„Gaidos“ uždarymo koncerte – Kristupo Bubnelio kūrinio premjera

2022 m. lapkričio 4 d. 11:49
Vaida Urbietytė
Lapkričio 6 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje baigsis „Gaidos“ festivalis. Uždarymo koncerte klausytojai turės galimybę išgirsti net keturias premjeras, tarp kurių – ir lietuvių autorių kūriniai. Tai jaunosios kartos kompozitoriaus Kristupo Bubnelio „Polari“ smuikui, violončelei ir orkestrui bei Rūtos Vitkauskaitės koncertas smuikui ir orkestrui.
Daugiau nuotraukų (3)
Programoje taip pat skambės žymaus šių dienų italų kompozitoriaus Salvatore Sciarrino kūrinys „Giorno velato presso il lago nero“ smuikui ir orkestrui, kurį atliks smuikininkas Francesco d‘Orazio, bei Nyderlandų kompozitoriaus Joey Roukens koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui, kurį paskambins pianistai Lucas ir Arthuras Jussenai (Nyderlandai).
Lietuvių premjeras kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Vilmanto Kaliūno, atliks jaunosios kartos styginių virtuozės – smuikininkė Dalia Kuznecovaitė ir violončelininkė Elena Daunytė. Prieš premjerą kompozitorių K.Bubnelį pakalbino muzikologė Vaida Urbietytė.
– Pastaraisiais metais jūsų kūryba vis dažniau susilaukia atlikėjų dėmesio Lietuvoje, o kūrinių spektras – itin platus: nuo garsinių instaliacijų Vilniaus televizijos bokšte iki kamerinės muzikos koncertų salėse. Šį sekmadienį Nacionalinėje filharmonijoje klausytojai išgirs ir naujo opuso smuikui, violončelei ir simfoniniam orkestrui „Polari“ pasaulinę premjera. Kuo šis kūrinys skiriasi nuo ankstesnių?
– Kūrinys orkestrui – svarbus įvykis kiekvieno kompozitoriaus biografijoje. „Polari“ – antrasis mano kūrinys simfoninei sudėčiai. Šis kūrinys nėra dvigubas koncertas žanro atžvilgiu. Tai tarsi milžiniška drobė, kurioje tiek orkestras, tiek solistai sąveikauja lygiomis teisėmis. Solistų partijos tampa orkestro faktūros dalimi ir atvirkščiai.
Tai ir yra bene pagrindinis iššūkis, reikalaujantis jautraus dinaminio balanso ir tikslumo. Nepaprastai džiugu, kad šio iššūkio ėmėsi dvi talentingos muzikės D.Kuznecovaitė, E.Daunytė ir Vokietijoje gyvenantis dirigentas V.Kaliūnas. 
– Kokia šio kūrinio poetinė idėja? Kuo jis skiriasi, sakykime, nuo įprastų šio žanro kūrinių?
– Vieną vakarą klausiausi BBC ketvirtosios programos laidos apie 7-ajame dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje  gyvavusią dirbtinę kalbą, kuria bendravo marginalizuotų visuomenės grupių veikėjai. Laida buvo įdomi ir sužadino muzikines idėjas.
Kalba ir komunikacija nuolat kinta – kaip ir muzikoje. Keičiasi stiliai, priemonės, srovės... Nors muzika ir negali perteikti reikšmės, ji kuria asociacijas. Tad pasitelkęs netiesiogines paraleles ir vengdamas citavimo, kūrinyje priešinu tai, kas laikoma aukštu ir žemu stiliumi. Na, sakykime, orkestruotės priemones, nebūtinai kokius nors akivaizdžius muzikinius objektus. 
– Praėjusių metų „Gaidos“ festivalyje skambėjo jūsų kūrinys smuikui, violončelei ir elektronikai, kurį atliko ansamblis „Twenty Fingers Duo“. Smuikas ir violončelė – sutapimas ar atsitiktinumas?
– Išties kiek netikėta, kad pastaraisiais metais mane lydi beveik vien styginiai instrumentai. Lietuvoje stygininkai drąsiai neria į šiuolaikinės muzikos eksperimentus ir tai tikriausiai lemia naujų kūrinių paklausą.
Kita vertus, styginiai instrumentai žavi savo raiškos, tembrinių niuansų įvairove. Be to, instrumentas labai giminingas balsui.
Nors nesu stygininkas, namuose turiu smuiką ir bičiulio paskolintą kontrabosą, tad nuolat ieškau būdų, ką dar naujo galima sumanyti. Tiesa, kūrinyje „Polari“ solistų partijose šį kartą pasitelkiau tradiciškesnes skambesio priemones, kurias nulėmė kūrinio pobūdis. Tačiau ritmikos atžvilgiu iššūkių ten nemažai. Kiekvieną kartą stengiuosi žengti į naujas teritorijas ir nekartoti to, ką dariau anksčiau.
– Kokie iššūkiai kyla kompozitoriui rašant simfoninei sudėčiai?
– Reikia būti perklausius labai daug repertuaro, nešiotis tą skambesį viduje. Kadangi įprastai dirbu pučiamųjų orkestre, kasdien už sienos girdžiu muziką. Tai irgi puiki mokykla. Rodos, visą laiką mokaisi ir mokaisi ir niekada negali būti tikras, kaip skambės tai, ką rašai popieriuje ar kompiuteryje.
Kūrinį rašiau beveik pusę metų, o vasarą, atostogų nuo darbo metu, teko darbuotis net po dešimt valandų per dieną. Labai džiaugiuosi, kad šiemet turėjau galimybę viešėti nuostabioje Kintų meno rezidencijoje, kur tyla ir ramybė tapo geriausiais partneriais. Reikėtų paminėti ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociaciją, be kurios šis kūrinys nebūtų atsiradęs.
Rašyti orkestrui – didelis malonumas ir pareiga. Tikiuosi, kad ateityje galėsiu įgyvendinti daugiau kūrybinių sumanymų šiai sudėčiai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.