Triptiko „Dona Kichotė“ dalių siužetai bus tarpusavyje susiję, bet nebūtinai formuos vientisą pasakojimą. Tai bus tarsi „Don Kichoto“ moteriškoji versija. „Kodėl pasirinkta būtent tokia tema? Galimų atsakymų labai daug, tačiau kūrėjams čia itin svarbios sąsajos su asmenine patirtimi ir nūdiena. Kaip žinia, KVMT baleto trupėje šoka daug ukrainiečių.
Prasidėjus karui Ukrainoje, keletas KVMT trupės baleto artistų liko ginti savo šalies, o vienas iš ukrainiečių vaikinų, tuo metu buvusių Lietuvoje, nusprendė grįžti į Ukrainą ir papildyti gynėjų gretas. Nėra lengva ir pas mus likusioms merginoms ukrainietėms. Mintys sukasi apie šios šalies moterų išgyvenimus ir moralinę pareigą išlaikyti savo šalies, kultūros, valstybės tęstinumą. Kriziniais, sunkiais laikais moterims tenka didžiulė atsakomybė ir našta, kuriai pakelti bei judėti pirmyn reikia itin stipraus tikėjimo ir idealizmo“, – tikina vadovė Laima Vilimienė.
Šiuo metu pasaulio teatruose itin populiarų šokio spektaklių formatą – triptiką – Klaipėdoje ruošia: choreografas Gajus Žmavcas (Slovėnija), dirbęs choreografo asistentu Klaipėdos elinge kuriant du vienaveiksmius baleto spektaklius „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė, KVMT baleto artistai, ukrainiečiai – Daria Verovka ir Yanas Malaki, įsimintinai debiutavę kaip choreografai teatro rengiamame choreografinių miniatiūrų projekte „Dėmesio! Baletas 2022”; muzikos vadovas Vladimiras Konstantinovas, režisierius Aurelijus Liškauskas, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Jelena Lebedeva, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, grimo dailininkė Aira Braždienė.
Įkvėpti žmones keistis
Choreografas Gajus Žmavcas tikina su malonumu grįžtantis į Klaipėdą antram kūrybiniam projektui. „Klaipėda – menininkui įkvėpimo šaltinis, kaip ir Nidos kopos, mažai žmogaus paliestas pajūrys. Man ši įstabi gamta, kurios vaizdus išvysime premjeros scenoje, inspiracija „Donai Kichotei“. Muzikinio teatro baleto trupė vienija jaunus, naujų aukštumų siekiančius žmones, kuriems tenka susiremti ir su netikėtais gyvenimo smūgiais kaip pandemija, karas ir t.t.
Ilgai galvojau ką su jais sukurti. Jei negalime pakeisti pasaulio, tai turime įkvėpti žmones keisti savo vidinį pasaulį! Jei Don Kichotas iš Migelio de Servanteso romano kovojo su praeities šmėklomis, vėjo malūnais, tai mes žygiuojame į priekį arba ateitį. Mums svarbūs herojų išgyvenimai, išeičių iš sudėtingų situacijų paieškos, savitas požiūris į gyvenimą. Muzikinio teatro trupė – turi daug potencialo. Po „Donos Kichotės“ baleto artistų atrankos Muzikinio teatro vyriausiajam choreografui Aurelijui Liškauskui sakiau, kad aš jam net pavydžiu šios baleto trupės“,– juokavo choreografas Gajus Žmavcas.
Kaip choreografas G. Žmavcas debiutavo 2013 m., sukūręs choreografiją vienaveiksmiam baletui „Home“ Mariboro teatre, kuris buvo rodomas Šiuolaikinės choreografijos vakare drauge su Stašos Zurovaciaus ir Zorano Markovičiaus baletais. Nuo to laiko jis dirba Slovėnijos nacionaliniame teatre Maribore, čia kuria choreografiją baleto, dramos ir operos spektakliams kaip kviestinis choreografas.
2015 m. Slovėnijos baleto artistų asociacijos prezidento Tomažo Rode’s kvietimu sukūrė choreografiją „Keturioms paskutinėms dainoms“ pagal to paties pavadinimo Richardo Strausso pomirtinį dainų ciklą. 2017 m. jis sukūrė choreografiją Richardo Wagnerio muzikinės dramos „Reino auksas“ pastatymui (rež. Igoris Pisonas) Mariboro teatre. Tais pačiais metais pelnė pirmąją premiją III Jaunųjų slovėnų choreografų konkurse už kompoziciją „Yesterdays“.
2018 m. SNT Mariboro baleto trupei G. Žmavcas sukūrė dar vieną vienos dalies baletą „Maestro“, rodomą drauge su Edwardo Clugo ir Aexanderio Ekmano vienaveiksmiais baletais. 2019 m. tame pačiame teatre sukūrė choreografiją Charles’io Gounod operos „Faustas“ pastatymui (rež. Pieras Francesco Maestrini), o 2020 m. – savo pirmąjį viso vakaro trukmės baletą „Little Creation“, kurį sudaro aštuoni solo ir duetų numeriai, atliekami Mariboro baleto trupės ir kviestinių šokėjų. Tais pačiais metais, bendradarbiaudamas su ukrainiečių baleto šokėja Tetiana Svetlična, jai sukūrė solo kompoziciją „Creation Acrylique“ pagal Maurice’o Ravelio „Bolero“, kurio premjera įvyko Šibeniko šokio festivalyje (Kroatija) pernai vasarą.
