Scenovaizdį kuria beveik visų A.Cholinos spektaklių bendraautorius, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas scenografas Marijus Jacovskis, kostiumus – vis plačiau pripažįstama mados ir stiliaus įvaizdžio kūrėja Olga Filatova Kontrimienė. Spektaklyje šoks Kauno valstybinio muzikinio teatro ir kviečiami baleto šokėjai.
„Ar įmanomi tikri jausmai, aistros – visa, kas gražiausia gyvenime – be moters?“, – dar 2005 m. retoriškai klausė kompozitorius Anatolijus Šenderovas (1945–2019), kurdamas muzikinę partitūrą šiai istorijai.
Pasak jo, baleto muziką įkvėpė Shakespeare‘o dramos aistros, begalinė meilė bei pasiaukojimas ir tuo pačiu nepateisinamas savo ambicijų sureikšminimas ir negebėjimas pasitikėti didžiosiomis žmogiškomis vertybėmis. Tokia situacija visuomet pasinaudos koks Jagas. Tad tema aktuali visais laikais.
„Kurdamas muziką baletui, visada laikausi nuomonės, kad baletas yra ne veiksmas, o įspūdis, sukeltas veiksmo, – tuo metu atviravo kompozitorius. – Baleto muzikoje yra meilė, aistra, pavydas, klasta, o į klausimą, kiek joje Shakespeare’o, atsako „Dezdemonos“ statytojai – choreografas, scenografas, kostiumų dailininkas.
Tai reikštų, kad nesilaikiau siužetinės linijos, o rašiau simfoninę muziką. Ji įkvėpta vienokių ar kitokių jausmų, susijusių su įvykiais scenoje, personažų charakteriais, egzistuojančiais mano vaizduotėje. Nėra baletinės muzikos – yra tik gera arba bloga muzika, o sušokti galima absoliučiai viską, kartais tam net muzikos nereikia, juk publikai svarbu paveikumas“.
Kaip šio savo kūrinio moto A.Šenderovas pasitelkė frazę: „Neieškokite naujo, bet ieškokite amžino“. A. Šenderovo baletas „Dezdemona“ sukurtas pagal garsiąja Williamo Shakespeare’o tragediją „Otelas“, kurioje kertasi dviejų itin skirtingų veikėjų – Otelo ir Jago – psichologiniai pasauliai.
Maurų kariuomenės vadas Otelas buvo Venecijos armijos generolas ginant Kiprą nuo Osmanų invazijos. Jis vedė Dezdemoną, daug jaunesnę už save, gražią Venecijos merginą. Tačiau sužadėtuvės įvyko prieš jos tėvo norą. Otelo armijos vėliavnešys Jagas, vedamas savimeiliško keršto troškimo, piktybiškai kursto vado pavydą, esą Dezdemona jam neištikima su artimu Otelo draugu Kasijumi.
Žlugdančio pavydo įaudrinta Otelo vaizduotė nutapo žmonos neištikimybės paveikslą. Mauras, apimtas aklo įsiūčio, nužudo vienintelę jam brangią moterį.
Dėl savo amžinai aktualių aistros ir pavydo temų Shakespeare’o tragedija tebėra aktuali ir šiandien, sulaukia daugybės skirtingų interpretacijų dramos scenose, bet choreografijos priemonėmis ši tema skleidžiasi gerokai rečiau. Šiame kontekste ryškus yra choreografės Anželikos Cholinos žvilgsnis į „Otelo“ tragediją. Jos kuriamas spektaklis „Dezdemona“ skiriasi nuo pirmojo pastatymo LNOBT 2005 m. daugeliu aspektų.
Girdėsime kitokią muzikinės partitūros versiją, pagal choreografės libretą glaudžiau susietą su Shakespeare’o tragedijos fabula. A. Cholinos spektaklyje nedidelės Kauno muzikinio teatro baleto trupės artistai šoks po kelis vaidmenis, taip kurdami ne tik masiškumo efektą, bet ir įprasmindami personažų virsmo stebuklą teatre.
Balete „Dezdemona“ daugiau gilinamasi į veikėjų jausmus ir emocijas, muzika ir choreografija siejamos labai glaudžiai.
Baleto muzikos vadovas ir dirigentas Ričardas Šumila atskleidė, kad mintis statyti Kauno muzikiniame teatre A. Šenderovo, „Dezdemoną“ kilo jam. „Šiuo baletu susižavėjau prieš kelerius metus, o A. Šenderovo muzika man imponavo visada. Džiaugiuosi, kad ir pačiam teko nemažai prisiliesti prie šio kompozitoriaus kūrinių, ne kartą bendrauti su A. Šenderovu, stebėti jo precizišką darbą.
