Itin sėkmingas 43 metų lietuvės debiutas operos atlikėjų Olimpe sulaukė puikių kritikų ir publikos įvertinimų. Išskirtiniame interviu „Lietuvos rytui“ operos artistė prisipažino prisibijojusi išrankios ir talentų išlepintos Milano publikos ir jos reakcijos į šokiruojantį, netradicinį „Salomėjos“ pastatymą.
R.Strausso šedevrą savaip interpretavo jaunas, išskirtinio braižo italų režisierius Damiano Michielleto, papildęs spektaklį specialiaisiais efektais. (Šis režisierius 2021 metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pristatė didžiulės sėkmės sulaukusią R.Strausso operą „Rožės kavalierius“ – Red.).
Vokiečių kompozitoriaus R.Strausso operos „Salomėja“ Milano „Teatro alla Scala“ scena laukė net keletą metų. Iš Venecijos kilęs ir moderniomis tradicinių kūrinių interpretacijomis garsėjantis 47 metų italų režisierius D.Michieletto dirbti prie šio veikalo pradėjo dar prieš pandemiją 2020-aisiais. Vos prasidėjus repeticijoms darbus sustabdė Italiją ir kultūrinį šalies gyvenimą sukaustęs karantinas, kai teatrai užvėrė duris.
Po metų, 2021-ųjų vasarį, spektaklis buvo parodytas tuščioje „La Scala“ salėje ir tiesiogiai transliuotas per valstybinę Italijos televiziją „Rai 5“. Ir tik dabar, dar kartą pakeitus atlikėjų sudėtį, jį pagaliau gyvai išvydo „La Scala“ publika. Šešiems sausio mėnesį parodytiems spektakliams pasikeisdami vadovavo du dirigentai – Axelis Koberis ir Michaelis Güttleris.
Šio modernaus ir drąsaus „Salomėjos“ pastatymo žvaigžde galima vadinti Lietuvos sopraną V.Miknevičiūtę. Ji debiutavo daug pasaulinio lygio žvaigždžių mačiusioje Milano scenoje ir buvo apdovanota dosniais kritikų, žiniasklaidos ir publikos komplimentais.
Klausytojai – išlepinti
„Milanas yra ta vieta, kur publika labai gerai žino, ko nori. „La Scala“ klausytojai yra išlepinti labai gerų atlikėjų ir skoningo meno. Be galo didelė atsakomybė dainuoti tokiame teatre. Buvo tikrai įdomu, kokia bus publikos reakcija, nes režisierius mėgsta šokiruoti, nepataikauja žiūrovams.
Be to, aš italams iki šiol buvau ne itin žinoma dainininkė. Tvyrojo didžiulė nežinomybė. Turėjome labai daug repeticijų nuo ryto iki vakaro, buvo sunku, bet publika tikrai gražiai reagavo, plojo, palaikė. Teatro vadovybė džiaugėsi sėkme, mūsų visų triumfu. Jeigu visi patenkinti, tai ir aš galiu būti laiminga“, – sėkmingo debiuto įspūdžiais dalijosi Vokietijoje, Mainco mieste, gyvenanti solistė.
Italų kritikai tikino, kad nuo pradžios iki pabaigos scenoje žiūrovų dėmesį kausčiusi V.Miknevičiūtė puikiai atliko žudikiška vadinamą muzikinę pagrindinės herojės partiją, sužavėdama publiką lanksčiu, akrobatiškai valdomu, sodriu ir užtikrintu sopranu, taikliausiomis strėlėmis lengvai skriejančiu istorinio teatro salėje.
Pasak kritikų, grakščiai lietuvei pavyko netausojant savęs susitapatinti su personažu ir tiksliai įgyvendinti netradicinius režisieriaus sumanymus ir vizijas. Žiniasklaida vadino ją tikru scenos žvėrimi, lygino su Maria Callas ir tikino lauksianti talentingos, bet Italijoje iki šio vaidmens mažai girdėtos lietuvės sugrįžimo į operos tėvyne vadinamos šalies teatrus.
„V.Miknevičiūtė – nepaprasta, įspūdinga scenoje. Lankstus jos sopranas užtikrintai skamba sudėtingiausiose vietose. Efektinga scena, kai ji pasirodo kruvina suknele, iš kurios vėliau išsilaisvina, leisdama jai pakilti į dangų“, – rašė „Giornale della musica“.
Nemėgsta elitinės operos
Savo pirmąją Salomėją V.Miknevičiūtė sukūrė Melburno „Victorian Opera“ scenoje, Australijoje, o 2020-aisiais šiuo vaidmeniu triumfavo Vienos valstybinėje operoje.
