Rusijoje vienas pirmųjų viešai pasisakęs prieš Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją D. Krymovas tapo Vladimirui Putinui ir jo režimui negeidautinu asmeniu – statydamas spektaklius nuolat susidurdavo su įvairiais sunkumais. Persikėlęs į JAV menininkas šiuo metu gyvena Niujorke, įkūrė ten teatro laboratoriją „Krymov Lab NYC“.
Universalaus braižo teatralas
D. Krymovas pažintį su Klaipėdos dramos teatru užmezgė prieš kelerius metų, pakviestas į čia rengiamą tarptautinį festivalį „TheAtrium“. Uostamiesčio aktoriai su juo susipažino kūrybos dirbtuvėse, tuomet ir kilo idėja bendromis jėgomis sukurti spektaklį pagal A. Čechovo pjesę pajūrio scenoje.
Lietuvos pajūris D. Krymovui nėra svetimas – Rusijos teatro legenda vadinamo maskviečio režisieriaus A. Efroso sūnus prisipažino vaikystėje jis čia lankydavęsis su savo tėvu.
Teatro dailininkas, scenografas D. Krymovas vėliau ir pats ėmė kurti spektaklius, buvo pastebėtas jau po pirmųjų premjerų. Jo režisūrai būdinga savita sąranga, drąsūs eksperimentai, trinantys ribas tarp skirtingų meno formų, išmoningas kostiumų, rekvizitų, kitokių scenografijos detalių panaudojimas.
„Scenografija D. Krymovui tokia pat svarbi kaip ir jį sudominusių pjesių personažai. Jo spektakliai primena fizinės realybės konvencijų ribas peržengiančius, simbolizmo kupinus pasakojimus“, – taip režisieriaus kūrybą apibūdina KVDT meno vadovas, dramaturgas ir poetas Gintaras Grajauskas.
D. Krymovo biografija primena kitų įvairiais laikotarpiais iš Rusijos išvykusių, bet užsienyje šlovę pelniusių teatralų, muzikantų, kitų garsių menininkų gyvenimą. Maskvoje jis neturėjo galimybių dirbti valstybės išlaikomose teatruose, suburti savąją trupę, nes jo kurti spektakliai buvo „antiputinistiniai ir antiimperiniai“.
Rusų klasika – JAV ir Klaipėdoje
JAV kultūros žiniasklaidos dėmesio sulaukė ir paskutinysis D. Krymovo pastatymas – moderniosios dramos pradžią žyminčios A. Čechovo pjesės „Vyšnių sodas“ inscenizacija (spektaklio premjera prieš metus įvyko Filadelfijos Wilmos teatre (The Wilma Theater). Teatrologai šį ruso režisieriaus darbą įvertino kaip „sukrečiantį, stulbinantį, aštriai juokingą ir giliai liūdną spektaklį“, kurį verta pamatyti.
D. Krymovas Klaipėdos teatre, kaip ir Filadelfijoje, atsispiria nuo A. Čechovo kūrybos, šįkart nuo „Trijų seserų“, tiksliau – nuo vienintelės jo scenos. Pasikvietę režisierių klaipėdiečiai jam nepiršo jokios medžiagos žinodami, kad jis radikaliai perkuria konkrečią dramaturginę medžiagą, akcentuoja kurį nors vieną personažą ar net epizodą. „Fragmento“ tekstas yra jo autorinis kūrinys, pradinis siužetas tėra impulsas.
„D. Krymovo spektakliai, kuriuos mačiau, yra išskirtiniai, net nežinau, su kokiu kitu režisieriumi galimą jį palyginti. Jo spektakliai sutraukia minias žiūrovų, studentai jį dievina, aktoriai žavisi jo propaguojamais eksperimentinio teatro metodais. D.Krymovas pasižymi jautria ir subtilia rega, humoro jausmu, socialine kritika“, – pasakojo G. Grajauskas.
Spektakliui „Fragmentas“ pasirinkta „Trijų seserų“ trečiojo veiksmo pradžia – nakties gaisras. Dėmesio centre, tarsi po didinamuoju stiklu, blaškosi vyriausioji sesuo Olga. Dramatiškos scenos – lyg atviras nervas, alsuoja baimės nuojauta, kova. Beviltiški, bet nesėkmingi, kaip ir kitų A. Čechovo pjesių herojų, užmojai plaukti prieš srovę, priešintis likimui pasmerkti, lieka vien tik kančia ir vienatvė.
Gaisrą scenoje malšins ir darbininkai
Bet kokio veikalo fragmentiškumą teatro scenoje, pasak D. Krymovo, galima plėtoti iki begalybės: „Pastebėjau, kad žiūrint į kokį nors garsų paveikslą man kur kas daugiau pasako ne visuma, o detalės, kuriose lyg vandens lašelyje atsispindi ir pasaulio vaizdas, ir kūrėjo asmenybė, jo portretas. Tai, ką darau teatre, yra savotiška žaismė. Mano požiūriu A. Čechovas – ne vangus, apatiškas, o energingas, ryškus, netgi nuožmus dramaturgas.
