Ją atliks paties G. Gelgoto diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Jauna muzika“. Koncerte skambės ir ankstesni G. Gelgoto kūriniai, atliekami LNSO ir Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO muzikantų.
Premjera sukėlė didžiulį publikos susidomėjimą, – laukiama anšlago. Nespėjusieji įsigyti bilietų guodžiami – koncertas bus pakartotas rudenį, spalio 14 d.
Pasak Filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, 2023-iaisiais Filharmonija įsilieja į Vilniaus 700-ojo gimtadienio renginių sūkurį ir šiai progai skiria tris didžiulius koncertus: kovo 10 d. „Vilniui – 700. Premjera. Gediminas Gelgotas ir Kristina Sabaliauskaitė – gimtajam miestui“, kovo 30 d. „Manchester Camerata“ ir Jean-Efflam Bavouzet sveikina Vilnių!“ ir balandžio 28 d. „Smuiko žvaigždė Janine Jansen ir „Camerata Salzburg“ sveikina Vilnių!“.
„Artimiausias, kovo 10-osios koncertas yra ypatingas dėl jame įvyksiančios premjeros. Visi nekantriai laukiame intriguojančio kūrinio „Vilniaus sarabanda“, kurio autoriai dėl savo išskirtinių talentų ir žinomumo nė vieno nepalieka abejingo. Premjerinė įtampa, regis, sklando ore ir tai kuria Vilniaus istorinę atmosferą atliepiančią nuotaiką“, – sakė R. Prusevičienė.
Už originalią, novatorišką meninę raišką, emocingą kūrybos įtaigą vertinamas kompozitorius G. Gelgotas ir viena skaitomiausių Europoje bei šalyje šiuolaikinė lietuvių rašytoja K. Sabaliauskaitė – stiprus tandemas. Vienas kitą atradę į pasaulį besibeldžiant Vilniaus paminėjimo 700-metų jubiliejui skiriamam opusui (K. Sabaliauskaitė sukūrė G. Gelgoto simfoninio kūrinio „Vilniaus sarabanda“ tekstą chorui), abu pasinėrė į dinamišką kūrybinę draugystę.
„Bendrą kūrybinį „Vilniaus sarabandos“ procesą įvardinčiau kaip savotiškus psichoanalizės seansus. Mums buvo įdomus ne tiek paviršinis miesto istorinis matmuo, kiek gelminės, pasąmoninės patirtys, sapnai ir net košmarai. Juk Vilnius – iš sapno gimęs miestas, miestas-vizija, net ir savo istorijoje turintis fantasmagoriškos kaitos. Tai nuolat po tragedijų atgimstantis miestas-feniksas“, – teigė K. Sabaliauskaitė.
„Gryninome idėjas, kryptis, kuriomis galėtume eiti kurdami savo darbą, skirtą šiam miestui. Vilnius yra savarankiškas miestas, turintis sudėtingą istoriją, ir turbūt įdomiausia, stipriausia jo savybė – gebėjimas po visų karų, marų, gaisrų prisikelti. Prisikelti su triguba jėga.
Būtent tokią savo mintį įvilkau į muzikos formą – kai kulminacija pasikartoja dar ir dar kartą, vis progresyviau, vis ritmiškiau, vis skambiau, vis šiuolaikiškiau. Ir pabaigoje, regis, man pavyko išgauti tą progresyvaus Vilniaus garsą. Tas prisikėlimas su triguba jėga nėra jaukus, atvirkščiai – jame daug įtampos, juk net savotiškai baisu žvelgti į žmogų, kuris didingai sugeba pakilti iš pelenų, galbūt kažką sau už nugaros kategoriškai nubraukdamas“, – apie naująjį kūrinį kalbėjo G. Gelgotas.
Anonsuojant premjerą ilgą laiką nebuvo skelbtas kūrinio pavadinimas. Jis gimė dirbant. Kodėl naujasis opusas pavadintas „Vilniaus sarabanda“?
„Pačiame pavadinime yra užkoduota fonetinė žaismė. Juk Vilnius – vilnijantis, švelnus, vandeningas. Ir staiga – „sarabanda“, visiškai kitoks, kontrastingas skambesys, tartum atskleidžiantis du skirtingus polius. Šokis, viena vertus, turi griežtą choreografiją, darančią jį atpažįstamą, tačiau šokant kūnas nemeluoja ir užvaldytas ritmo juda spontaniškai, nesurežisuotai: šitaip atsiskleidžia ir Erotas, ir Tanatas, ir pradžia, ir pabaiga, reprezentacija ir intymumas.
Būtent šokio motyvas pasirodė labai gražus ir prasmingas mūsų kūriniui apie Vilnių. Iškart sutarėme, kad tai nebus nei odė, nei himnas, nei tiesiog tradicinis eilėraštis miestui, pagal kurį būtų kuriama muzika. Taip pat jokios pompastikos, kas yra gan įprasta tokioms iškilmingoms progoms parašytiems kūriniams.
Mums norėjosi simfoniško, o kartu ir labai asmeniško kūrinio. Ir čia mūsų požiūriai sutapo. Tad mes ryžomės eiti savitu keliu“, – pasakojo „Vilniaus sarabandos“ žodžių autorė K. Sabaliauskaitė.
„Muzikoje man buvo svarbu ne tiek sukurti Vilniaus skambesį, kiek perteikti jį tokį, kokį girdžiu vaikščiodamas po savo miestą, jo senamiestį, siauras gatves bei skverus. Ir tai sakydamas pirmiausia kalbu ne tiek apie fizinį garsą, kiek apie intuityvų jo pajautimą ir išgyvenimą.
Štai kodėl mes nerašėme tiesiog kūrinio Vilniaus jubiliejaus proga, kuris nuskambėtų kelis kartus ir būtų pamirštas. Mes kūrėme taip, kad šis kūrinys galėtų skambėti nepaisant to, kiek metų yra ar bus ateityje Vilniui“, – dėstė G. Gelgotas.
Pasivaikščioti po Vilnių sarabandos ritmu publika kviečiama kovo 10-ąją. Koncertas „Vilniui – 700. Premjera. Gediminas Gelgotas ir Kristina Sabaliauskaitė – gimtajam miestui“ vyks 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje.
Nespėjusiems įsigyti bilietų – koncertas bus kartojamas 2023 m. spalio 14 d. Koncertas dalinai finansuojamas iš Kultūros ministerijos Nacionalinės programos lėšų. Visą LNF 82-ojo sezono programą rasite interneto svetainėje www.filharmonija.lt. LNF 82-ojo koncertų sezono mecenatas – „Norfa“.
