Privalu paminėti, jog pakyčiai regimi ne tik iš išorės. Ilgametis teatro vadovas Benjaminas Želvys džiaugiasi pavaduotojo Rimanto Lekavičiaus indėliu tobulinant teatro vidų.
Pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių investicinių fondų paramą, sėkmingai įgyvendinti teatro modernizavimo darbai, kurių dėka išspręstos įsisenėjusios teatro infrastruktūros problemos, atnaujintos scenos konstrukcijos, jos mechanizacijos sistemos, garso ir meninio apšvietimo sistemos. Taip pat įsigyta ir sumontuota nauja teatro veiklai reikalinga įranga, kuri nuo šiol be kliūčių leis realizuoti aukščiausius meninio lygio sumanymus.
Viena labiausiai intriguojančių premjerų, kuri pasitiks žiūrovus pirmoji – Giuseppe Verdi opera „Nabukas“. Pirmą kartą šis pastatymas buvo parodytas sudėtingomis lauko sąlygomis liepos 16 d. IX forto muziejuje.
„Pliaupiant stipriam lietui, bet susirinkus dviem tūkstančiams žiūrovų, mūsų meninis kolektyvas ryžosi atiduoti visas jėgas, bet operą žūtbūt parodyti! Išleisti premjerą tokiomis atšiauriomis sąlygomis buvo mūsų garbės reikalas. Aš be galo didžiuojuosi visa teatro komanda, kuri įrodė savo pasišventimą scenos menui,“ – pabrėžė B. Želvys.
Būtent šis G. Verdi chorinis šedevras – opera „Nabukas“ – ir atidarys naująjį Kauno valstybinio muzikinio teatro sezoną. Spalio 1 ir 2 dienomis spektaklis persikels į teatro sceną ir žiūrovams atsivers originalus režisieriaus Kęstučio S. Jakšto, vyr. dirigento Jono Janulevičiau, scenografo Artūro Šimonio, kostiumų dailininko Dainiaus Bendiko ir vyr. chormeisterės Rasos Vaitkevičiūtės sumanyta inscenizacija.
Muzikos vadovas ir dirigentas J. Janulevičius apie spektaklį pasakojo: „Operoje „Nabukas“ muzikinės ir dramaturginės minties maštabiškumas suderintas nepriekaištingai. Čia vyrauja romantinių ir stambių muzikinių potėpių dermė, kuri atsiskleidžia masinėse ir konfliktinėse scenose, iliustruojama tautos ir jos užkariautojų susipriešinimu.
Dramaturgiškai tai labai išbaigtas kūrinys. Žiūrovams net ir nemokant italų kalbos ar nematant titrų, pasakojama drama aiškiai atsiskleidžia muzikoje bei mizanscenose. Žinoma, tam reikia solistų ir orkestro emocinio užtaiso, o jo čia tikrai netruks. Viliuosi, kad ir atlikėjus, ir žiūrovus po operos lydės dvasinis pakylėjimas“.
Režisierius K.S.Jakštas papildė: „Kaip ir visose genialiose istorijose, taip ir šioje – publikai pažeriama vertybių skalė. Žiūrovas pats nusprendžia, ką renkasi – melo, karo, priešpriešos ar neteisybės suvokimo ir atgailos kelią.
Opera įdomi ir tuo, jog pusė jos siužeto grindžiamas Biblijos motyvais, o Nabukui iš dangaus patyrus Dievo rykštę, prasideda evangelijos motyvai. Jeigu nors vienas pasaulio despotas būtų pasielgęs kaip Nabukas, t.y. būtų supratęs, ką daro, ir kada reikia sustoti, pasaulis būtų kitoks – šviesesnis ir skaidresnis. Tačiau tiesa anksčiau ar vėliau pasivys visus be išimties.“
Jau nuo spalio mėnesio žiūrovai turės galimybę nusikelti į utopiją, kurioje tironiją keičia atgaila. Garantuojame, jog spektaklis nepaliks abejingų!
Kita itin reikšminga premjera, pirmąkart parodyta gegužės 14 d. – kompozitoriaus Kipro Mašanausko roko opera „1972“. Tai spektaklis, skirtas Romo Kalantos 50-osioms žūties metinėms paminėti.
