikos susidomėjimo sulaukė šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ premjera, kurios vienas iš kūrėjų yra Y. Malaki.
Yanas papasakojo apie baleto artisto kasdienybę, iššūkius ir viską atperkančius žiūrovų plojimus.
– Jūs tapote baleto artistu, nes...
– Dar vaikystėje, vos 6-erių, mama gimtame mano mieste Apostolovo (Ukraina) nuvedė mokytis vokalinio dainavimo pas mokytoją Eleną Magerą, vadovavusią vaikų kolektyvui. Mokytoja mamai pasiūlė, kad turėčiau išbandyti save ir šokyje.
Mokytojos dukra Aleksandra Magera gretimame mieste mokė šokio vaikus, tad mama mane vežė mokytis ir šokio. Taip net aštuonerius metus kartu mokiausi dainavimo ir šokio, kol nepradėjau studijuoti Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokių akademijoje (Ukraina).
Nuoširdžiai dėkoju Elenai ir Aleksandrai Mageroms, kurios manyje išugdė ne tik šokio profesionalo pradmenis, bet ir daug dėmesio skyrė ruošdamos tapti artistu ar tiesiog geru žmogumi. Jų dėka tapau tuo, kas esu!
2021 m., vos baigęs studijas Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokių akademijoje, sulaukiau KVMT atstovų kvietimo atvykti dirbti į Klaipėdą. Per kelias dienas suderinome detales, pasirašiau pirmą savo gyvenime darbo sutartį ir tapau Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistu. Mano gyvenime tai tapo labai reikšmingu įvykiu: nežinau ar tada gerai supratau, kad po poros savaičių turėsiu palikti savo šalį ir pradėti darbą pirmame savo teatre.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbu jau dvejus metus ir nuolat šiam teatrui dėkoju už suteiktas galimybes. Per šį laiką sušokau kone visas įmanomas šokio partijas – tiek solo, tiek kordebaleto. Dažniausiai mano profesijos atstovams, norintiems gauti pagrindinių vaidmenų spektakliuose, prireikia 5 ar net 10 metų.
Žinoma, aš ir pats labai stengiausi, o kolegos ir pedagogai mane labai palaiko. Per, atrodytų, du trumpus metus Klaipėdoje turėjau daugybę galimybių mokytis, šokti pagal žinomų pasaulio choreografijos genijų sukurtą choreografiją. Nenoriu kažko įvardinti, nes visi jie išskirtiniai ir ypatingi, o svarbiausia – „diegė“ man šokio informaciją, kurios, jų manymu, man trūksta.
Mano mėgstamiausias vaidmuo – Jaunasis Faustas iš to paties pavadinimo šokio spektaklio pagal Johanną Wolfgangą von Goethę.
– Nedaug trūko, kad būtumėt tapęs dainininku?
– Dažnai pagalvoju, kad jei ne susižavėjimas šokiu, būčiau dainavęs. Padainuoti mėgstu ir dabar. Tačiau renkantis studijas, šokis nugalėjo, nes šokdamas galiu labiau išreikšti savo jausmus, emocijas nei kalbėdamas ar dainuodamas. Šokyje lieki tik tu, tavo kūnas ir jausmai. Man labai gražu, kai žmogaus kūnas scenoje tampa instrumentu, atskleidžiančiu tokią didžiulę jausmų, išgyvenimų, grožio amplitudę.
– Kaip gyvena jūsų artimieji likę Ukrainoje?
– Mano tėvai Antonina ir Vitalijus šiuo metu gyvena Kyjivo mieste, o jaunesnysis brolis Nikita studijuoja Amerikoje. Dėl susidariusios situacijos, būtent dėl karo, nes Rusija užpuolė Ukrainą, aš, kaip ir visi vaikinai, mano kolegos, nerimauju dėl savo artimųjų ir stengiuosi jiems rašyti kiekvieną dieną, kad įsitikinčiau, jog jie yra saugūs. Galų gale, jei ne mano šeima ir viskas, ką jie padarė ir toliau daro, manęs čia nebūtų.
