Teatro dienos išvakarėse – Auksinių scenos kryžių lietus

2023 m. kovo 26 d. 18:43
Lrytas.lt
Tarptautinės teatro dienos išvakarėse, kovo 26-ąją, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) surengta iškilminga Auksinių scenos kryžių įteikimo ceremonija, kurioje apdovanoti per praėjusius metus geriausius profesionalaus scenos meno darbus sukūrę dramos, operos bei šokio kūrėjai.
Daugiau nuotraukų (40)
Auksinis scenos kryžius – aukščiausias Lietuvoje teatro apdovanojimas, įsteigtas LR kultūros ministerijos ir teikiamas nuo 1992 metų Tarptautinės teatro proga.
Šiemet pretendentai į apdovanojimą buvo išrinkti iš 102 pateiktų darbų. Juos vertino Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija: LRT naujienų tarnybos Kultūros naujienų žurnalistė, teatrologė Margarita Alper (komisijos pirmininkė), dailėtyrininkė Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, teatrologė, kritikė Sigita Ivaškaitė, teatro ir šokio kritikė Monika Jašinskaitė, teatro kritikė Lina Klusaitė, teatrologas Martynas Petrikas, Latvijos teatro prodiuserė Jevgenija Šermeniova ir Teatro sąjungos atstovė Janina Stankevičienė.
Bendri dvasios namai
Susirinkusius į šventę LNDT su Teatro diena sveikino kultūros ministras Simonas Kairys linkėdamas, kad visos Lietuvos teatro scenos taptų ne skaidančia, bet jungiančia platforma, kurioje įsitenka skirtingos kartos, skirtingi kūrybiniai ieškojimai ir atradimai. „Nes mus vienija bendra laisvo, apgynusio amžinąsias vertybes pasaulio vizija – pasaulio, kurio dalis yra ir teatras“, – kalbėjo ministras.
Padėkos premija šiemet skirta režisieriui Gyčiui Padegimui „už gyvą teatro istorijos ir dabarties jungtį kūrybinėje ir pedagoginėje veikloje“.
„Jau 50 metų aš – Kauno dramos teatro scenoje. Čia mačiau dar pirmojo profesionalaus spektaklio aktorius Antaniną Vainiūnaitę ir Petrą Kubertavičių, kurį prieš porą metų mano spektaklyje „Pirmeiviai“ suvaidino jaunas aktorius.
Noriu padėkoti šimtams, tūkstančiams žmonių, kurie ėjo su manimi kartu. Daug jų – jau anapus. Mano pirmojo spektaklio, sukurto prieš 30 metų, visi aktoriai – jau tenai, bet aš labai tikiuosi, kad mes turime raktelį nuo tą „tenai“ ir „čia“, amžinybę ir šiuolaikybę skiriančios ribos, vaikštome tai šen, tai ten ir visus kartu vedamės. Linkiu visiems Lietuvos žmonėms būti bendruose dvasios namuose“, – atsiimdamas apdovanojimą iš ministro S. Kairio rankų kalbėjo G.Padegimas.
Trečius metus per Auksinių scenos kryžių ceremoniją populiariausią dramos autorių paskelbė ir savo garbės ženklą „Ad astra“ įteikė Lietuvos autorius vienijanti asociacija LATGA. Pagal LATGA duomenis geriausiai savo kūrybą įdarbinęs dramos autorius šiemet gavao ir piniginę premiją. Juo tapo Marius Ivaškevičius. Šiuo metu išvykusio dramaturgo apdovanojimą atsiėmė jo tėvai.
„Didžiuojamės mūsų teatralais, kurie sugeba puikiai įdarbinti savo kūrybą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Mūsų teatro scena labai stipri, turime daug puikių šios srities autorių, kurie garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Tai viena priežasčių, kodėl mūsų organizacija pagal autorinio atlyginimo surinkimą dramos kūrinių autoriams užima 11 vietą pasaulyje“, – džiaugėsi asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė.
