M. K. Čiurlionio muzika subūrė įvairių tautų menininkus

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO Valdovų rūmuose pristatė didelę kolektyvo vadovo Gedimino Gelgoto kompoziciją „Ir tas kelias kaip sapnas“. Publikos susidomėjimas buvo didžiulis. Koncerte dalyvavo choras „Pro musica“, pianistė Aleksandra Žvirblytė, saksofonininkas Petras Vyšniauskas.

Jie savo improvizacija praturtino teatralizuotą muzikinę kompoziciją, kurioje pynėsi nostalgiški anoniminiai tekstai lietuvių ir anglų kalbomis, teatralizuota atlikėjų ir dirigento plastika, vokalizavimas ir iš styginių orkestro kuriamo peizažo išnyrantys M.K.Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų motyvai.

Improvizacijos dvasia sukurta kompozicija publikai buvo patraukli vaizdo ir garso visuma, nostalgiška ramybe, kokybišku muzikavimu.

Ypatingą projektą „Class/Jazz“ Vilniaus rotušės salėje pristatė Ispanijai, Lietuvai ir Kubai atstovavę menininkai – fleitininkas Fernando Raña, pianistė Rasa Jakutytė ir violončelininkas Luis Caballero.

Programa buvo prisodrinta spalvingų ritmų, labai profesionaliai perteikta negirdėta, beveik egzotiška muzika. Šmėkštelėjo mintis: Lietuvoje daug gerų fleitininkų. Kodėl negirdėti jų ansamblių? Klausytojams tai įdomu, o repertuaro nemažai.

Nuotaikingame koncerte skoningai keitėsi įvairių žanrų raiškos blyksniai. Į gražų vainiką susipynė etnomuzikos atbalsiai, praėjusio šimtmečio klasika ir nauja muzikinės minties raiška.

Atlikėjams neįprasta buvo Rotušės akustika, prie kurios bandė prisitaikyti keisdami scenos erdvę. Kaip ir prie sniego, kurio kai kas iš atvykusių nebuvo matęs. Šaltis – prastas draugas scenoje.

Džiaugiausi vėl išgirdusi prie fortepijono muzikuojančią pianistę R.Jakutytę-Biveinienę. Baigusi profesorės Olgos Šteinberg klasę, ji daug dirbo su dainininkais džiugindama prasmingu, minkštu fortepijono garsu, dėmesingumu frazei, kūrinio dramaturgijai, jautrumu bet kuriam partneriui.

Jos iniciatyva buvo surengti baritonų vakarai ir kitokie koncertai. Ji buvo koncertų ciklo „Jaunieji talentai“ iniciatorė ir meno vadovė (1995 – 2000).

R. Jakutytė-Biveinienė aktyviai koncertavo su Lietuvos dainininkais G. Kaukaite, V. Noreika, I. Milkevičiūte, L. Linaburgyte, L. Norvaiša, L. Pautienium, A. Rubežium, G. Bergorulka, su dirigentais J. Aleksa, G. Rinkevičiumi, S. Sondeckiu, R. Geniušu.

Nuo 2000 metų R.Jakutytė-Biveinienė gyvena Ispanijoje, dirba „Conservatorio Superior de Música de Vigo“. Tačiau greta pedagoginės veiklos su Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos atlikėjais ji ruošia įvairias koncertų programas, tęsia aktyvią koncertinę veiklą kaip solistė ir kaip įvairių kamerinių ansamblių dalyvė.

Atlikėja pasirodo su tokiais muzikais, kaip F. Raña (Ispanija), K. Smith (Anglija), A. Moraguez (Kuba), E. Speller (Belgija), B. Beed (Australija) ir t.t., groja trio „Pifa“ (su dainininke B. Salgueiro ir fleitistu J. Estévez), ansamblyje su obojumi ir kitais instrumentais.

Vigo konservatorijos profesorė dalyvauja įvairiuose prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose: „Espazos sonoros“ (Ispanija), „Piné Musica Festival“ (Italija), „Festival das Quintas“ (Portugal), „Mondi Sonori“ (Italija), „Muzika be sienų“ (Druskininkai), IKFEM (Ispanija) ir daugelyje kitų.

R. Jakutytė-Biveinienė Ispanijoje nepasimetė, bet apie tai mažai žinoma Lietuvoje. Ji yra kamerinės muzikos festivalių įkūrėja ir meno vadovė, dalyvauja nacionalinių ir tarptautinių pianistų konkursų žiuri, taip pat įvairiose mokslinėse konferencijose bei kuria mokymo programas Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

M.K.Čiurlionio festivalyje ji turėjo progą parodyti vienus iš savo partnerių.

