Didelį ažiotažą sukėlęs, Nacionalinės filharmonijos kartu su „Vilniaus festivaliais“ surengtas koncertas intrigavo ne tik dėl artistų kalibro, bet ir dėl jų pasirinktos W.A. Mozarto ankstyvosios kūrybos programos.
Svečių pasirodymas buvo sutiktas audringomis ovacijomis, o jo finalas pažėrė ir žavių staigmenų. Smuiko žvaigždė J.Jansen bisui įsiliejo į orkestrą, tarp antrųjų smuikų, taip tarsi nusilenkdama W.A.Mozarto genijui, artistai po koncerto džiugiai glebėsčiavosi scenoje ir lankstėsi klausytojams balkonuose.
Skleidė muzikavimo džiaugsmą
Įdomu, kad visą programą „Camerata Salzburg“ griežė, vadovaujama orkestro koncertmeisterio Gregory Ahsso. Jis buvo ir lygiavertis J. Jansen partneris griežiant „Concertone“ dviem smuikams ir orkestrui.
„Be dirigento girdėti ir jausti vieniems kitus, matyti per atstumą, būti jautriems partneriams yra tam tikras iššūkis. Tai neišugdoma per vienerius ar dvejus metus – tai dešimtmečius kuriama tradicija. Iš šio orkestro kultūros, brandos, muzikavimo džiaugsmo matėsi, kad artistus sieja gilus tarpusavio supratimas: didelis ansamblis grojo kaip vienas organizmas.
Didelį įspūdį paliko jo gyvybingumas, išgyvenimų tikrumas – atrodė, kūriniai gimsta mūsų akyse, nors jie yra žinomi ir mėgstami jau šimtus metų“, – dalijosi koncerto įspūdžiais styginių muzikos žinovas profesorius Petras Kunca.
Genijaus vaikystės ir jaunystės kūryba
Tačiau tikrai ne visi koncerto kūriniai klausytojams buvo vienodai žinomi. Fortepijoninius koncertus W.A. Mozartas kūrė visą savo karjerą, tuo metu smuiko – tik būdamas 19–21 metų. Virtuoziškas jo „Concertone“ – kur kas retesnis scenų svečias nei J. Jansen solo pagriežtas melodingasis Penktasis smuiko koncertas A-dur.
Dar didesnė retenybė – vakare nuskambėjusi simfonija „Senasis Lambachas“, manoma, parašyta dešimtmečio W.A.Mozarto ir padovanota Lambacho vienuolynui už suteiktą nakvynę, Mozartų šeimai keliaujant iš Zalcburgo į Vieną. Šio kūrinio rankraštis buvo atrastas tik XX amžiaus pradžioje šio vienuolyno archyvuose. Jis net nėra įtrauktas į bendrą W.A.Mozarto simfonijų numeraciją.
Daug kam koncerte buvo naujiena ir aštuonmečio W.A. Mozarto Pirmoji simfonija, sukurta vunderkindo Londone, turo po Europos scenas metu. Ją kartą yra atlikęs Lietuvos kamerinis orkestras.
Muzika – solistės kraujyje
Šią programą atlikėjai jau griežė Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, o gegužės 2-ąją pristatys garsiojoje Amsterdamo „Concertgebouw“ salėje.
„J. Jansen yra įpratusi prie didžiulių koncertų salių. Tai liudija ir jos muzikavimo maniera, orientuota į tūkstantinę auditoriją. Virtuoziška smuikininkė šiuo metu maudosi savo šlovės spinduliuose ir leidžia sau scenoje tam tikrą artistiškumą, peržengiantį klasicizmo ribas, artimesnį Romantizmo epochai. Tai skonio dalykas. Mūsų publiką tai žavi. Jos grojimo sugestija didžiulė“, – apibūdino žvaigždės smuikavimą P. Kunca.
Muzika tiesiog teka J. Jansen gyslomis. Dar nemokėdama skaityti, ji dainavo šalia mamos bažnyčios chore, kuriam vadovavo jos senelis, o akompanavo tėtis vargonininkas. Jos mama ir dėdė yra dainininkai, o brolis – violončelininkas. Pasak smuikininkės, šeimoje visą laiką buvo muzikuojama. Kad gros smuiku, J. Jansen suprato, išgirdusi šį instrumentą vaikų koncerte.
Su J. Jansen dirbančios įrašų kompanijos „Decca“ viceprezidentas yra ją pavadinęs „virtualiu fenomenu“ dėl smuikininkės įrašų paplitimo internete. Šiandien nepaprastą šios atlikėjos populiarumą liudija ne tik jos įrašų paklausa, bet ir koncertų kalendorius, kuriame iki kitų metų birželio suplanuota jau kone pusšimtis pasirodymų.
