Didžioji renesansinė menė buvo pilna ne todėl, kad renginys buvo nemokamas, bet dėl to, kad Valdovų rūmų prestižas neleidžia pateikti svečiams dėmesio neverto meno.
Prieš koncertą – paskaita
Kovo 3 d. klausytojai paskaitoje galėjo supažindinti su pirmojo koncerto programą įkvėpusia tema „Žinomos ir pamirštos XVII a. Italijos moterys kompozitorės: rūmų menininkės ir kuriančios Kristaus sužadėtinės“.
Paskaitoje menotyros mokslų daktarė ir profesionali senosios muzikos atlikėja Renata Dubinskaitė papasakojo apie keturiolika XVII a. Italijos moterų kompozitorių, kurių muzikai buvo skirtas koncertas „Mistinės sužadėtuvės“. Net dešimt iš kūrėjų buvo vienuolės.
Į senosios muzikos subtilybes besigilinanti lektorė bandė atsakyti į šiandien mums įdomius klausimus: kiek procentų moterų tuometėje Italijoje rinkosi vienuolynus, kur jos mokėsi muzikos, kada ir kaip joms buvo leidžiama muzikuoti, su kokiais draudimais tekdavo susidurti vienuolėms kūrėjoms?
Susirinkusieji išgirdo, kad pastaraisiais dešimtmečiais knygų, straipsnių, natų leidimų ir muzikos įrašų šia tema padaugėjo. Įvardyta nemažai talentingų moterų kompozitorių, daugiausia kūrusių Šiaurės Italijos vienuolynuose: Kjara Margarita Kocolani (Chiara Margarita Cozzolani), Izabela Leonarda (Isabella Leonarda), Roza Džačinta Badala (Rosa Giacinta Badalla) ir kitos.
Kompozitorių partneriai – atlikėjai
Muzika turi būti gyva – prikelta iš senųjų raštų, mokslininkų šifruojamų giesmynų, rankraščių. Atlikėjai su instrumentų meistrais studijuoja senuosius instrumentus, kurie amžių vieškeliuose pasimetė ar išlikę keitėsi, buvo pritaikyti kitokiems poreikiams, išreiškė kiekvienos epochos savitą mentalitetą.
Todėl klausytojus visada intriguoja senosios muzikos koncertuose išgirstas garsynas. Šį kartą puošnia, didele archiliutnia skambino italė Elisa Lamarca, violone – prancūzė Chloe Lucas, vargonėliais ir klavesinu – latvė Oeva Salietė. Joms teko specializuotis grojant senaisiais instrumentais, perprasti atlikimo stilistiką.
Labai gražiai skambėjo intarpai tarp vokalinių numerių, organiškai ir nuotaikingai juos jungė vienuolės iš Novaros Isabellos Leonardos instrumentiniai kūriniai. Instrumentinis muzikavimas sukūrė puikią, nostalgišką aurą.
Senieji instrumentai pritaikyti nedidelei erdvei, bet rūmų Renesansinėje menėje gerai girdėjosi trapūs stygų garsai.
Vienuolystės įžadų metafora
Svarbiausios koncerte buvo jo scenarijų įkūnijusios dvi dainininkės – mecosopranai Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė.
„Mistinės sužadėtuvės“ yra amžinųjų vienuolystės įžadų metafora. Scenarijaus esmė – logiškai susietų vokalinių numerių pyne įprasminti vestuves primenančias apeigas, merginos kelią iš pasaulietinio gyvenimo į dieviškosios meilės kupiną vienuolyno kasdienybę.
Imponavo graži, nostalgija dvelkianti muzika, permainingų ritmų džiugesys, žavi virtuozinė ornamentika ir geras skonis demonstruojant epochai būdingus simbolius, ritualų fragmentus, plastiką. Paminėtinas muzikalus derinys su instrumentiniu ansambliu.
Kokybiškiausiai skambėjo gerai derinčiais, gražiais balsų tembrais atliekami duetai. Jų muzikoje girdėjome mažiau puošmenų, nors ir stilingai pateikiamų. Nuvylė prasta R. Dubinskaitės intonacija greituose soliniuose epizoduose. Kietas riešutas, ta senoji muzika!
Pirmasis festivalio koncertas baigėsi džiaugsmingu Dievo pagarbinimo šūksniu „Aleliuja!“ ir nuoširdžia klausytojų padėka. Šią programą atlikėjai dar žada tobulinti. Ji skambės ir Pažaislio, Kintų, Tytuvėnų festivaliuose.
Apie festivalio įkvėpėją
Marco Scacchi (1602–1685) buvo italų kompozitorius, kapelmeisteris, muzikos teoretikas.
Jis sukūrė originalią muzikos stilių sistemą, suskirstė muzikos meną į bažnytinį, kamerinį (pasaulietinį) ir teatrinį (sceninį). 1626 m.M. Scacchi buvo suteiktas Jo didenybės muziko titulas.
1630–1649 m. jis buvo Zigmanto III Vazos, Vladislovo IV Vazos ir Jono Kazimiero rūmų kapelmeisteris. 1636 m. Vilniuje buvo pastatyta kompozitoriaus opera „Elenos pagrobimas“.
