Vadovavimas kūrybiniams procesams krito ant teatro direktoriaus Kirilo Kroko ir vėl sukurtos meno tarybos pečių. Taip jau yra buvę prieš šimtmetį – 1922-aisiais, kai po teatro įkūrėjo Jevgenijaus Vachtangovo mirties beveik 15 metų teatrui vadovavo meno taryba. Istorija kartojasi, ir ne tik su šia trupe.
„Rusijoje yra apie 650 valstybinių teatrų, – interviu laikraščiui „Vedomosti“ sakė K.Krokas. – Kur tokiam kiekiui rasti meno vadovų? Kaip išgyventi? Prieš metus, po vasario 24 d., kai prasidėjo specialioji karinė operacija (Rusijoje taip privaloma vadinti karą Ukrainoje – Red.), daugelis išvyko“.
Tačiau J.Vachtangovo teatras išlieka mėgstamas Maskvos publikos: į 93 proc. iš 1055 pernai parodytų spektaklių buvo parduoti visi bilietai. Ir šį sezoną trupė žiūrovams pristatė keletą sėkmingų premjerų. Daugelyje kitų teatrų situacija prastesnė: praėjusį pavasarį lankomumas pradėjo mažėti trečdaliu ir daugiau, o daugelyje teatrų kol kas išlieka neatsigavęs.
„Mūsų repertuaro pagrindą sudaro vienuolika Tumino pastatymų, – sakė K.Krokas. – Darome viską, kad spektakliai būtų kokybiški, net ir tokiomis sąlygomis, kai su mumis nėra Rimo Vladimirovičiaus (Rusijoje priimta kreipiantis pagarbiai žmogų vadinti vardu ir tėvavardžiu – Red.). Svarbiausia, kad teatras eitų savo keliu, būtent savo.
Pavyzdžiui, buvo metas, kai teatrui laikyta kone pareiga pastatyti spektaklį su necenzūriniais žodžiais, kažką su politine užuomina ir panašiai. Pas mus to nebuvo. Ir nebus, kol aš direktorius. Rimas visada užsivesdavo, kai ateidavo koks nors jaunas režisierius ir, siūlydamas kažką panašaus, sakydavo: „O aš taip matau“. Jis į tai atsakydavo: „O kas tavęs prašo taip matyti?“. Tuminas manė, kad pirmiausia reikia galvoti apie tą, kuris sėdi žiūrovų salėje. Reikia pasakoti istoriją, legendą, sudominti, kad tris valandas būtų įdomu žiūrėti į sceną“.
K.Kroką į šio teatro vadovo postą pakvietė pats R.Tuminas. Apie priežastį direktorius papasakojo: „Kartą sėdėjome jo kabinete, ir aš paklausiau: „Rimai, kiek žinau, buvo daug kitų pasiūlymų. Kodėl pasirinkote mane?“ Jis atsakė taip: „O prisimeni, mes su tavimi gėrėme kavą? Na, aš atkreipiau dėmesį, kaip laikai puodelį, ir supratau, kad tu – Maskvos inteligentija“.
Su laikraščiui „Vedomosti“ K.Krokas pasidalijo ir didele paslaptimi: R.Tuminas iki šiol padeda J.Vachtangovo teatrui. Šių metų sausį čia buvo atkuriamas spektaklis „Vėjas ūžauja topoliuose“ ir R.Tuminas vedė repeticijas nuotoliniu būdu.
„O su kuo man pasitarti kūrybiniais klausimais? – kalbėjo teatro direktorius. – Kas pasakys aktoriui, kad šis kažką daro ne taip, ir padės? Tai turi daryti režisierius. Todėl mes palaikome ryšį“.