Tikrai vertingą medžiagą, D. Krymovo teigimu, galima suspausti iki molekulės, ir tai bus įdomu, nes joje gali atsiverti visos mus supančio pasaulio spalvos, jo gelmės: „Tikiu, kad mano pasirinkta viską naikinančios ugnies scena kuo puikiausiai tinka sumanytam žaidimui Klaipėdos teatro scenoje“.
Originalaus A.Čechovo pjesės teksto spektaklyje „Fragmentas“ nedaug. Liepsnojančio miesto vaizdiniui atkurti D. Krymovas pasitelkė ne tik aktorius, bet ir būrį scenos darbininkų. Uostamiesčio teatro vadovybė publiką iš anksto įspėja, kad nekrūpčiotų nuo neįprastų scenos efektų – pirotechnikos skleidžiamų garsų, imitacinių dūmų kamuolių.
Aktorius Darius Meškauskas pastebėjo, jog A. Čechovo personažai egocentriški, tik lūžių situacijose pasimato, kas jie iš tiesų yra, tad gaisras – lyg savotiškas filtras: „Man šis spektaklis apie kitų žmonių girdėjimą, apie empatiją, apie neišsipildžiusias viltis ir troškimus, tai galimybė panirti į A. Čechovo pasaulį, jo filosofiją, susivokti iš vidaus“.
Ar KVDT direktorius Tomas Juočys ir G.Grajauskas nesibaimina kultūros ministro Simono Kairio, paraginusio visus Lietuvos teatrus tuo tarpu susilaikyti nuo bet kokių, netgi pasaulio pripažintų Rusijos menininkų kūrinių pristatymų, kol Ukraina kovoja už savo laisvę, negatyvios reakcijos?
„A. Čechovas niekada negarbino Rusijos imperijos, nebuvo šovinistas, gal ne priešingai. Neieškokime priešų ten, kur jų nėra“, – kalbėjo uostamiesčio teatro, kurio repertuare dar viena pasaulio pabaigos nuojauta alsuojančios rusų literatūros klasiko Maksimo Gorkio pjesės „Saulės vaikai“ inscenizacija (režisierė Laura Groza).
Meilė bejėgiškumo akivaizdoje
Pristatydamas savo spektaklį D. Krymovas teigė, jog jis apie mus visus, apie tai, ką jaučiame. Taip pat apie baisią aplinką, troškimą padėti kitiems negalvojant apie save, siekį išgyventi, išsaugoti žmogiškumą, apie skausmą, meilę ir vienybę, neretai atsirandančią tik ekstreminėmis sąlygomis – tada žmogus prisimena, jog nėra egoistas.
„A. Čechovui rūpi ne rezultatas, o pastanga, būtent dėl to „Vyšnių sodo“, „Trijų seserų“ ir kitų jo pjesių personažai mums yra artimi ir brangūs. Žiūrovams tereikia sėdėti teatro krėsluose ir stebėti veiksmą. Galbūt jie pajus simpatiją, gailėsis tų žmonių, nesugebančių tinkamai apsaugoti savęs, savo meilės ir savo namų“, – kalbėjo režisierius.
D. Krymovas – „Fragmento“ idėjos ir kompozicijos autorius, prodiuserė Inna Krymova, scenografijos kūrėja Irina Komissarova, jos asistentė Anna Titova-Tubash, garso režisierius Edvinas Vasiljevas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas, teksto vertėjas Gintaras Grajauskas, režisieriaus asistentai Alius Veverskis ir Marius Pažereckas, vaizdo projekcijos – Artūro Lepiochino.
Spektaklyje vaidina KVDT aktoriai D.Meškauskas, Samanta Pinaitytė, Regina Šaltenytė, Sigutė Gaudušytė, Toma Gailiutė, Digna Kulionytė, Jonas Baranauskas, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Artūras Lepiochinas, Karolis Maiskis.
Scenos darbininkai: Zigmas Tarlovas, Darius Matevičius, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Rokas Tomaševičius, Dovydas Tertelis, Paulius Aleknavičius, Rytis Veverskis, Simonas Gylys, Marius Pažereckas.
D. Krymovas gimė 1954 metais, baigė Maskvos dailės teatro (MCHAT) studijos Scenografijos fakultetą. Pradžioje darbavosi scenografu Maskvoje, Malaja Bronnaja gatvės teatre kartus su savo tėvu, legendiniu rusų režisieriumi vadinamu A. Efrosu. Po 1990 metų išgarsėjo kaip dailininkas, jo kūriniai pasklidę įvairiuose muziejuose, meno galerijose. Režisūra susidomėjo būdamas jau brandaus amžiaus.
Nusigręžęs nuo putinistinės Rusijos D.Krymovas 2016 metais pakviestas vadovauti teatro meistriškumo klasei viename seniausių ir žinomiausių JAV Jeilio universitete, kūrė spektaklius JAV, Didžiojoje Britanijoje, Brazilijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Suomijoje, Estijoje, kitur. Jo kūryba įvertinta daugybę įvairiausių apdovanojimų.
