„Labai džiugina tai, kad jau tradiciniu tapęs Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis vyksta būtent uostamiestyje. Per savaitę sulaukėme kelių dešimčių pasaulinio garso violončelės virtuozų, kurie iš čia išsiveža pačius geriausius įspūdžius ir jais dalijasi grįžę į savo šalis. Tai padeda mums kelti festivalio kartelę ir garsinti savo miesto vardą pasauliniu mastu“, – pasakojo Klaipėdos koncertų salės direktorius Tadas Grabys.
Praūžusi intensyvi festivalio savaitė klausytojams pasiūlė 37 renginius, iš kurių daugiau nei 27 buvo nemokami. Kasdien skambėjo po 6 koncertus, kuriuose – daugiau nei 10 valandų profesionalios muzikos.
Didžiausi klausytojų srautai būrėsi nemokamuose koncertuose viešose miesto erdvėse. Neregėto žiūrovų antplūdžio sulaukė ir mokami renginiai, į kuriuos bilietai buvo parduoti akimirksniu. Greta festivalio vykęs trečiasis Tarptautinis Klaipėdos Davido Geringo vardo violončelės konkursas į uostamiestį sukvietė daugiau nei 100 violončelės pedagogų, profesionalų bei violončelės studentų.
Šeštadienio vakarą festivalį iškilmingai užvėrė vienas svariausių ir laukiamiausių koncertų – „Azul“. Pirmą kartą Klaipėdoje ir pasaulyje skambančius kūrinius atliko Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), diriguojamas Roberto Šerveniko, ir autoritetingi pasaulio violončelininkai: Martti Rousi (Suomija), Enrico Dindo (Italija), Marcelis Johannesas Kitsas (Estija) ir Krzysztofas Karpeta (Lenkija).
Pirmąjį koncerte skambėjusį kūrinį – Vidmanto Bartulio Koncertą dviem smuikams ir orkestrui (versija dviem violončelėms) – atliko solistai M. J. Kitsas ir K. Karpeta.
Pasak K. Karpetos, šio koncerto pagrindinė idėja – visus atlikėjus, tiek studentus, profesorius, tiek profesionalius muzikantus, siejanti nuoširdi meilė muzikai. „Vidmanto Bartulio Koncerto versija dviem violončelėms yra puikus to pavyzdys, rodantis dviejų lygiaverčių violončelių dialogą su orkestru, taip pat susikertančias ir besikeičiančias muzikines idėjas tarp solo partijų.
Man buvo didelė garbė ir privilegija šiandien koncertuoti su tokiais puikiais muzikantais prieš tokią nuostabią publiką, kuri mus taip šiltai priėmė“, – dalijosi emocijomis K. Karpeta.
Įspūdžiais pasidalijo bei scenos partneriui antrino M. J. Kitsas: „Labai džiaugiuosi, galėjęs pasirodyti šiame koncerte dėl kelių priežasčių. Pirma – repertuaras yra naujas, neįprastas ir įdomus, o antra – teko garbė koncertuoti su violončelininkais, kuriais labai žaviuosi“.
Uostamiesčio klausytojai pirmieji išgirdo sparčiai kelią į pasaulinę šlovę besiskinančios estų kompozitorės Alisson Kruusmos kūrinio „Ali“ (itališkai – „Sparnai“) (2023 m.) pasaulinę premjerą. Kompozicija skirta violončelininkui M. Rousi, kuris ir atliko naujausią opusą. Pasak kompozitorės, kūrinys atspindi laisvę ir judėjimą, aukštesnes sferas ir žemesnius registrus, gebėjimą pakilti ir pasiekti aukštumas, kurios kitu atveju būtų nepasiekiamos.
„Naujo kūrinio premjera visada yra toks ypatingas įvykis, juolab kai galiu bendradarbiauti su brangiais draugais ir puikiais menininkais. Su maestro Robertu Šerveniku ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru dirbti teko pirmą kartą ir labai džiaugiuosi šia galimybe. Man, kaip kompozitorei, labai daug reiškia, kad Tarptautiniame Klaipėdos violončelės festivalyje buvo atlikta mano koncerto violončelei premjera. Dalyvauti šiame festivalyje ir būti apsuptam geriausių violončelininkų labai įkvepia“, – neslėpė emocijų po kūrinio premjeros A. Kruusmaa.
Koncertas pavadintas pagal žymaus žydų kilmės argentiniečių kompozitoriaus Osvaldo Golijovo kūrinį „Azul“ (ispaniškai – „mėlyna“), jo solo partiją atliko E. Dindo.
„Azul“– vienas išskirtiniausių šio šimtmečio koncertų violončelei – perteikia kompozitoriaus patirtį Artimuosiuose Rytuose 2000 m. vasarą. Tuo metu regioną krėtė smurto banga, o grįžęs į Niujorką O. Golijovas aplankė J. Haydeno planetariumą. Vėliau jis sakė matęs žemės vaizdus iš viršaus, kurie „tiesiog sukrėtė: kokia graži ši neįtikėtina planeta, kurioje gyvename. Žvelgdamas į ją, nejauti visų kančių, esančių mūsų planetos paviršiuje.
Šis kūrinys – tai įtaigi dvasinė kelionė, į kurią nuostabu visiškai pasinerti buvo ne tik man, bet, tikiuosi, ir publikai“, – pasakojo E. Dindo.
„Kiekvienas festivalis moko mylėti žmones, suprasti bendruomenės svarbą, skatina dalintis, atrasti naujas kultūras, šalis ir jų papročius, o vėliau tai sujungti į visumą. Tikiuosi, kad šiame festivalyje kiekvienas klausytojas atrado savo muzikinė aplinką bei patyrė pažinties su ypatingai gražia ir negirdėta muzika malonumą“, – vylėsi festivalio meno vadovas Mindaugas Bačkus.
IV Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis ir Tarptautinis Klaipėdos Davido Geringo vardo violončelės konkursas į uostamiestį sugrįš 2025 metų gegužę. Po dvejų metu festivalis siūlys dar daugiau pasaulinio lygio violončelininkų pasirodymų, didesnę įvairovę meninių perfomansų, netikėtų muzikinių atradimų bei kvies išgirsti tai, ko klausytojai nesitikėtų iš klasikos.
