„Arlekino milijonai“ – tai ukrainiečių kilmės Amerikos baleto teatro choreografo Aleksejaus Ratmanskio pastatymas, pirmą kartą atkeliaujantis į Europą: anksčiau jį matė tik JAV ir Australijos žiūrovai. Jį galima pavadinti ir menine rekonstrukcija, nes žymus nūdienos baletmeisteris stengėsi kuo tiksliau scenoje atkurti 1900 m. įvykusią pasaulinę kompozitoriaus Riccardo Drigo baleto „Arlekino milijonai“ premjerą, kuriai choreografiją pastatė garsusis Marius Petipa.
Tokius pat tikslus sau kėlė ir scenografijos bei kostiumų dailininkas Robertas Perdziola, atidžiai išstudijavęs 1900 m. spektaklio istoriografinę medžiagą bei tuometinių dailininkų pieštus eskizus. Jo manymu, šiuolaikinės tekstilės technologijos juos leidžia įgyvendinti netgi tiksliau ir kokybiškiau, nei tai buvo pavykę M. Petipa amžininkams.
„Arlekino milijonų“ kostiumams pasiūti prireikė 1 km ilgio šilko audinių, apie 3 km ilgio apdailos juostelių ir apie 1500 sagų. Visi spektaklio veikėjai scenoje dėvi kepures, kurių teatrui teko pagaminti net 180.
Tačiau visa tai mažiausiai rūpėjo premjeros žiūrovams, kurie susižavėję stebėjo pantomimos kupiną „commedia dell'arte“ personažų fiestą ir negailėjo nuoširdžių aplodismentų atlikėjams. Penktadienio vakarą Arlekiną šoko Genadijus Žukovskis, Kolombiną – Kristina Gudžiūnaitė, Pjero – Jeronimas Krivickas, Pjeretę – Olesia Šaitanova.
Šalia aukščiausio meistriškumo artistų, kuriems šiame balete tenka sudėtingos techninės užduotys, premjeroje publika išvydo net kelias dešimtis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus auklėtinių, kurie vaidino „commedia dell‘arte“ personažus – mažuosius arlekinus, pjero, pulčinelas ir kitus.
A. Ratmanskio nuomone, būtent „Arlekino milijonai“ galėtų pretenduoti pakeisti iš LNOBT repertuaro laikinai išimtą populiarųjį „Spragtuką“, nes tai spektaklis, kuris patinka visai šeimai, netgi mažiems vaikams.
„Tai didžio meistro kūrinys, nardinantis publiką į poetišką ir spalvingą senovinio teatro pasaulį. Jame nederėtų tikėtis rimties ir katarsio.
Man šį spektaklį apibūdina žodis „džiaugsmas“. Tai harmoningas, lengvas, poetiškas ir linksmas pasaulis, leidžiantis pamiršti visas mūsų laikų įtampas. Tai tarsi laiko mašina, nukelianti mus atgal į 1900-uosius, kuriuose dar neegzistavo nei pasauliniai karai, nei modernaus meno įtakos“, – taip „Arlekino milijonus“ apibūdino choreografas.
Šį savo darbą A. Ratmanskis pavadino tyliu protesto manifestu prieš „baleto cirką“, kuriame svarbiausia, kaip aukštai virš galvos šokėjas gali iškelti koją arba kiek kartų sugeba apsisukti ore.
„Visi šie efektai, dažnai matomi šiuolaikiniuose pastatymuose, neturi jokio vidinio užtaiso. Mano įsitikinimu, baletas vis dar gali būti grakštus, švelnus ir elegantiškas – toks, koks jis ir buvo ankstesniais laikais.
Mes jau baigiame pamiršti pantomimą balete, o juk ji šokėją augina kaip artistą. Tad „Arlekino milijonai“ tapo puikia profesine mokykla visai trupei“, – neabejojo A. Ratmanskis.
Spektaklio kūrėjai teigė norintys dovanoti lietuviams bent lašelį gyvenimo džiaugsmo mainais už didžiulį palaikymą Ukrainai.
„Arlekino milijonų“ muzikos vadovė ir dirigentė Margaryta Grynyvetska – taip pat ukrainietė. Į Lietuvą ji atvyko prieš metus su trijų mėnesių kūdikiu ant rankų. Pasibaigus spektakliui, scenoje suplevėsavo ir Ukrainos vėliava.
Šeštadienį, kovo 25-ąją, tuos pačius vaidmenis LNOBT scenoje atliks Edvinas Jakonis, Marija Kastorina, Zsolt Kovács, Gohar Mkrtchyan.
