Specialiai Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro užsakytus Žibuoklės Martinaitytės, Ritos Mačiliūnaitės ir Dominyko Digimo kūrinius interpretuos vienas ryškiausių jaunosios kartos dirigentų Karolis Variakojis. Anot dirigento, orkestras pastaraisiais metais parengė daug naujų programų, pristatė ryškius užsienio autorius. Tačiau svarbi vieta jo veikloje tenka ir lietuvių kompozitorių kūrybai, nes orkestrui rūpi ne tik naujo repertuaro plėtra, bet ir kūrybiniai eksperimentai.
Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras vos per dvejus metus užsakė net septynis naujus kūrinius, tarp kurių – Algirdo Martinaičio (kartu su elektroninės muzikos kūrėju Leonu Somovu), Viačeslavo Ganelino, Zitos Bružaitės, Olego Bogodo, Jono Tamulionio bei kitų autorių kūriniai.
„Įdiegėme iki šiol Lietuvoje neegzistavusią simfoninio pučiamųjų orkestro sampratą. Vakarų kraštuose tokie orkestrai įprasti, jie atlieka sudėtingą ir labai įdomų repertuarą. Tačiau suvokdami, kad importuojant užsienio autorių muziką toli nenueisime, kviečiame ir lietuvių autorius išmėginti savo jėgas simfoninio pučiamųjų orkestro spalvų teritorijoje“, – kalbėjo K. Variakojis.
Artėjant premjeroms, jų autoriai papasakojo apie naujų kūrinių atsiradimo aplinkybes. Niujorke gyvenanti lietuvių kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė kompozicijos „4 Forces“ („Keturios galios“) idėją atrado skaitydama apie keturias pagrindines galias, valdančias visatą. Tai – gravitacija, elektromagnetinė galia bei silpnoji ir stiprioji branduolinės galios.
„Tai, ką patiriame kasdien, yra šių galių išraiška. Gravitacija – mums pažįstamiausia ir suprantamiausia iš visų keturių. Elektromagnetinė galia veikia tarp įkrautų dalelių: priešingi poliai traukia vienas kitą, o tos pačios įkrovos dalelės atstumia. Silpnoji branduolinė galia yra atsakinga už dalelių išnykimą, o stiprioji branduolinė galia yra pati stipriausia. Ji sujungia pamatines materijos daleles į didesniąsias.
Kūrinys atskleidžia, kaip didesnės jėgos kontroliuoja ir paveikia savarankiškus balsus didesnės masės viduje, atskleidžia skirtingus sąveikos būdus kontrastuojančiomis faktūromis“, – pasakojo Ž.Martinaitytė.
Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė savo kūrinyje „cooking. cleaning. creating“ („iškepti. išvalyti. sukurti“) pasitelkia kitokią – socialinę – temą ir kalba apie šiuolaikinės moters kasdienybę.
„Jos nenustos bandyti į tas kelias sekundes sutalpinti begales vienų kitiems prieštaraujančių veiksmų, kurie netrukus klusniai atskils nuo chaoso ir virs simetriškai taisyklingomis darnios Visumos linijomis. Jos miega vaikščiodamos ant pirštų galų. Taupo judesius, kad galėtų jais pasidalinti. Išsibarsto akimirkos fragmentuose ir pasklinda skirtinguose epizoduose, kad apglėbtų didelius mažų būtybių gyvenimus.
Jos tapo paveikslus iš viryklės garų. Rašo tekstus ant dulkių siurblio filtrų. Spragsi melodijas aliejaus nudegintais pirštais. Projektuoja pasaulius ironiškai besišypsančių lėkščių ekranuose. Jų paroje daugiau valandų, savaitėje daugiau parų, bet Joms vis tiek per mažai. Laikas kaukši klastingais žingsneliais. Skalbimo mašina sukasi. Kol ji sukasi, reikia suspėti. Iškepti, išvalyti, sukurti. Iki kito skalbimo“, – kalbėjo R. Mačiliūnaitė.
Kompozitorius Dominykas Digimas, tyrinėjantis garso ir aplinkos santykį, parašė kūrinį pavadinimu „swells. pines. rustles...“ („bangavimai, pušynai, ošimai...“). Anot autoriaus, tai kūrinys, mėginantis apibūdinti nekasdienišką būvį.
„Kai esi pakankamai mistiškoje, neįprastoje situacijoje, kai amą atima tai, ką girdi, matai, tarsi kiek pakilęs nuo žemės, prarandi laiko, erdvės ir kitas kasdienybei būdingas nuovokas. Šį kūrinį, toks koks jis yra, nulėmė paklausytas bevardis garso įrašas. Jame skambėjo nepastovus, nuolatos kintantis ošimas.
Instinktyviai pradėjus mąstyti apie jūrą, vaizduotė pradėjo kurti aplinkybes, kuriomis jis buvo įrašinėjimas. Tačiau tose vizijose niekur nemačiau savęs. Įrašo pabaigoje ošimo garsą papildė jūros pakrantės garsovaizdžiui nebūdingi garsai, kurie tuoj pat leido suprasti, kas skamba. Garsai buvo įrašyti vieną vasaros naktį, sėdint ant samanų po pušimi ir klausant stiprios vėtros gūsių lankstomų pušų ošimo.“
Greta lietuvių autorių kūrinių programoje taip pat skambės monumantalus latvių kompozitorės Gundegos Šmitės opusas „Plūdmaiņas“ („Bangos“), kurio atlikėjų sudėtyje greta pučiamųjų skamba sopranas ir akordeonas. Soprano partiją atliks ryški latvių solistė Gunta Gelgotė. Tai stambios formos penkių dalių veikalas orkestrui, kuriame kompozitorė išmoningai pasitelkia platų raiškos priemonių spektrą, netikėtus tembrus.
Lietuvių kompozitorių premjeras inicijavo Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, jų atlikimas įgyvendintas bendradarbiaujant su šiuolaikinės muzikos festivaliu „Iš arti“, „Baltijos muzikos dienų“ programoje. 2023 m. orkestras pristatys dar daugiau lietuviškų premjerų, populiarinant simfoninio pučiamųjų orkestro sudėtį.
