Bronzinius bareljefus sukūrė skulptorius Mindaugas Šnipas. Filharmonijoje, kur visi trys garsieji šviesaus atminimo muzikai paliko savo pėdsaką, jų atminimas pagerbtas žydų bendruomenės „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ iniciatyva ir lėšomis. Bareljefus atidengė Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein, N. Lifšicaitės duktė Roza Litay, „Vilnius – Lietuvos Jeruzalė“ pirmininkas Algirdas Malcas ir generalinė Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė.
Net keturiomis „Grammy“ statulėlėmis apdovanotas vienas žymiausių XX amžiaus smuikininkų virtuozų J. Heifetzas gimė Vilniuje 1901-aisiais. Pirmasis jo koncertas tuometėje Miesto salėje, dabartinėje Nacionalinėje filharmonijoje, vyko 1909-aisiais. Daugybėje šalių grojęs, pasaulinį pripažinimą pelnęs muzikantas didžiąją gyvenimo dalį praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gimtajame Vilniuje jo atminimas pagerbtas keliomis memorialinėmis lentomis ir nuo 2001-ųjų kas ketverius metus rengiamu jo vardo smuikininkų konkursu.
Žydų lakštingala vadinama N. Lifšicaitė 1927-aisiais gimė Kaune, baigė Vilniaus konservatoriją ir muzikinę karjerą pradėjo kaip operos solistė. Tačiau pasidavė širdies balsui, tam, ką augdama gavo savo mylinčioje muzikalioje šeimoje – grįžo prie muzikinių ištakų ir pradėjo kurti programą jidiš kalba, įtraukdama dainas, kurios per karą skambėjo Kauno ir Vilniaus getuose.
Per jos pasirodymus būdavo platinama ir keičiamasi draudžiama literatūra, minimos žydų šventės. 1969-aisiais dainininkė išvyko gyventi į Izraelį, bet niekad nepamiršo Lietuvos, vos paskelbus nepriklausomybę, atvyko koncertuoti į gimtinę.
Garsusis smuikininkas virtuozas, pedagogas ir dirigentas E. Paulauskas 1927 metais gimė Šiauliuose, studijavo Kaune ir Vilniuje. Griežęs Šiaulių, Kauno kvartetuose ir orkestruose, 1947–1978 ir 1981–1996 metais buvo primarijumi Lietuvos kvartete, pelniusiame prestižinių tarptautinių apdovanojimų konkursuose. Dainuojantis, sodrus ir išraiškingas jo smuiko tonas nepalikdavo abejingų. Nepaprasto talento muzikantas išugdė daugybę smuikininkų ir kvartetų. Turbūt ryškiausiai ir šiandien skambantis kolektyvas – Čiurlionio kvartetas. E. Paulauskas dėstė meistriškumo kursuose Glazge, Roterdame. Kaip solistas, E. Paulauskas Lietuvoje ir užsienyje atliko apie 1000 koncertų.
„Ateidavome į šią kavinę su dėde Ženia“, – atidengus bareljefus prisipažino R. Litay, taip šiltai vaikystėje vadinusi E. Paulauską, kuris buvo jos mamos bičiulis ir globėjas. N. Lifšicaitės duktė pasakojo beveik užaugusi Filharmonijoje, kur jos mama kadaise dainavo. Čia įamžinti mamos ir E. Paulausko atminimą – jos sena svajonė.
Po oficialiosios dalies itin gausiai tą vakarą susirinkusiai publikai grojo J. Heifetzo smuikininkų konkurso nugalėtojas J. Comesaña Barrera iš Ispanijos ir maestro Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Į Lietuvos sceną sugrįžęs jaunasis smuikininkas griežė Ericho Wolfgango Korngoldo Koncertą smuikui ir orkestrui, kurį yra atlikęs ir įrašęs ir Jasha Heifetzas. Taip pat skambėjo Johanneso Brahmso Trečioji simfonija bei vienas ryškiausių kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo kūrinių „Iš užmirštos knygos“ balsui ir styginiams. Jį atliko tenoras Rafailas Karpis. George’o Enescu kūrinį „Legenda“ trimitui ir orkestrui solo grojo trimitininkas Dovas Lietuvninkas.
