Smuikininkui P.Bermanui begalinę meilę ir pagarbą muzikai išugdė jo tėvas Lazaras Bermanas – vienas žymiausių XX a. pianistų. Kelionę su smuiku jis pradėjo vos dvejų, tarsi išgirdęs šio instrumento garsą savyje.
Studijos Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijoje, vėliau – Juilliardo muzikos mokykloje Niujorke, anksti laimėti prestižiniai smuikininkų konkursai atlikėjui atvėrė visas didžiąsias pasaulio sales. Jo partneriai – geriausi pasaulio orkestrai, dirigentai, tarp jų ir legendinis Yehudi Menuhinas.
Su Lietuva P.Bermaną sieja ypatingas ryšys: jo tėvas nuolat lankydavosi Lietuvoje, čia koncertuodavo, jautė mūsų šaliai išskirtinę simpatiją. Akivaizdu, kad tai perdavė ir savo sūnui. Solistas ne viename interviu yra sakęs, kad atvykęs į Lietuvą jaučiasi tarsi grįžęs namo. P.Bermanas reikšmingai prisidėjo prie Kauno miesto simfoninio orkestro įkūrimo bei tapo pirmuoju jo vyriausiuoju dirigentu.
Orkestrui ir solistui šio vakaro koncerte diriguos Kauno publikai jau pažįstamas vokiečių dirigentas M.Huberis, su Kauno miesto simfoniniu orkestru bendradarbiaujantis jau ne vienerius metus. M.Huberis savo dirigavimo karjerą pradėjo 1996 m. būdamas vadovu ir dirigentu „Landestheater Detmold“. Po metų jis tapo antruoju „Opernhaus Chemnitz“ choro vadovu.
1999 m. paskirtas pagrindiniu „Collegium Instrumentale Chemnitz“ dirigentu. 2002–2007 m. – pagrindinis Bulgarijos kamerinio orkestro kviestinis dirigentas, o 2003 m. – Leipcigo „Westsächsisches Sinfonieorchester“ vyriausiasis dirigentas. Nuo 2008 m. iki 2019 m. M.Huberis buvo „Opera Pforzheim“ muzikos vadovu, nuo 2019 m. – Tiuringeno filharmonijos orkestro meno vadovas.
Vakaro programoje skambės D.Šostakovičiaus Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Šį, kaip ir savo Antrąjį koncertą smuikui, kompozitorius parašė savo geram draugui smuiko virtuozui Davidui Oistrachui. Nors šis koncertas buvo parašytas 1948 metais, dėl nepalankios politinės situacijos, jo premjera įvyko tik 1955 metais.
D.Šostakovičiaus Pirmasis koncertas smuikui yra pavadinamas „geležinio žmogaus“ koncertu, kuris reikalauja absoliučiai visko, kas yra smuikininkų techniniame arsenale, o taip pat didžiulės fizinės ir emocinės ištvermės. Net D.Oistrachas po pirmųjų repeticijų paprašė kompozitoriaus atiduoti finalo pradžią orkestrui, kad po bauginančio solo kadencijos, užbaigiančios trečiąją dalį, galėtų bent nuvalyti prakaitą nuo antakio.
Antrojoje koncerto dalyje klausytojai išgirs J.Brahmso Trečiąją simfoniją. J.Brahmsas šią simfoniją sukūrė vos per keturis mėnesius, o tai ypač verta dėmesio, nes nuo Antrosios simfonijos užbaigimo buvo praėję net šešeri metai.
Simfonija F-dur yra trumpiausia ir asmeniškiausia iš keturių J.Brahmso simfonijų. Jos struktūra nepaprastai vieninga ir kompaktiška, su pagrindine tema atsikartojančia visose dalyse. Kūrinys išsiskiria tam laikui nebūdinga, visų simfonijos dalių tylia pabaiga.
Ilgametė J.Brahmso draugė ir patikėtinė Clara Schumann apie šią simfoniją yra sakiusi: „Atrodo, kad visos simfonijos dalys yra vientisa visuma, vienas širdies plakimas, ir kiekviena – brangakmenis! Nuo pačios pirmosios iki pat paskutinės dalies esi tarsi apgaubiamas paslaptingu miškų ir girių žavesiu.“
Koncertas „Kauno miesto simfoninis orkestras ir bičiuliai. Švenčių belaukiant“. Gruodžio 9 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.