„Roko operoje iliustruojamas R. Kalantos gyvenimas iki pasiaukojimo ir tuo pačiu atskleidžiami to laikmečio jaunų žmonių portretai. Šis kūrinys dvilypis, nes vyresnio amžiaus žiūrovai jį stebės per sentimentalumo prizmę, o jaunimas turės galimybę geriau pažinti sovietmečio peripetijas,“ – pasakojo B. Želvys.
Šiuo kūriniu K. Mašanauskas tęsia ryškias roko operos žanro tradicijas, kurių pradininkais Lietuvoje laikomi Kęstutis Antanėlis, Viačeslavas Ganelinas, Rokas Radzevičius.
Roko operos „1972“ spektakliai bus rodomi spalio 6, 7, 29, 30 dienomis. Tai bus proga nusikelti į Kauną prieš penkiasdešimt metų kartu su šelmiška „chebra“. Prisiminti, kaip atrodė to laikmečio Laisvės alėja, muzikinio teatro sodelis ir kitos miesto vietos. Iš arti pamatyti priespaudoje gyvenusių jaunų žmonių realybę: kuo jie tikėjo, kokios muzikos klausė ir, žinoma, apie ką svajojo.
Drąsiai galima teigti, jog roko operos „1972“ kūrybinė komanda: kompozitorius K. Mašanauskas, siužeto autorė Goda Simonaitytė, dainų tekstų autorius Arnas Ališauskas, orkestruotės autorius Jievaras Jasinskas, režisierius Kęstutis S. Jakštas, scenografas Gintaras Makarevičius muzikine forma pastatė paminklą, įprasminantį ne tik R.Kalantos auką, bet ir bendrą sovietinio žmogaus laisvės troškimą.
Po šių premjerų, spalio 20 d. teatras pakvies į netradicinį koncertą „Kartu už laisvę“, kuriame pasirodys iškilūs Kijevo nacionalinio akademinio operetės ir Kauno valstybinio muzikinio teatrų artistai. Programoje skambės populiarios operų, operečių bei miuziklų arijos, papildytos choreografinėmis kompozicijomis.
O jau spalio 29 d. bus pristatyta premjera visai šeimai – ukrainiečių kompozitoriaus Oleksandro Rodino baletas „Aladinas“. Tai spalvinga, gerai žinoma ne tik iš spalvingų rytietiškų pasakų rinkinio, bet ir iš Holivudiško kino filmo istorija. Baleto spektaklis tik pernai rudenį pasirodė Kijevo operos ir baleto teatre, tačiau dėl karo jo rodymas nutrūko ir savo gyvenimą tęs Kauno muzikinio teatro scenoje.
Čia baletą perkels ukrainiečių menininkų komanda: meno vadovas Petro Kachanovas, choreografas ir režisierius Sergii Konas, asistuojanti choreografė Oksana Chamrovska, muzikos vadovė ir dirigentė Oksana Madaraš, scenografė Natalija Klisenko, kostiumų dailininkas Dmitrii Kuriata. Spektaklį repetuoja ir taip pat diriguos Julius Geniušas.
Didžiąsias metų šventes teatras taip pat kvies sutikti drauge. Gruodžio 30 d. Senuosius metus tradiciškai išlydės G. Verdi opera „Traviata“, o paskutinę metų dieną naujametiniame koncerte publika išvys ir išgirs ne tik naujus kūrinius ir naujus veidus, bet ir atnaujintų techninių scenos konstrukcijų bei meninio apšvietimo sistemų galimybes.
Pavasarį teatras pasitiks vėlgi šokio ritmu – Anatolijaus Šenderovo baletu „Dezdemona“, kurį statys režisierė-choreografė Anželika Cholina. Artėjant vasarai laukia bendras, dvimete tradicija tapęs projektas su Estijos koncertine įstaiga PROMFEST, kurio finale publika pirmą kartą Lietuvoje išvys Jules'io Massenet operą „Pelenė“.
„Teatras be žiūrovų negali egzistuoti, todėl labai svarbu išlaikyti gerus ryšius su publika, o mūsų teatro bendruomenė žiūrovsu besąlygiškai gerbia, myli ir visada jų laukia. Jaučiu pasididžiavimą teatru tokiu, koks jis yra dabar. Taigi, susitikime atsinaujinusiame ir įvairove trykštančiame sezone jau nuo spalio 1 dienos,“ – kviečia Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas B. Želvys.
