Tarptautinę programą birželio 1-ąją paženklins viešnios iš Didžiosios Britanijos Keeley Forsyth solinis koncertas. Kritika išliaupsino jos debiutinį albumą „Debris“ (2020) – populiarios britų kino ir televizijos aktorės šuolis į muzikos pasaulį įvertintas kaip didžiulė sėkmė.
K.Forsyth vokalinės sakmės apie jausmų potvynius ir atoslūgius, laisvę ir įkalinimą, pergales, triumfą, tamsią buitį - emociškai neapdorotas magnetinis laukas, kuriame yra ir griaunančių jėgų, ir pakylėjimo.
Britės sakmės ir Babelio bokšto klegesys
K.Forsyth „Debris“ – intymi asmeninių potyrių ir pokyčių išklotinė, pasak muzikologų, perteikianti “už uždarų durų vykstančius seisminius lūžius“. Kitas aktorės darbas (albumas „Limbs“, 2022), atskleidžiantis dar platesnę emocijų paletę, irgi sulaukė puikių atsiliepimų. Dienraštis „The Sunday Times“ jį pavadino „vienu ryškiausių pastarųjų metų įvykių britų scenoje“.
„The Guardian“ aktorę ir vokalistę K.Forsyth apibūdino kaip „šiurpinančią dainininkės Scott Walker (Tilt) palikuonę“. Britė neseniai sukūrė muziką teatro kino ir televizijos aktorės Maxine Peake filmui „Nesuderinama“ (2023).
Vienas iš populiariausių Latvijoje režisierius Elmaras Senkovas pažįstamas Klaipėdos publikai. Anksčiau uostamiestyje jis kūrė net du spektaklius: „Mama drąsa“ (2019), apdovanotą „Auksiniu scenos kryžiumi“ už geriausią režisūrą, „Varovus“ (2021m.). Raiškia ir išradinga scenos kalba pasižyminti latvių režisūros žvaigždė šįkart pristatys Liepojos teatre kurtą spektaklį „Grimai“, kuriame persipina cinizmas, kraujas, žaidimų džiaugsmai.
Kaip gyventi smurtu persigėrusiame pasaulyje ir išliktu geru, jeigu aplinkiniai skaudina? Stebuklinės pasakos dažnai baigiasi laimingai, bet ir jose neišvengiama žmogus akistata su savimi, su savo dvasiniu pasauliu. Dienos šviesa gali įveikti nakties tamsą, bet kas įveiks žmogaus sukurtą tamsą?, – tokias problemas bando narplioti E.Senkovas ir jo komanda.
„Spektaklyje „Grimai“ aktoriai komunikuoja neegzistuojančiomis kalbomis, kurias susikūrė per repeticijas. Tokio “Babelio bokšto“ statytojų klegesyje atpažįstamas prancūzų, lenkų, estų ir kitokių kalbų skambesys. Tai visiškai kitoks, dar neregėtas kultinių brolių Grimų pasakų interpretavimas“, – kalbėjo „TheATRIUM“ meno vadovas Gintaras Grajauskas.
Manipuliacijos - teisinga gyvensena?
Svečiai iš Italijos – daugiau nei trisdešimt metų kartu dirbantis duetas Flavia Mastrella ir Antonio Rezza. Jų darbų sąraše – vaidybiniai filmai, įvairios televizijos laidos, trumpametražiai filmai, keliolika teatro spektaklių. Teatralai patys kuria ir iki smulkiausių detalių įgyvendina savo sumanymus. Ne tik režisierius, bet ir žinomas aktorius A.Rezza, Venecijos bienalėje (2018) už gyvenimo pasiekimus įvertintas „Auksinio liūto“ apdovanojimu. F.Mastrella – derina režisūrą ir fotografiją.
Universalus italų duetas į Klaipėdą atveža spektaklį „Amistade“. A.Rezza kuriamas personažas scenoje šnekasi su seniai mirusia italų muzikos legenda Fabrizio De André – spektaklyje girdimas per koncertus įrašytas vokalas. Tai dviejų žmonės pokalbis apie būties problemas, egzistenciją. Kai vienas kalba, kitas gali pagalvoti. Festivaliui pateiktas intriguojantis „Amistade“ turinio aprašymas – manipuliacija esą yra „teisingo gyvenimo būdo pagrindas“.
Šio spektaklio kompozicijos ir formos ne kartą keitėsi, aktoriai scenoje pasitelkdavo netgi atvirą smurtą. “Neapykanta teatro, kino ir literatūros mistifikacijoms, kaip irgi šiuo atveju, dar niekada nebuvo tokia nuožmi. Mirštančiojo galia slypi išgyvenimuose. Mes pasirengę karaliauti. Tik prieš tai mums teks dar truputį labiau numirti“, – teigia kūrėjai.
Barselonoje įsikūręs teatras „Agrupación Señor Serrano“, Venecijos bienalėje įvertintas „Auksiniu liūtu“ (2015), į Klaipėdą atveža Alex Serrano, Pau Palacios ir Ferran Dordal pastatymą „Kalnas“. Šis teatras išsiskiria žanrų eksperimentais – plėtoja spektaklių intrigą naudodamas šiuolaikinės technologijos objektus, įvairius erdvinius modelius.
