Valandos trukmės eksperimentinės operos spektaklį, kuris bus rodomas du kartus tą patį vakarą, įkvėpė socialinis tinklas „TikTok“ ir jame vykstantis paralelinis, dažnai pagražintas šiuolaikinio žmogaus gyvenimas.
Spektaklis įtrauktas į 8-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA programą ir žymi LNOBT bei prodiuserių kompanijos „Operomanija“ bendradarbiavimo pradžią.
– Operos veiksmas vyksta „Planetoje Deluxe“ – pavadinimas tarsi byloja, kad jos gyventojai kitokie, išskirtiniai, tobulesni. Ar taip ir yra? – pasiteiravau kūrinio idėjos autorės režisierės Gretos Štiormer.
– „Planeta Deluxe“ – tai planeta, kurioje gyvena geresnės mūsų versijos. Man atrodo, jog ši planeta tokia tobula, kad tas jos tobulumas, ko gero, yra pasiekęs perteklių.
Šis perteklius ir atsiskleis kaip pagrindinė operos ašis – ne tik per tobulą personažų savęs pateikimą, bet ir per žaidimą muzikine ir vaizdo forma.
Panašiai kaip valgant cukraus vatą vaikystėje – kad ir koks geras atrodytų skonis, padauginus jis gali sukelti šleikštulį.
– Įkvėpimo sėmėtės iš socialinio tinklo „TikTok“, kuriame dažnas stengiasi atrodyti puikesnis, nei yra iš tikrųjų.
Kuriame viešą sėkmės lydimo ir laimingo žmogaus įvaizdį, tačiau tikrame gyvenime susiduriame su nesaugumu, vienatve, priklausomybėmis, kitomis psichologinėmis būklėmis.
Bandysite perspėti apie šio disonanso pavojų, o gal pagrindinė operos žinutė visai kitokia?
– Kūrinys nėra vienalytis – nors operoje ryškiai atsispindi idėjos apie socialines medijas ir jų įtaką šiuolaikinio žmogaus kasdienybei, neketiname konstatuoti fakto, ar gerai tos socialinės medijos veikia žmogų, ar blogai, nes vieno atsakymo į tai nėra.
Kūrinys remiasi personažų būsenų analize, žaidimu šiuolaikine operos forma. Tai yra tarsi socialinis tyrimas, kurio kulminacija įvyks jau po spektaklio, kartu su žiūrovų vidine reakcija.
– Vos atsiradusios socialinės medijos atrodė patraukliai, buvo neregėta naujovė ir pramoga. Kokios priežastys, jūsų manymu, lėmė, kad po gero dešimtmečio jau kalbame apie žalingus padarinius visuomenei, ypač jaunajai kartai ir jos savimonei? Ką tai pasako apie šiuolaikinį žmogų ir šiuolaikinį pasaulį?
– Ko gero, į šį klausimą tiksliausiai galėtų atsakyti socialinių medijų įtaką tyrinėjantys psichologijos, sociologijos ar filosofijos profesionalai. Tačiau kaip socialinių tinklų vartotoja, stebinti šią temą ir iš meninės perspektyvos, pastebėjau, kaip lengvai gali plisti melaginga informacija ir kokią didelę įtaką ji turi masėms žmonių.
Tai galima pritaikyti ne tik politiniam diskursui ir propagandai. Kyla klausimų apie žmogaus kasdienybės tikrumą apskritai, apie savotišką iliuzinį gyvenimą.
Sykiu pastebėjau, kad, formuodami viešą savo įvaizdį socialinėse medijose, jaunosios kartos atstovai vis dažniau pasitelkia atvirumą ir nuoširdumą.
Pavyzdžiui, „TikTok“ platformoje galima rasti jautrių išpažinčių, atvirų monologų ir pasidalijimų įvairiomis opiomis socialinėmis temomis. Tai daroma vaizdu, tiesiogiai, iš bet kurios pasaulio vietos arba dažniausiai – tiesiog iš savo kambario.
– Neišvengiamai teko pasigilinti į „TikTok“ turinį. Kas labiausiai nustebino?
– Kai tik įsidiegiau „TikTok“, akis buvo visiškai nepripratusi prie programėlės formos ir turinio. Vėliau ji tapo mano mėgstamiausia socialine platforma. Pastebėjau, kad ir kitose socialinėse medijose imta daugiau dalytis vaizdo įrašais, ir čia akivaizdus „TikTok“ indėlis.
Manau, kad genialus pats programėlės principas – per dainą, šokį ir labai trumpą vaizdo įrašą perduoti žinutę, kuri bet kuriame pasaulio kampelyje gali būti suprasta vienodai. Nors, atrodo, ji tokia primityvi ir paprasta, tai ne tik dirgina visas žmogaus jusles, bet ir kuria didžiulį bendruomeniškumo ir priklausymo jausmą.
– Kaip apskritai atėjo operos mintis, kūrinio forma, herojai? Ar laimėjusi LNOBT ir „Operomanijos“ paskelbtą „Operos genomo“ konkursą jau tiksliai žinojote, kaip viskas atrodys? O gal galutinė operos forma randasi dabar, repetuojant?