Pasak lietuvės, pasirodymas Milane išsiskyrė modernumu. Vida neslėpė, kad drąsius režisieriaus D.Michieletto sumanymus nebuvo lengva įgyvendinti. Išskirtinė buvo ir žymaus italų scenografo Paolo Fantino sukurta geometrinė scenografija, kurioje dominavo grėsmingas juodas mėnulis, pakibęs virš degančio šulinio.
„Su kiekviena Salomėja aš augu, atrandu ką nors nauja. Galiu pasakyti, kad kiekvienas spektaklis buvo vis kitoks, nes kas kartą Salomėjos dramą išgyvenau kitaip. Tai kilimas į aukštesnį lygį, nes negali dainuoti blogiau negu vakar.
Pats D.Michieletto pastatymas – moderni, vizualiai įspūdinga „Salomėjos“ interpretacija: su ugnies, dūmų, žemės efektais. Jie intriguoja žiūrovus, bet man nėra lengva visu tuo kvėpuoti dvi valandas scenoje“, – pasakojo dainininkė.
Tačiau V.Miknevičiūtei dirbti su talentingu režisieriumi, kuris yra pripažinęs nemėgstantis elitinės operos, buvo įdomu. Lietuvės nuomone, jam pavyko puikiai atskleisti operos siužeto liniją. Ne visada lengvai iššifruojami D.Michieletto režisūriniai sprendimai nepalieka abejingų.
Scenoje – visą spektaklį
Ši psichoanalizės ir simbolių kupina „Salomėja“ pasakoja apie smurtą patyrusią, vienišumą ir kančią išgyvenančią moterį, kurią scenoje lydi maža mergaitė – Salomėja vaikystėje. Vieną įsimintiniausių operos momentų – jaudinantį ir intymų septynių šydų šokį – D. Michieletto pavertė smurto pantomima, kurią Salomėja patiria iš scenoje pasirodančių kaukėtų vyrų.
„Salomėja – tikrai žvėriška partija, reikalaujanti visiško atsidavimo. Dainuojant R.Strausso kūrybą reikia būti labai pasitikinčiam savimi, žinančiam, kad tavo balso technika, diapazonas tinka šiai muzikai. Salomėjos atlikėja scenoje yra nuo spektaklio pradžios iki pabaigos.
Todėl tarp spektaklių man reikia laisvų dienų, kad atsigaučiau. Juose ir emociškai reikia atiduoti labai daug savęs – po spektaklio negali užmigti, išsibalansuoja kūnas. Salomėja reikalauja meistriškumo ir didelės savikontrolės“, – apie vieną pagrindinių savo karjeros vaidmenų kalbėjo V. Miknevičiūtė.
Pastaraisiais metais Lietuvos sopranai sukūrė išskirtinius Salomėjos vaidmenis pasaulio operos scenose. Anot V.Miknevičiūtės, greičiausiai malonus sutapimas, kad talentingoms lietuvėms puikiai sekasi įkūnyti sudėtingą Salomėjos personažą.
„Šią partiją dainuoja ir nemažai skandinavių, amerikiečių. Tačiau šiuo metu tarptautiniu mastu žinomos net trys jos atlikėjos lietuvės: Aušrinė Stundytė, Asmik Grigorian ir aš. Džiugu, kad mus pastebi. Gal mes dėl lietuviško charakakterio ir temperamento scenoje kažką kitaip perteikiame. Smagu, kad lietuvaitės neša „Salomėjos“ vėliavą“, – kalbėjo V.Miknevičiūtė.
Lietuvoje kurti nekviečia
Solistė džiaugėsi, kad operos artistams itin sudėtingas pandemijos laikotarpis pagaliau baigėsi ir galima vėl visu tempu sugrįžti į pasaulio scenas.
V.Miknevičiūtės kalendorius jau užpildytas pasirodymais ir projektais dvejiems metams į priekį. Tačiau planų kurti pagrindinį vaidmenį Lietuvos operos scenoje kol kas nėra.
„Tai fenomenas – dainuoju visur, apie mane visur rašo, o Lietuvoje, ko gero, nesu gerai žinoma. Šiek tiek skaudu, kai neši tą lietuvišką vėliavą per pasaulį“, – prisipažino daug įsimintinų vaidmenų užsienio scenose sukūrusi lietuvė.
Milanas šiemet bus ne paskutinė V.Miknevičiūtės stotelė Italijoje. Artimiausias projektas jos laukia balandį, kai Neapolio teatre Lietuvos sopranas dainuos Richardo Wagnerio „Valkirijoje“ su žymiuoju vokiečių tenoru Jonu Kaufmannu.