Jaunų kūrėjų laikas
Vertintojai pabrėžė siekę ne tik išrinkti geriausius, bet ir kuo plačiau atskleisti šalies teatro įvairovę, todėl kiekvienoje nominacijų kategorijoje išskirta iki penkių pozicijų ir šiemet pirmą kartą nuspręsta ne tik paskelbti „Boriso Dauguviečio auskaro“ už naujų sceninės išraiškos formų paieškas laimėtoją, bet ir viešinti šios nominacijos pretendentus.
„Tikimės, kad taip vis daugiau kūrėjų bus pastebėti metų kontekste“, – aiškino komisijos nariai.
Jų nuomone, 2022-ieji buvo jaunų kūrėjų laikas, atskleidęs naujos Lietuvos teatro kartos veidą, išryškėjusį ir nominacijose. Nepriklausomybės laikotarpiu užaugę menininkai aiškiai plėte savo kasdienio pasaulio ribas už gimtosios šalies sienų, pasaulines aktualijas įtraukdami ne tik kaip nuorodas ar komentarus, bet priimdami jas kaip savo gyvenimo dalį.
Komisijos narių teigimu, spektakliuose buvo daug komandinės kūrybos bei dėmesio socialiai jautrioms, visuomenėje rezonansą keliančioms temoms.
Bendras nominacijų skaičius nepasikeitė, pakito tik kelios nominacijų kategorijos, kurios tiesiogiai susijusios su sukurtais ir pateiktais spektakliais bei išryškėjusiomis tendencijomis.
Vėl atsirado Dramaturgijos nominacija, ryškus aktorių ansambliškumas grąžino Aktorių ansamblio nominaciją. Dvi sritis jungiančios nominacijos – Scenografija ir kostiumų dizaino, Videografijos ir šviesų dizaino – atspindėjo vaizdinės idėjos darną ir nedalomumą.
Režisūros nominacijoje greta didelės formos spektaklių figūravo kameriniai spektakliai bei monospektaklis. Taip siekta pabrėžti režisūrinės idėjos bei jos raiškos svarbą.
Apdovanojimų ceremoniją vedė aktoriai Toma Vaškevičiūtė, Gytis Ivanauskas ir Džiugas Siaurusaitis.
Atminimo ženklus Auksinius scenos kryžius laureatams teikė įvairių sričių atstovai. „Teatras yra plačiosios visuomenės dalis, o ne uždara bendruomenė“, – pabrėžė ceremonijos režisierius Antanas Obcarskas.
Renginio scenarijų sukūrė Dangiras Bugas, scenografiją ir šviesų dizainą – menininkas Arvydas Buinauskas, pernai su kolegomis apdovanotas „Boriso Dauguviečio auskaru“.
Auksinių scenos kryžių nominantai ir laureatai (paryškinti)
REŽISŪRA
NAUBERTAS JASINSKAS Už spektaklius „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
EGLĖ KIŽAITĖ Už spektaklį „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras);
OLGA LAPINA Už spektaklį „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
ANTANAS OBCARSKAS Už spektaklį „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
EGLĖ ŠVEDKAUSKAITĖ Už spektaklį „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras).
AKTORĖ
JOLANTA DAPKŪNAITĖ Už Martos vaidmenį spektaklyje „Sieros magnolijos“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
DIGNA KULIONYTĖ Už Mašos vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras) ir tyrinėtojos Dignos, Yoko Ono vaidmenis spektaklyje „Lost Lost Lost“ (Klaipėdos dramos teatras);
ALVYDĖ PIKTURNAITĖ Už vaidmenį spektaklyje „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
AISTĖ ŠEŠTOKAITĖ Už Katarinos Blum vaidmenį spektaklyje „Prarasta Katarinos Blum garbė“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
AKTORIUS
ALBINAS KĖLERIS Už Maestro vaidmenį spektaklyje „Sala, kurios nėra“ (Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras);
AURELIJUS POCIUS Už vaidmenį spektaklyje „Pelikanas“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“);
GEDIMINAS RIMEIKA Už Tsigano vaidmenį spektaklyje „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
MANTAS ZEMLECKAS Už Doriano vaidmenį spektaklyje „Dorianas“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Diuseldorfo teatras D‘Haus, agentūra „EDM“).
