Salės emocijas nuolat kurstė ir temperamentingas visos vakaro programos muzikos vadovas bei koncertmeisteris, barokinio smuiko virtuozas graikas Dimitris Karakantas, parengęs debiutiniam koncertui su egzotišku svečiu ansamblį „Cappella Concertante Vilnense“, suburtą iš LNOBT orkestrantų, baroko muzikos aistruolių.
Vos tapęs LNOBT Operos meno vadovu, Sesto Quatrini užsimojo diegti teatre barokinio muzikavimo tradicijas, anot jo, puoselėjamas „kiekvieno save gerbiančio Europos teatro“, kad atvertų ir mūsų publikai XVII-XVIII amžių kompozitorių kūrybos lobyną. Jau prieš porą metų perklausoje į ansamblį buvo atrinkti šią muziką norintys ir gebantys groti bei turintys kamerinio muzikavimo patirties instrumentininkai.
„Cappella Concertante Vilnense“ pirmą kartą žengė į sceną pavasarį Valdovų rūmų Marco Scacchi festivalyje, o vakar įvyko oficialus ansamblio debiutas, virtęs kone triumfu. Prie sėkmės neabejotinai daug prisidėjo B.de Sa, pakeitęs negalėjusį atvykti garsų italų kontratenorą, o kartu ir vakaro programą.
Artimus moteriškam altui ir mecosopranui vyrų balsus esame girdėję ne kartą, bet dainuojančio sopranu solisto solidi koncertinė programa buvo visiška naujovė. Tai baroko epochos, kai moterų vaidmenis atlikdavo dainininkai kastratai, reliktas.
XVIII amžiuje per vienerius metus vien Italijoje būdavo iškastruojama daugiau kaip 4000 berniukų, kurių tik nedidelė dalis sulaukdavo sceninės šlovės. Maždaug iki amžiaus vidurio italų operose moterų vaidmenis atlikdavo kastratai. Paskutinis toks dainininkas mirė 1922 metais.
Muzikalioje šeimoje gimusį B. de Sa pati prigimtis apdovanojo aukštu balsu. Bet savo pašaukimą solistas suprato gana vėlai – tik 22-ejų pradėjo privačiai mokytis dainavimo. Šiandien jis jau skina reikšmingus apdovanojimus, dainuoja Europos festivaliuose ir teatruose, yra išskirtinis „Warner Classics“ įrašų kompanijos menininkas.
Neseniai B. de Sa išleido savo debiutinį albumą „Roma Travestita“, skirtą ypatingam muzikos istorijos laikotarpiui, kai moterų partijas operose atlikdavo kastratai. Jo arijas solistas atliko ir LNOBT scenoje.
XVIII a. kompozitorių Giuseppe‘s Arena‘os, Gioacchino Cocchi, Johanno Adolpho Hasse‘s, Gaetano Latilla‘os, Niccolò Piccinni, Nicola‘os Antonio Porpora‘os, Leonardo Vinci, Antonio Vivaldi virtuoziški vokaliniai perliukai daugeliui klausytojų tapo atradimu.
Įdomų repertuarą debiutui – Francesco Durante, Francesco Geminiani ir A. Vivaldi instrumentinius kūrinius – pasirinko ir „Cappella Concertante Vilnense“, kuriam energingai kūno kalba koncerte dirigavo D.Karakantas, ne tik grojęs, bet ir savotiškai šokęs scenoje. Dvigubų koncertų solines partijas su meno vadovu griežė smuikininkai Bernardas Petrauskas ir Dainius Peseckas.
Plojimai tarp instrumentinių koncertų dalių bylojo, kad salėje – ne itin išprususi publika, bet dainininko ir muzikantų meistrystę ji deramai įvertino. Netylant plojimams, B.de Sa buvo priverstas pratęsti savo solidžią programą dviem ilgomis arijomis.
Įdomu, kad šis menininkas nežada apsiriboti barokiniu repertuaru – nori nerti į moterų vaidmenis ir tradiciniame. Kad tai yra įmanoma, jau įrodė ir vienintelis lietuvių sopraninas Viktoras Gerasimovas, kadaise įkūnijęs Margaritą Baltijos kamerinio operos teatro „Fauste“.
Didžiųjų pasaulio teatrų tokia praktika dar nepasiekė, bet ką gali žinoti – gal B.de Sa pradės naują tradiciją? „Juk niekas nė nemirkteli, kai moterys atlieka „kelnių“ vaidmenis – Sesto ir Anijaus W.A. Mozarto „Tito gailestingume“ ar Kerubino „Figaro vedybose“, Romeo V.Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“, Oskaro G.Verdi „Kaukių baliuje“ ir kitus. Tai kodėl aš negaliu scenoje dainuoti Siuzanos, Adinos ar Norinos?“ – svarstė solistas.