Lapkričio 22 d. vakaras Vilniaus rotušėje buvo skirtas M.K.Čiurlioniui ir prancūzų kompozitoriui Olivier Messiaenui (1908–1992).

M.K.Čiurlionio preliudai fortepijonui ne kartą buvo pritaikomi ir kitiems instrumentams. Gerai žinomos smuikininko Aleksandro Livonto, violončelininko Juozo Čelkausko aranžuotės, Boriso Traubo, Leonido Melniko aranžuotės fortepijoniniam trio.

Šį kartą pirmojoje koncerto dalyje aplodismentų netrikdomos viena po kitos skambėjo M. K. Čiurlionio kūrinių aranžuotės klarnetui, smuikui, violončelei su fortepijonu. Jas koregavo Kristina Ivanauskaitė-Čiurilienė ir Vilmantė Kaziulytė. Pluoštas preliudų ir noktiurnas perteikė susikaupimo vertą poetinę kompozitoriaus dvasią.

Tačiau svarbiausia – buvo atliktas ypatingas kūrinys kompozitoriaus ir atlikėjų biografijose: O. Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“.

„Mačiau galingą angelą, nusileidusį iš dangaus, apsiaustą rūke. O ant jo galvos buvo vaivorykštė. Jo veidas buvo kaip saulė, kojos – kaip ugnies stulpai. Jis pastatė dešinę koja ant jūros, kaire ant žemės. Taip stovėdamas ant jūros ir žemės pakėlė ranką į dangų ir prisiekė sakydamas: Laiko nebebus; bet septintojo Angelo trimito dieną Dievo paslaptis bus baigta“, – apie koncentracijos stovykloje sukurtą ir atliktą kvarteto muziką rašė kompozitorius.

Ši muzika – tarsi Apokalipsės angelo žodžių tęsinys, turintis ypatingą muzikinę prasmę atlikėjui ir klausytojui. Aštuonių dalių labai sunkią partitūrą jauni atlikėjai perteikė jausdami kompozitoriaus pasirinktos temos prasmę.

„Krištolo liturgija“ – su paukščių rytinėmis giesmėmis smuiko ir klarneto diapazonuose. „Vokalizėje Angelui“ skambėjo puikiai intonuojami smuiko ir violončelės rečitatyvai, „Paukščių bedugnėje“ – didžiulis klarneto solo.

„Bedugnė yra laikas su savo liūdesiu ir nuobodu. Paukščiai yra Laiko priešingybė; jie yra mūsų troškimas šviesos, žvaigždžių, vaivorykštės ir džiūgaujančių dainų!“ – rašė kompozitorius.

Klarnetininkas puikiai perskaitė partitūrą: įprasmino mintį „lento“ epizoduose, perteikė tylos ir ekspresijos kontrastus. Imponavo raiškios, tikslios garso charakteristikos, artikuliacija. Puikiai skambėjo violončelės ir fortepijono duetas reiškiant „Šlovę Jėzaus amžinybei“.

Ilga, be galo lėta violončelės frazė su meile ir pagarba perteikė galingo ir švelnaus Žodžio amžinumą, reikšmingumą. „Įniršio šokis septyniems trimitams“ – pati savičiausia ciklo dalis: keturi instrumentai unisonu perteikė gongų ir trimitų skambesio efektą.

Įtaigiai skambėjo kvarteto unisonu, sudėtinga ritmika atliekamos sinkopės. Temos didybė, vainikuojama Angelui skirtu „Vaivorykštės kratiniu“ ir „Jėzaus nemirtingumo šlovinimu“, raiškiai įprasminta didžiuliu smuiko solo.

Lietuvoje kūrinys atliekamas retai – nuskambėjo gal tik antrą ar trečią kartą. Todėl galima buvo džiaugtis jaunųjų siekiu patirti palaimą gilinantis į O.Messiaeno muziką.

Kvartete muzikavęs australų kilmės violončelininkas Samas Lucasas 2017 metais persikėlė į Europą, gyvena Vokietijoje. Dar studijuodamas Roberto Schumanno universitete Diuseldorfe jis pradėjo įsitvirtinti muzikos scenose kaip kamerinis atlikėjas ir koncertuojantis solistas.

Atlikėjo kamerinio muzikavimo partneriai buvo Anna Fedorova, Konstantinas Shamray, Jevgenijus Uhanovas, Jevgenijus Genčevas, Dorelis Golanas, Janas Vogleris, Jensas Peteris Maintzas, Miša Maiskis ir kiti.

