Vilniaus mažojo teatro „Dėdės Vanios“ triumfas Rumunijoje

Rumunijos teatro „Tamási Áron“ organizuojamo festivalio programa pasižymi garsiais ir drąsiais šiuolaikinio Europos teatro spektakliais. Džiugu, kad Vilniaus mažasis teatras ir spektaklis „Dėdė Vania“ atsidūrė būtent tokiame festivalyje.

„Į mūsų festivalį kviečiu tuos spektaklius, kurie profesijos atstovų laikomi išskirtiniais, kuriuos matydamas gyvai vertinu arba kaip tam tikro teatrinio mąstymo / rakto šedevrus, arba kaip sėkmingus eksperimentus, atveriančius naujus kelius ir vedančius į naujus mąstymo apie teatrą būdus. Manau, kad „Dėdė Vania“ atitinka abi kategorijas“, – kalbėjo festivalio meno vadovas László Bocsárdi.

Pilnut pilnutėlėje „Sepsi“ arenoje žiūrovai, išvydę „Dėdė Vania“, net penkis kartus iškvietė trupę į sceną, neslėpė susižavėjimo pastatymu ir išsakė komplimentus: „Man labai labai patiko, tai buvo labai puiki patirtis“, „Tai mano pirmas susitikimas su Antono Čechovo kūryba. Aš esu čia, nes išgirdau, kaip ilgai trunka spektaklis, ir tai buvo iššūkis, bet mane nustebino gerąja prasme“, „Aš tiesiog įsimylėjau A.Čechovą“, „Negaliu paaiškinti visko iš karto, bet tai buvo nuostabus pasirodymas“.

„Manau, kad svarbiausias spektaklio „Dėdė Vania“ privalumas yra jo gebėjimas atkreipti mūsų dėmesį į itin turtingo ir daug kartų vaidinto teksto šiuolaikinį aktualumą. T.Janežičiui pavyksta netikėtai išryškinti čechovišką humorą per vaidybą ir požiūrį, o svarbios pjesės idėjos neišvengiamai patraukia žiūrovų dėmesį, todėl aktoriaus ir žiūrovo santykio sudėtingumas atveria naujas galimybes giliau suprasti vaidmenis, taip priartindamas A.Čechovo pasaulį prie šiuolaikinio žiūrovo“, – neslėpdamas susižavėjimo atviravo festivalio meno vadovas L.Bocsárdi.

Paklaustas, kodėl žmonės turėtų išvysti spektaklį „Dėdė Vania“, L.Bocsárdi atsakė: „Spektaklyje šis draminės literatūros šedevras iškyla naujoje šiuolaikinėje šviesoje, kartu suteikdamas mums galimybę iš naujo atrasti teatrą kaip bendruomenišką žaismingo bendravimo erdvę.“

„Tamási Áron“ teatro festivalis „Reflex“ buvo pradėtas rengti dar 2009 m. pavasarį, kai Sfintu Georgės miestelio žiūrovai ir jų svečiai buvo pakviesti eksperimentuoti, narstyti po savus apmąstymus, praleisti laisvalaikį susitikimuose, dialogo, diskusijų erdvėse, kurias atveria garsūs ir drąsūs šiuolaikinio Europos teatro spektakliai.

„Reflex“ vyko kas treji metai pavasarį: 2009, 2012, 2015 ir 2018 m. Tačiau šiais metais „Reflex“ išskirtinis – kitaip nei ankstesnieji festivalis vyks trimis etapais: 2023 m. kovo, gegužės ir spalio mėnesiais, nes šiais metais „Tamási Áron“ teatras švenčia 75-erių metų sukaktį nuo įkūrimo.

Kaip mini festivalio organizatoriai, 2018 m., kai įvyko „Reflex4“, niekas negalėjo numatyti, kokius dramatiškus pokyčius išgyvens visas pasaulis ir kad prireiks penkerių metų, kol vėl bus galima mėgautis "Tamási Áron" teatro rengiamu „Reflex5“. Tai džiaugsmas, kurį, kaip pabrėžė rengėjai, nustelbia šalia mūsų vykstantis karas, COVID baimė ir ekonominė krizė, gilinanti nerimą.

Rengėjai kelia daugeliui artimus klausimus: kam tokiais laikais naudingas menas, teatras, kai vaizdai tikrovės veidrodyje tokie įkyrūs ir nuolat keičiasi? Kai sutrikę stebime nesibaigiančius atspindžius, ieškodami tiesos savo gyvenime?

Būtent su šiuo ir daugeliu kitų klausimų apie mūsų epochos individualius ir visuomeninius iššūkius susiduria publika festivalyje „Reflex5“ atveriamose susitikimų ir dialogo erdvėse.

Spektaklyje „Dėdė Vania“ vaidina aktoriai Arvydas Dapšys, Indrė Patkauskaitė, Ilona Kvietkutė, Jūratė Brogaitė, Arūnas Sakalauskas, Martynas Nedzinskas, Tomas Stirna, Vilija Ramanauskaitė, Valda Bičkutė, Tomas Rinkūnas.

Kūrybinė komanda: režisierius ir adaptacijos autorius – T.Janežičius (Slovėnija), pjesės autorius – A.Čechovas, dramaturgė ir režisieriaus asistentė – Nina Rajic Kranjac (Slovėnija), scenografas – Branko Hojnikas (Slovėnija), kostiumų dailininkė – Marina Sremac (Serbija), šviesų dizaino autoriai – T.Janežičius, B.Hojnikas, šviesų dailininkas – Vilius Vilutis, vertėja – Laura Kutkaitė.