Koncerte „Ilgesio dainos“ persipins Ž. Martinaitytės ir G. Mahlerio kūryba

Koncerto programą pradės 2019 m. sukurta ir aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“ pirmą kartą nuskambėjusi spalvinga simfoninė drobė „Saudade“. Šis kūrinys yra viena garsiausių Niujorke gyvenančios lietuvių kompozitorės, kuriai 2022 m. paskirtas ir 2023 m. vasario 14 d. įteiktas reikšmingiausias Lietuvos apdovanojimas, Lietuvos nacionalinė kultūros premija, Žibuoklės Martinaitytės kompozicijų.

Apie „Saudade“ atsiradimą pati kompozitorė pasakoja: „Tiesiog neįtikėtina, kaip vienas atsitiktinis žodis gali uždegti kūrybinę vaizduotę. Kartais išgirsdavau paslaptingą ir viliojančio skambesio svetimos kalbos žodį, apimantį gerokai platesnį reikšmių ir prasmių ratą nei jo atitikmuo kitose kalbose. Kai ši žodyje užkoduota prasminė gelmė atliepdavo asmeninius išgyvenimus, ji tiesiog prašydavosi įkūnijama garsuose.

„Saudade“ portugalų kalba reiškia gilią emocinės nostalgijos arba melancholiško ilgesio nesančiam kažkam būseną. Vienas iš galimų, bet tik dalinių žodžio vertimų būtų „ilgėjimasis“. Saudade gali būti apibūdinamas ir kaip tuštumos pojūtis, kai tam tikrą akimirką kažko (asmens, vietos ar jausmų) trūksta tam tikrą akimirką, kai juntamas esaties troškimas kaip priešybė nebūčiai. Šis pojūtis sukelia liūdesį dėl dabarties ir džiaugsmą dėl išgyventos praeities.“

Ilgėjimosi gija „Saudade“ sujungs su koncerte „Ilgesio dainos“ skambėsiančiomis G. Mahlerio Penkiomis dainomis pagal F. Rückerto eilėraščius („Rückert-Lieder“, 1901). Šis vokiečių poetas – vienintelis, kurio eiles savo muzikai pasirinko Mahleris, ilgai žavėjęsis liaudies rinkinio „Stebuklingojo berniuko ragas“ poezija.

Pagal Rückerto tekstus parašytos penkios dainos pirmą kartą buvo atspausdintos po kompozitoriaus mirties, 1910 m., rinkinyje „Septynios paskutinių metų dainos“ („Sieben Lieder aus letzter Zeit“), taip pat kiekviena daina buvo spausdinama ir atskirai. Taigi šios penkios dainos iš tiesų nesudaro ciklo, tačiau jas akivaizdžiai jungia stiliaus bendrumas, išreikštas susimąstymu ir emocijų santūrumu.

Beje, keturios iš dainų pagal Rückerto eilėraščius buvo kuriamos ir instrumentuojamos 1901 m. vasarą Verterzės kurorte, šiame kurorte pradėta ir Penktoji simfonija (ji baigta kitų metų vasarą).

Akivaizdu, kad vienu metu rašyti kūriniai tarpusavyje gana artimi ir emociniu, ir muzikiniu požiūriu, simfonija neabejotinai asimiliavo dainų bruožus – pavyzdžiui, paskutiniai IV dalies Adagietto ir dainos „Ich bin der Welt abhanden gekommen“ taktai grindžiami ta pačia muzikine idėja. Tad visas vasario 25-osios simfoninės muzikos koncertas Filharmonijoje neatsitiktinai pavadintas „Ilgesio dainomis“.

XIX a. ilgesiu dvelkiančias dainas pagal subtilią Friedricho Rückerto poeziją simfoninės muzikos koncerte su LNSO atliks lietuvių baritonas Romanas Kudriašovas. Greta mokslų Lietuvoje šis vokalistas studijavo Londono nacionalinėje operos studijoje, Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, Velso tarptautinėje dainavimo akademijoje, tobulinosi Georgo Solti „Bel canto akademijoje“ Italijoje.

Jis pelnė prizines vietas daugybėje tarptautinių konkursų, tarp jų – II Tarptautiniame Virgilijaus Noreikos dainavimo konkurse. R. Kudriašovas yra dainavęs Danijos nacionalinėje operoje, Liono operoje, Glaindborno festivalyje, kitose svarbiose užsienio ir Lietuvos scenose. Tad proga išgirsti šį solistą Filharmonijos scenoje ir dar dainuojant Mahlerį – ypatinga dovana Lietuvos publikai.