– Pradinė idėja buvo sukurti spektaklį, kuriame atsikartos „TikTok“ programėlėje skambantys kūriniai ir vaizdo įrašų vizualai. Kai pradėjau į tai gilintis, atradau „TikTok“ programėlės principų panašumų su tokiais muzikos žanro kūriniais kaip miuziklas ar net opera.
Tiesa, įsivaizdavimas, kokia opera bus, labai skiriasi nuo to, kokia ji randasi dabar. Kai kurios idėjos galvoje atrodė didelės ir ryškios, tačiau, padedant „Operomanijai“ ir LNOBT, jos tapo dar tikslesnės ir atrado tinkamiausią kūrinio realizacijos formą.
– Visi penki personažai yra penkių kūrybinės komandos narių prototipai, tarsi jų alter ego, geresnės jų versijos. Kaip kilo tokia idėja?
– Kiekvienas šio operos personažas turi dalelę kurio nors kūrybinės komandos nario. Kūrybinėje rezidencijoje kartu su „Operomanijos“ prodiusere Ana Ablamonova išsigryninome idėją, kad „TikTok“ operos personažai turi būti panašūs į mus pačius.
„TikTok“ programėlėje žmonės rodo save ir savo individualų pasaulį. Pabrėždami demonstravimosi per socialinius tinklus tendenciją, sugalvojome personažus perleisti per save, pridėdami jiems išgalvotų biografijos faktų, aštrumo ir dramatiškumo. Taip atsirado penki operos „Planeta Deluxe“ personažai, kurie dabar jau gyvena savo atskirą sceninį gyvenimą.
– Operos trukmė – vos valanda. Ar per ją pavyks atskleisti personažų siužetines linijas, o gal tokio tikslo ir neturite?
– Galima sakyti, kad operos trukmė net valanda. Ši opera yra tarsi vienas įkvėpimas įėjus į salę ir iškvėpimas jai pasibaigus. Personažai, muzika, vaizdo įrašai – visa tai bus labai ryšku, greita ir intensyvu, ir tai čia svarbiausia.
– Šiomis dienomis daug repetuojate. Atskleiskite – ką pamatysime spalio 18-ąją LNOBT salėje? Nes nieko panašaus po šių rūmų stogu dar nėra vykę.
– LNOBT salėje pamatysime neįprastą kūrinį, galbūt net šokiruosiantį įprastinį šio teatro žiūrovą. Bus galima išgirsti ypač didelę muzikinių stilių įvairovę – nuo popmuzikos ir ritmenbliuzo iki repo ir „trance“ stiliaus, ir visa tai bus atliekama operos solistų.
Vizualus sceninis sprendimas, tikiu, nustebins kiekvieną, atėjusį į „Planetą Deluxe“. Nors su neįprasta kūrinio forma atsiranda daug naujų iššūkių, kiekviena naujovė plečia kūrėjų akiratį ir neleidžia jaustis žinančiu, koks turi būti ar kaip turi atrodyti teatras.
– Neįprasta ne tik operos idėja, bet ir techninis įgyvendinimas, mūsų teatre dar nematyti scenografijos, technologiniai sprendimai. Pavyko įgyvendinti viską taip, kaip buvote sumaniusi?
– Šis pastatymas ir jo įgyvendinimas buvo iššūkis ir LNOBT darbuotojams. Tačiau suradome sprendimą geriausiam realizacijos būdui, o dabar atėjo žiūrovų eilė pamatyti neįprastą režisūrinį ir sceninį operos vaizdą.
– Operos garso takelyje – žinomiausi jaunosios kartos scenos vardai. Tačiau premjera skirta ne tik jauniausiems žiūrovams. Kokia operos tikslinė auditorija ir kam ją pamatyti tiesiog būtina?
– „Planeta Deluxe“ idėja yra paaugliška – ji turi maišto elementų, yra spalvinga ir nenustygstanti vietoje. Tačiau operos turinys ir temos, kurios atsiskleis žiūrovams, yra apimančios labai platų psichologinį lauką, aktualų ne tik paauglių auditorijai.
– Pati studijavote režisūrą, muziką, o šiuo metu – net ir skulptūrą. Kaip visi šie meniniai interesai atsispindi jsų kūryboje? Kokius savo talentus „įdarbinote“ statydama operą „Planeta Deluxe“?
– Visada svajojau dirbti su kūriniais, kuriuose realizuojasi muzikos ir teatro jungtis. Teatro studijose iš režisieriaus Eimunto Nekrošiaus mokiausi žaidimo teatrinėmis formomis, o vėliau studijavau skulptūrą tam, kad praplėsčiau žinias šiuolaikinio meno ir vizualiniame lauke.
Dabar repetuojant operą labai praverčia įgytos muzikinės žinios, galima lengviau susišnekėti su solistais, kalbėti muzikos kalba.
- Prie kokių dar projektų, be minėtos operos, dirbate šiomis dienomis?
- Šiuo metu su „Operomanija“ paraleliai kuriame muzikinį performansą „Sporto grupė“. Šis kūrinys taip pat debiutuos festivalio NOA programoje.
Vėliau laukia spektaklio „L yra S“ pagal rašytojos Gabrielės Labanauskaitės pjesę premjera Vilniaus mažajame teatre. Ten taip pat teiksiu pirmenybę neįprastiems priėjimams prie muzikos kūrinio.