Su baletą statančia choreografe A. Cholina kartu jau dirbome Kauno scenoje statant operą „Traviata“. Ji yra tikra profesionalė, tad laukia išties įspūdinga premjera“, – teigė R. Šumila.
Pasak jo, baleto muzikinę partitūrą gana sunku atlikti, tad orkestrui kyla daug iššūkių, kuriuos atperka A. Šenderovo muzikos grožis, užvedantis tiek orkestrą, tiek šokėjus.
Dirigentas Julius Geniušas pritarė, kad pasiruošimo procesas buvo be galo įdomus ir malonus, nes „Dezdemonos“ muzika tiesiog užburia ir įtraukia, muzikinė partitūra yra labai emocionali, kinematografiška ir jaudinanti.
„Nors žiūrovams A. Šenderovo muzikos klausytis lengva, ją atlikti nėra paprasta. Tačiau iššūkiai dirigento darbą tik paverčia įdomesniu“, – tvirtino J.Geniušas.
„Kompozitorius rašė muziką taip, kad ji paliestų kuo daugiau žmonių, ji – universali, suprantama visiems. A. Šenderovas nebuvo iš tų kompozitorių, kurie rašo kuo įmantriau, siekdami muzikologų palankumo. Kūrėjas sakydavo, kad muzika pirmiausi turi būti graži. Šiame balete skambanti muzika tokia ir yra“ – teigė dirigentas.
Jis pridūre, kad spektaklyje papildomai naudojama muzika iš A. Šenderovo sukurto koncerto violončelei, kuriame skamba Dezdemonos muzikinė tema. „Spektaklį režisuojanti A. Cholina atliko didžiulį darbą. Kruopščiai įsigilinusi į muziką, ji sukūrė spalvingus personažų charakterius. Artistai šoka, įkvėpti muzikos emocijų“ – kalbėjo J.Geniušas.
Jo aiškinimu, spektaklyje skleidžiasi trys pagrindinės muzikinės temos – Dezdemonos, Otelo ir Jago, jos nuolat išradingai keičiasi, priklausomai nuo kylančių emocijų. Dezdemonai skirta muzika vieną akimirką gali skambėti labai romantiškai ir lyriškai, kitą – įgauti kur kas daugiau dramaturgijos ir ekspresyvumo.
„Dezdemonos“ muzikinėje partitūroje labai ryški mušamųjų grupė, reikalaujanti ypatingo susitelkimo subtiliausiems niuansams išgauti. Tad spektaklyje gyvai gros ir žymus džiazo perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, grojęs ir pirmajame baleto pastatyme. Pripažintas atlikėjas, širdingai prisimindamas draugystę su kompozitoriumi, džiaugėsi, kad A. Šenderovo baletas atgims po ilgos pertraukos, o jis ir vėl prisilies prie šios nuostabios muzikos.
2023 m. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre statomame A. Šenderovo balete vaidmenis parengė ir šoks baleto solistai iš Vilniaus Jonas Laucius ir Nora Straukaitė bei teatro baleto trupės artistai: May Jean Teo, Lukrecija Vaitiekutė, Deividas Dulka, Gintaras Visockis, Jokūbas Nosovas, Valerijus Osadčenko, Martynas Čiučiulka, Aurimas Tiškevičius, Ana Buchovskaja-Zamulskienė, Sandra Lavrenovaitė, Auksė Mikalajūnaitė, Laura Lehtonen, Stefanija Nosovaitė, Justina Vitkutė, Roman Zavgorodnii, Andrey Ianbekov, Antanas Striganavičius ir kiti šokėjai, taip pat jaunosios balerinos iš Lietuvos tarptautinės baleto akademijos Miglė Borodičaitė ir Guostė Rudinskaitė.
Baleto artistams choreografės A.Cholinos kūrybines idėjas spektaklyje perteikti padeda žymi Lietuvos baleto artistė, beje, taip pat šokusi šio baleto pastatyme Dezdemonos partiją, šiuo metu LNOBT pedagogė-repetitorė Živilė Baikštytė.
Baletas „Dezdemona“ pirmą kartą buvo pastatytas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 2005 m. kaip 9-ojo Vilniaus muzikos festivalio preliudija. Pirmoji Dezdemona buvo Eglė Špokaitė. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre premjeriniai spektakliai vyks 2023 m. gegužės 26, 27, 28, 31 ir birželio 1 d.