AKTORIŲ ANSAMBLIS
Aktorių ansamblis spektaklyje GUAŠAS (Valstybinis jaunimo teatras);
Aktorių ansamblis spektaklyje JAUNO ŽMOGAUS MEMUARAI (Valstybinis jaunimo teatras);
Aktorių ansamblis spektaklyje KŪNAI (Juozo Miltinio dramos teatras);
Aktorių ansamblis spektaklyje LAUKYS (Juozo Miltinio dramos teatras);
Aktorių ansamblis muzikiniame performanse SPORTO GRUPĖ (Operomanija).
SCENOGRAFIJA IR KOSTIUMŲ DIZAINAS
SIGITA ŠIMKŪNAITĖ Už scenografiją spektakliui „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
SIGITA ŠIMKŪNAITĖ IR SANDRA STRAUKAITĖ Už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliams „Edžio pabaiga“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras);
 
BIRUTĖ UKRINAITĖ Už scenografiją spektakliui „Undinė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
RENATA VALČIK Už scenografiją ir kostiumų dizainą spektakliui „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras).
VIDEOGRAFIJA IR ŠVIESŲ DIZAINAS
ARVYDAS BUINAUSKAS Už šviesų dizainą spektakliui „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“);
VYTAUTAS JAŠAUSKAS, RIČARD ŽIGIS, MYKOLAS BUDRAITIS, AXEL MARTINEZ Už videografiją spektakliui „Boksas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
KŪRYBINĖ GRUPĖ Už filmą spektakliui „Scilė nori būti žmogumi“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
ANDRIUS STASIULIS Už šviesų dizainą spektakliams „Indigo. Das Schliemann Project“ (Šeiko šokio teatras) ir „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
VILIUS VILUTIS Už šviesų dizainą spektakliui „Pasirinkimas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“).
MUZIKA
RITA MAČILIŪNAITĖ Už muziką spektakliui „Pasirinkimas“ (Vilniaus teatras „Lėlė“);
AGNĖ MATULEVIČIŪTĖ Už muziką spektakliui „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
MANTVYDAS LEONAS PRANULIS Už muziką spektakliui „Sala, kurios nėra“ (Juozo Miltinio dramos teatras, Panevėžio muzikinis teatras);
JŪRA ELENA ŠEDYTĖ IR ALBERTAS NAVICKAS Už muziką spektakliui „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).
SOLISTĖ / SOLISTAS
MARIJA ARUTIUNOVA Už Elisabeth vaidmenį miuzikle „Elisabeth“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
KAMILĖ BONTÉ Už Gabijos vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras);
GUNTA GELGOTĖ Už Julijos vaidmenį operoje „Lokys“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
MONIKA PLEŠKYTĖ Už Džildos vaidmenį operoje „Rigoletas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Maskato karališkosios operos teatras ROHM);
STEPONAS ZONYS Už Tito vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras).
CHOREOGRAFIJA
AGNIETĖ LISIČKINAITĖ Už choreografiją spektakliui „Laukys“ (Juozo Miltinio dramos teatras);
BIRUTĖ LETUKAITĖ Už šokio spektaklio „(M)eilės (m)eilėse“ choreografiją (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
MARTYNAS RIMEIKIS Už tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklio „Orfėjas, Euridikė“ choreografiją („Tarp tylos“);
AGNIJA ŠEIKO Už šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Project“ choreografiją (Šeiko šokio teatras);
GAJ ŽMAVC Už šokio spektaklio „Dona Kichotė“ choreografiją (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
ŠOKĖJA / ŠOKĖJAS
DIEGO VEGA ALCALA Už vaidmenį šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“ (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
ANNA CHEKMAROVA Už vaidmenį šokio spektaklyje „Dona Kichotė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
OKSANA GRIAZNOVA Už vaidmenį šokio spektaklyje „La Calash La Latin-LT“ (Granhøj Dans, Šeiko šokio teatras);
MARINE FERNANDEZ Už vaidmenį šokio spektaklyje „(M)eilės (m)eilėse“ (Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno rajono muziejus, NIKO naujų idėjų kamerinis orkestras);
JERONIMAS KRIVICKAS Už Kvedaro vaidmenį operoje-balete „Dievo avinėlis“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras), vaidmenį balete „Infra“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) ir Orfėjo vaidmenį tarpdisciplininio šiuolaikinio baleto spektaklyje „Orfėjas, Euridikė“ („Tarp tylos“).