Į kūrybinius ieškojimus leidžiasi A. Krasauskaitė
Choreografė Aušra Krasauskaitė šokio spektaklių triptike „Dona Kichotė“ pristatys „moterį religiniame kontekste, kur asmeninis tikėjimas persipynęs su dogmomis, doktrinomis, vidinius konfliktus keliančiomis nuostatomis ir atvira šaukiančia širdimi“.
2018 m. choreografė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip jaunoji menininkė ir „Padėkos kauke“ už Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklį „Karmen“, kuriuo atskleidžiama moters stiprybė, vidinė energija.
A.Krasauskaitė nuo 2021 m. dirba Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiąja choreografe. Ji atstovavo Lietuvai pasaulinėse parodose EXPO 2012 Yeosu (Pietų Korėja) ir EXPO 2015 Milane (Italija). Dalyvavo įvairiuose festivaliuose ir seminaruose daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip JAV, Pietų Korėja, Kinija, Islandija, Švedija, Izraelis, Ukraina, Baltarusija, Latvija ir kt.
Choreografė pastatė devynis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose ir koncertinėse įstaigose. Tarp naujausių jos darbų – „Tikroji dinozaurų istorija“ (2019) ir šokio filmas „Viskas bus gerai“ (2021) Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre; modernaus šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ (2019) ir choreografija Jono Jurkūno koliažinei operai „Mažvydas“ (rež. Kęstutis Jakštas, 2021), sukurti bendradarbiaujant su Valstybiniu dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“; šokio spektaklis vaikams „Coliukė ir Mocartas“ (2021), sukurtas bendradarbiaujant su Beatos Molytės baleto mokykla, taip pat asistavimas britų režisieriui Chrisui Baldwinui, kuriant choreografiją programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo renginiui „Sukilimas“.
Šviesa būtina dalintis
Choreografės Darios Verovkos sukurta choreografija pasakos apie moterį, ryškiai išsiskiriančią iš mus supančios aplinkos. „Herojė supranta, kad yra kitokia. Ji bando prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkinių, tačiau vieną dieną pajaučia, kad iš jos sklindančią šviesą reikia ne slėpti, o dalintis su žmonėmis. Tuomet ji viską atiduoda vardan kitų, o pati nueina į tamsą...“, – sakė D. Verovka.
Daria Verovka Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre šoka nuo 2019-ųjų, o pernai ji tapo Muzikinio teatro „Metų baleto artiste“. Nominacija baleto artistei skirta už Džuljetos auklės vaidmenį šokio spektaklyje S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“, solistės vaidmenį šokio spektaklyje I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“ ir Margaritos vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“.
D. Verovka kartu su kolegomis įvertinta aukščiausiu uostamiesčio teatro menininkų įvertinimu: KVMT baleto trupė pavasarį tituluota geriausia metų teatro meno kūrybine komanda Klaipėdoje ir apdovanota „Padėkos kauke“ už vienaveiksmių šokio spektaklių diptiką „Stabat Mater“ / „Šventasis pavasaris“ (2021). Spektaklyje „Šventasis pavasaris“ D. Verovka atlieka pagrindinės solistės vaidmenį.
Ukrainietė į Klaipėdą atvyko vos baigusi Serge’o Lifario choreografijos koledžą Kyjive (2019 m., ten pat 2021 m. įgijo bakalauro diplomą). Savo veiklą uostamiestyje ji vadina sau mestu iššūkiu bei sparčiai siekia vis ambicingesnių vaidmenų.
Rasti naują kelią
Choreografas Yan Malaki „Donoje Kichotėje“ pasakos apie jauną vaikiną pajutusį, kad aplinka jį spaudžia į rėmus. „Ne visada turime pasirinkimą, o gaila. Laimei pagrindinis herojus sutinka gelbėtoją – merginą, kuri jau suprato kaip tvarkytis su iškylančiais iššūkiais. Mergina vaikinui padeda į pasaulį pažvelgti pozityviau ir rasti naują kelią“,– sakė jaunasis choreografas.
Baleto artistas Yan Malaki 2021 m. pelnė Muzikinio teatro nominaciją „Metų debiutas šokio spektaklyje“ už Džono vaidmenį M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“, Spragtuko vaidmenį P. Čaikovskio „Spragtuke“ ir Seminaristo Petrylos vaidmenį „Altorių šešėly“. Jaunas ir ambicingas ukrainietis Y. Malaki greitai įsiliejo į teatro repertuarinius spektaklius, juose kuria pagrindinius vaidmenis. Be jau paminėtųjų, šokėją galima išvysti šokio spektakliuose „Faustas“, diptike „Stabat Mater“ / „Šventasis pavasaris“.
