„Opera gali tai, ko pasiekti neįmanoma kitomis meno formomis. Tokių įspūdžių kaip operoje nepatirsi nei skaitydamas knygą, nei žiūrėdamas filmą“, – tvirtino „Valandas“ į operos sceną perkėlęs britų režisierius Phelimas McDermottas.
Šeštadienį tai galės patikrinti „Forum Cinemas“ kino teatrų Vilniuje ir Kaune žiūrovai, nes čia bus tiesiogiai iš Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro transliuojama kito Pulitzerio premijos laureato Kevino Putso opera „Valandos“ pagal M.Cunninghamo romaną. Kūrinio pasaulinė premjera įvyko lapkričio pabaigoje.
Susitiks trys primadonos
Daugelis dar prisimena romano 2002 metų ekranizaciją su kino žvaigždėmis Meryl Streep, Julianne Moore ir Nicole Kidman – pastaroji už Virginios Woolf vaidmenį šiame filme pelnė „Oskarą“. O dabar M.Cunninghamo proza juvelyriškai perkelta į operos libretą (aut. Gregas Pierce'as), kuriam K.Putsas sukūrė partitūrą, atsižvelgdamas į jam gerai pažįstamų trijų operos divų savybes.
Ši trijulė operose spindi taip pat ryškiai kaip minėtos artistės kine. N.Kidman heroję V.Woolf spektaklyje perėmė Joyce DiDonato, M.Streep kine vaidintą Klarisę – Renee Fleming, o Julianne Moore filme įkūnytą Laurą – Brodvėjaus žvaigždė Kelli O'Hara.
Pasak kritikų, kompozitorius pateikė savitą, jaudinamą dramos viziją, sujungęs gaivias muzikines idėjas ir operos tradicijas. „Man labai patiko knyga – ji ir padiktavo muzikinį žodyną“, – aiškino autorius.
Balsai iš skirtingų epochų
Operos „Valandos“ kūrėjams teko sunki užduotis supinti trijų moterų istorijas, mat jos – iš skirtingų epochų: kūrinyje vaizduojamas periodas apima beveik šimtmetį, o kiekvienos herojės istorija tetrunka vieną dieną.
Tačiau trijulę sieja V.Woolf 1925-ųjų romanas „Ponia Delovėj“. Operoje J.DiDonato herojė kovoja su savo demonais būtent jo kūrybos metu.
Kita veikėja Laura, depresijos apimta namų šeimininkė iš 5-ojo dešimtmečio rančos Pietų Kalifornijoje, bėga nuo kasdienybės į V.Woolf prozos pasaulį. O amžių sandūros niujorkietė leidyklos redaktorė Klarisė yra tarsi šių dienų ponia Delovėj – taip ją vadina draugas, AIDS sergantis rašytojas, kuriam Klarisė rengia gimtadienio pobūvį.
Kiekviena veikėjų yra savaip nelaiminga, įkalinta aplinkybių ir siekianti išsivaduoti iš vidinės tuštumos. Pasitelkęs modernųjį šokį (choreografė – „Metropolitan Opera“ debiutantė Annie Parson) ir chorą, „Valandų“ režisierius vedžioja publiką moterų vidinio pasaulio labirintais, anot kritikų, mitriai ir aiškiai sujungdamas kelias dešimtis scenų.
„Valandos“ parodys, kaip opera gali sujungti scenoje kelias epochas ir netgi suburti jų atstoves į trio.
Žvaigždės sugrįžimas
„Operos menas leidžia žaisti laiku. Muzika yra tarsi upė, kuria galime plaukti ir kartu, ir atskirai“, – teigė keturių „Grammy“ apdovanojimų laureatė R.Fleming, pavasarį koncertavusi Kaune su šio miesto simfoniniu orkestru.
Būtent jos dėka „Valandos“ pasiekė operos sceną. Ši solistė atkreipė „Metropolitan Opera“ vadovo dėmesį į romaną, be to, norėjo tęsti bendradarbiavimą su K.Putsu, kurio dainų ciklą buvo anksčiau atlikusi.
Teatras nepraleido progos susigrąžinti į sceną iškiliausio savo kartos Amerikos soprano. R.Fleming su tradiciniu repertuaru „Metropolitan Opera“ scenoje atsisveikino dar 2017-aisiais, padainavusi Maršalienę Richardo Strausso „Rožių kavalieriuje“.
„Aš noriu dainuoti ypatingas moteris. Pernelyg dažnai operoje moterims tekdavo neturinčių jokios galios marionečių dalia“, – aiškino diva.
Ji neabejojo, kad „Valandos“ taps gaiviu gurkšniu garsiojo teatro repertuare ir pritrauks naujos auditorijos. Šio spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas – „Metropolitan Opera“ muzikos direktorius Yannickas Nézet-Séguinas.
K.Putso operos „Valandos“ tiesioginė transliacija iš Niujorko „Metropolitan Opera“ – gruodžio 10 d. 19.55 val. kino teatruose „Forum Cinemas“ Vilniuje ir Kaune.