JAUNOJI MENININKĖ / JAUNASIS MENININKAS
Aktorius MANTAS BENDŽIUS Už Berniuko vaidmenį spektaklyje „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras);
Šokėjas MARIUS EIDRIGEVIČIUS Už spektaklio „Vyrsmas“ idėją ir atlikimą (Low Air Vilniaus miesto šokio teatras, Kauno miesto kamerinis teatras);
Scenografai JURGIS PAŠKEVIČIUS ir MONIKA JANULEVIČIŪTĖ Už scenografiją spektakliui „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
Režisierės ir aktorės ARMANDA RUDELYTĖ, MINGAUDĖ KOTRYNA ZUJUTĖ, VAIVA ONA MAKŪNAITĖ, RUGILĖ JANKAUSKYTĖ Už dokumentinio spektaklio garsinio pasivaikščiojimo „Iš|m(i)estas“ idėją ir įgyvendinimą (Menų spaustuvė);
Aktorius DOMANTAS STARKAUSKAS Už Treplevo vaidmenį spektaklyje „Žuvėdra“ (OKT / Vilniaus miesto teatras).
SPEKTAKLIS VAIKAMS IR JAUNIMUI
Spektaklis-žygis BRŪZGYNŲ EILĖS (Teatro istorijos);
Įtraukusis šokio spektaklis neregiams ir silpnaregiams NEREGĖTAS PASAULIS (šokio teatras „Dansema“);
Šviesos ir materijų spektaklis TUNELIS (Klaipėdos lėlių teatras, Liublianos lėlių teatras);
Baletas UŽBURTOS AKYS (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
OBJEKTŲ IR LĖLIŲ SPEKTAKLIS
APIE PASAULĮ (Vilniaus teatras „Lėlė“);
DEIVIŲ ARCHEOLOGIJA (Stalo teatras, Lvivo lėlių teatras „Ir žmonės, ir lėlės“);
NYKSTANTYS ŽMOGELIUKAI (Kauno valstybinis lėlių teatras);
PASIRINKIMAS (Vilniaus teatras „Lėlė“).
DRAMATURGIJA
ŽYGIMANTAS KUDIRKA Už dramaturgiją korporatyvinei distopijai / probiotinei ekotopijai balsams „Puikus naujas kūnas“ (Operomanija);
MINDAUGAS NASTARAVIČIUS Už dramaturgiją spektakliams „Miškelis“ (Klaipėdos jaunimo teatras) ir „Jauno žmogaus memuarai“ (Valstybinis jaunimo teatras);
PAULINA PUKYTĖ Už dramaturgiją spektakliui „Scilė nori būti žmogumi“ (Valstybinis Vilniaus mažasis teatras);
DOVILĖ ZAVEDSKAITĖ Už dramaturgiją spektakliui „Pirk dramblį“ (Bad Rabbits, OKT / Vilniaus miesto teatras).
SOCIALINIO REZONANSO SPEKTAKLIS
KAUNO ASAMBLĖJA (Nacionalinis Kauno dramos teatras, Porte Parole);
NEMIGA (Žuvies akis);
SIRENŲ TYLA (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
SPEKTAKLIS, KURIS NEĮVYKO (Vilniaus senasis teatras).
BORISO DAUGUVIEČIO AUSKARAS už naujų sceninės išraiškos formų paieškas
Operomanijos prodiuserė ANA ABLAMONOVA;
Audioserialo „Šiaurės miestelis“ kūrybinė grupė: dramaturgės BIRUTĖ KAPUSTINSKAITĖ ir TEKLĖ KAVTARADZĖ, režisierius RIČARDAS MATAČIUS, prodiuserė RASA KREGŽDAITĖ;
Meno ir mokslo laboratorijos ir Urbanistinio draustinio renginių ciklo MMLAB erdvėje autoriai: režisierius, aktorius PAULIUS MARKEVIČIUS, prodiuserė RUSNĖ KREGŽDAITĖ;
Dramaturgė GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.