Netikėtumų, atrodo, bus ir „TheATRIUM“ scenoje pristatome katalonų spektaklyje „Kalnas“ – apie pirmąją ekspediciją į Everestą. Jos sėkme abejojama: radijo eteryje sėjama panika, badmintono žaidėjai kažkodėl žaidžia beisbolą, protą drumsčia melagingų naujienų svetainė, publiką nuolat stebi bepilotis dronas, gausybė sniego. Idėjų, istorijų, vaizdų, veiksmų ir koncepcijų tinklas – sisteminė „Kalno“ kūrėjų dramaturgija.
„Kalno“ kūrėjai pasitelkia kopimo į aukščiausio pasaulio kalną įvaizdį – įveikus visas kliūtis, pasiekus viršūnę, nuo jos atsivertų platus pasaulio vaizdas, nušvistų šešėlių netemdoma tiesa. Gražus įvaizdis, bet kas žino, ar teisingas – juk žvelgiant į viršų iš apačios aukštikalnės sunkiai įsivaizduojamos. Palaipsniui viskas susilieja, mezgasi netikėtos sąsajos. Spektaklis – tarsi kelionė be tiesos mito žemėlapio.
Portugalė gausins įsimylėjėlių gretas
Raquel André – Portugalijos menininkė, kurianti žmonių kolekcijas. Fundamentalų „įsimylėjėlių rinkinį“ ji pradėjo kaupti prieš daugelį metų nuvykusi į Braziliją. Toli nuo savo namų, R.André kontempliavo, jai pasirodė, kad svetur bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, galima dvasiškai išgryninti jų ir savųjų namų sąvokas. Menininkė susitiko su įvairiausio amžiaus, lyties, rasės, seksualinės orientacijos žmonėmis iš įvairių kontinentų.
R.André rinkinyje, kuriame grupuojami ir kiti kolekcininkai, yra trimetė mergaitė ir beveik šimtametė moteris. „TheATRIUM“ scenoje portugalė pristatys su klaipėdiečiais pildytą „Įsimylėjėlių kolekcijos“ skyrelį – susitikusi su nepažįstamais žmonėmis kartu sukurs bent po vieną intymią fotografiją.
Intymumas – efemeriškas, ką išsaugo vaizdas? Ar jį galime įvardyti, kaip nors aprašyti, analizuoti? Jeigu mylimasis yra tas, kuris myli, kas tuomet yra meilė? Ar tai yra tik moteriška iniciatyva, kokia įsimylėjėlių kolekcija galėtų išaiškėti per vyro kūną? - atsakymo į tokius klausimus ieško menininkė.
„Persmelkti intymių akimirkų ne viską suvokiame, nes tada jomis tiesiog gyvename. Galbūt tik vėliau suprantame, kas tai buvo iš tikrųjų. Jeigu žvilgsniai susitinka, irgi sunku suprasti, ar intymus kontaktas įvyko. Nuolat ieškau būdų, kaip sugauti tikriausią akimirką“, – kalbėjo R.André.
Kinų ryšiai su anapusiniu pasauliu
Tarptautinę festivalio „TheATRIUM“ programą vainikuos ne vien tik Taivane, bet ir Europos šalyse poetiška judesio plastika, teksto vienove publiką užbūręs „Shinehouse Theatre“ spektaklis „Bangų šnabždesys“. Režisierius Po-Yuan Chung jame gvildena vienatvės ir bendrystės temas.
Spektaklį inspiravo 2011 metais Japoniją ir visą pasaulį sukrėtusi tragedija: smarkus žemės drebėjimas ir jį lydėjęs galingas cunamis, nusinešė tūkstančių žmonių gyvybes, sunaikino ištisas pakrančių bendruomenes, Fukušimoje sukėlė atominės elektrinės avariją. Šiurpi katastrofa, nusiaubusi visą regioną, paskatino mąstyti apie gebėjimus ją išgyventi, atsitiesti.
„Bangų šnabždesyje“ šios temos atgija netikėtais rakursais: vienišas taksi automobolio vairuotojas mezga ryšį su jautriu vazoniniu augalu. Mylinti tos pačios lyties pora ginčijasi dėl surogatinės motinystės. Geraširdė moteris savo katiną palydi į paskutiniąją kelionę. Dvasios mediumai įgarsina slapčiausias spektaklio veikėjų mintis ir jausmus.
Po-Yuan Chung japoniško teatro butoh šokėją ir choreografę Emiko Agatsuma pakvietė keliauti į Osoro kalną – vieną iš trijų Japonijos vietovių, kur vaidenasi. Ten esanti Ragana Itako gali paliepti mirusiesiems pasinaudoti ja kaip bendravimo su gyvaisiais tiltu. Simboliais (潮來, Itako), kinų kalba reiškiančiais potvynį, perteikiama dviguba jų reikšmė: užvaldymas ir užliejimas. Taivaniečiai gilinasi į meilės, vienišumo, egzistencijos prigimtį krizių akivaizdoje.
Po „TheATRIUM“ tarptautinės programos skėčiu šliejasi dvejos kūrybos dirbtuvės aktoriams. Vienas iš jų, uždaras, ves festivalyje jau dukart viešėjęs žymus italų režisierius Alessandro Serra. Kitą, taip pat skirtą aktoriams, bet atvirą ir stebėtojams ves režisierius Po-Yuan Chung.
Dar viena išskirtinė „TheATRIUM“ dovana – po pasirodymų svečiai iš užsienio susitiks su publika. Pokalbius moderuos Klaipėdos dramos teatro aktoriai.