Violončelininkas buvo pakviestas lankyti meistriškumo kursus pas Davidą Geringą, Pieterį Wispelwey ir Li Wei Qin. Puikiai pradėta jo karjera ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose: pastaraisiais metais pelnyti laureato vardai Antono Rubinsteino (2020) ir Gustavo Mahlerio (2021) konkursuose.

Samas grojo su Bonos, Kelno ir kitais orkestrais, yra pasirodęs ir su Lietuvos klausytojams pažįstamu jaunu virtuozišku pianistu Paulium Anderssonu. Jų koncerto Diuseldorfe įrašas buvo transliuojamas per Vokietijos WDR radiją, „Medici TV“.

P.Anderssonas koncertų agentūrose atstovauja Lietuvai ir Danijai. Talentingas ir darbštus muzikas yra laimėjęs daugiau nei 15 tarptautinių konkursų. Viename paskutiniųjų – Sergejaus Rachmaninovo konkurse (2020) – laimėjo antrąją vietą.

Jo įgrotas N. Medtnerio sonatą „Nakties vėjas“ ir J. S. Bacho „Čakoną“ transliavo Olandijos radijo kanalas, o specialistai pianistą gyrė „už neįtikėtiną laiko ir architektūros jausmą“. „Nedvejodamas sakau, kad tai geriausias pasirodymas, kokį esu girdėjęs“, – rašė Geoffrey Douglas Magde 2021-aisiais.

Pianisčių prof. Veronikos Vitaitės, Aleksandros Žvirblytės ir prof. Zbignevo Ibelhaupto ugdytinis tęsė studijas Roberto Schumanno universitete Diuseldorfe, Paolo Ciacometti klasėje, Majamio universiteto Frosto muzikos mokykloje, Kevino Kennerio klasėje.

Vaikinui veriasi puiki ateitis – jis imlus, valdantis manualinę techniką, instrumentą, yra sukaupęs didžiulę koncertų praktiką – neapsiriboja tik soliniais pasirodymais, bet bendrauja su kameriniais ansambliais, kurie plečią pianisto repertuarą ir muzikavimo paletę.

Smuikininkę ir altininkę, tarptautinių konkursų laureatę Juliją Ivanovaitę galima buvo matyti NIKO orkestre. Ji groja ir dviese su P.Anderssonu – abu yra duetas ne tik scenoje, bet ir gyvenime, turi savo nuomonę apie muzikos interpretavimo ypatumus. Savo pasirodymuose jauni atlikėjai primena „pasimetusią“ Ukrainos kompozitorių muziką.

Julija – aistringa šiuolaikinės muzikos mėgėja, ieškanti naujų, negirdėtų opusų. Ji muzikuoja ir su kontrabosininku Vincu Bačiumi. 2021 m. duetas koncertavo Varšuvos Karališkuosiuose Łazienki rūmuose bei M.K.Čiurlionio muzikos festivalyje Vilniuje, o 2022 m. pavasarį išleido debiutinį albumą.

Po šio koncerto galima drąsiai sakyti: profesorius Algirdas Budrys turi puikią pamainą scenoje. Jo buvęs auklėtinis skuodiškis Rimvydas Savickas būdamas 14-kos tapo Respublikinio Juozo Pakalnio konkurso laureatu ir iš Skuodo atvažiavo mokytis į M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Studijuodamas pas prof. A.Budrį klarnetininkas pusmetį tobulinosi ir Danijos Karališkojoje muzikos akademijoje.

2011–2014 m. R. Savickas įgijo magistro laipsnį Kalifornijos valstijos Fullertono universitete Los Andžele, kur studijavo pas tarptautinį pripažinimą pelniusį klarnetininką Håkaną Rosengreną.

Tuo metu jis grojo solo su universiteto simfoniniu orkestru, Teksaso festivalio orkestre, o tarptautiniame „Ima Hogg“ konkurse Hiustone iš 138 dalyvavusių pūtikų pateko tarp dešimties geriausių solistų. Studijoms JAV R. Savickui buvo suteikta „Frank J. And Jean Raymond Foundation, Inc“ stipendija.

R. Savickas metus buvo pirmasis klarnetininkas Kauno miesto simfoniniame orkestre ir koncertavo kaip solistas su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru bei „Trimitu“, vedė atviras meistriškumo pamokas Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Dabar jis tęsia pedagoginį darbą M. K. Čiurlionio menų mokykloje, LMTA.