– Neseniai pelnėte Muzikinio teatro „Metų baleto artisto“ apdovanojimą. Kuo jums svarbus šis įvertinimas?
– Man šis apdovanojimas tapo didžiule staigmena. Muzikinio teatro baleto trupėje šoka daug talentingų vaikinų, kurie taip pat yra verti šio apdovanojimo. Esu labai laimingas. Tai mano sunkaus darbo rezultatas. Apdovanojimas mane įkvėpė dirbti dar daugiau ir siekti naujų aukštumų.
Teatrinis sezonas baigiasi. Praėję metai buvo labai darbingi ir aktyvūs: per šį laiką baleto trupei pavyko paruošti daugybę premjerinių spektaklių, kurie buvo puikiai priimti publikos.
Neseniai su E. Balsio baletu „Eglė žalčių karalienė“, kuriame man su Anna Chekmareva teko atlikti pagrindinius vaidmenis, buvome gastrolėse Kaune, su spektakliu „Altorių šešėly“ – Marijampolėje. Naujų vaidmenų šiuo metu neruošiu, tad stengiuosi kuo labiau ištobulinti jau turimus.
– Ne tik sulaukiate vis daugiau pagrindinių vaidmenų, bet ir debiutuojate kaip pradedantis choreografas. Visai neseniai publikos susidomėjimo sulaukė šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ premjera, kurios vienas iš kūrėjų esate jus. Ar laukti ir daugiau naujų kūrinių?
– Ar bus naujų kūrinių? Tikiuosi. Viskas priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių ir galimybių, idėjų ir to, kiek aš užsidegu noru jas įgyvendinti. Kurti choreografiją – sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas, kuriam turi visiškai atsiduoti. Šiuo metu man norisi susikoncentruoti į šokį, kol turiu galimybių tobulinti savo šokio techniką bei nusiteikimą ar mąstyseną.
– Papasakokite apie baleto artisto rutiną.
– Man sunkiausia – pabusti ryte ir paruošti kūną darbo dienai. Baleto artistai kasdien susiduria su daugybe problemų – patiria įvairias mikrotraumas, miego trūkumą, nuovargį, dirba be laisvalaikio. Svarbu išlaikyti vidinę ramybę, gerai apskaičiuoti savo galimybes, mokėti atsipalaiduoti. Man didžiausias atlygis už visus sunkumus – žiūrovų pilna salė spektaklyje ir jų griausmingi plojimai.
Kalbant apie mitybą, nieko sau nedraudžiu, nes šokiui atiduodu daug jėgų, o vėliau stengiuosi jas atgauti. Stengiuosi gyventi taip, kad pajusčiau malonumą!
Merginos neturiu, nes šiuo metu esu susikoncentravęs į savo darbą ir labiau galvoju apie savo ateitį. Neturiu net laiko naujoms pažintims! Laisvalaikį leidžiame kartu su Muzikinio teatro baleto trupės kolegomis, kurių dauguma mano tautiečiai ir net buvę bendramoksliai.
– Ko tikitės iš ateities?
– Tiesą sakant, aš kartais bijau dėl savo ateities, kaip ir kiekvienas žmogus, nes nežinau, kas manęs laukia. Stengiuosi gyventi ir džiaugtis šiandiena bei išnaudoti turimas galimybes. Gerai žinau, kad niekada nenustosiu dirbti ir siekti savo tikslų!
– Ar jums patinka Klaipėda?
V Man labai patinka Klaipėda: čia patogu ir jauku gyventi, dirbti. Nesu didžiųjų miestų gerbėjas, labiausiai mane traukia jūra, mėgstu prie jos nueiti, fotografuoti, klausyti muzikos, mąstyti. Jūra mane įkrauna gera energija. Man patinka būti ir namuose, kad galėčiau daugiau atsipalaiduoti ir pasisemti jėgų naujiems iššūkiams.
