Muzikiniame teatre dirba net 37 menininkai, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių, tačiau jie aktyviai integruojasi ne tik į tarptautinį kolektyvą, bet ir miesto bendruomenę, atranda naują kultūrą bei geranoriškai dalijasi sava. Baleto trupėje šoka penkiolika ukrainiečių, viena amerikietė, o baleto repetitorius neseniai atvyko iš Lenkijos. Orkestre groja penkiolika užsieniečių, kurių gimtinė Ukraina, Baltarusija, yra nuolat važinėjančių iš Liepojos (Latvija). Tarp choristų turime atvykusių iš Lenkijos, Čilės, Irano, Ukrainos.
Amerikietė dėkinga paslaugiems kolegoms
Metus KVMT baleto trupėje šokanti amerikietė Kirstin Zahradnick pasakoja, kad didžiausias skirtumas tarp jos gimtosios šalies ir Lietuvos – dėmesys menui ir kultūrai: „Jungtinėse Valstijose yra nemažai šokio trupių, daugelis jų negauna vyriausybės finansavimo ir turi pačios išgyventi, rasti rėmėjus. Europoje žmonės labiau remia meną ir kultūrą, nei tai daroma Jungtinėse Valstijose. Dėl paklausos stokos Amerikoje negalime surengti tiek daug pasirodymų, kaip Lietuvoje, nes amerikiečiai dažniausiai laisvalaikį leidžia žiūrėdami sporto varžybas ar tiesiog poilsiaudami lauke, o ne žiūrėdami šokio ar operos spektaklius.
Ko išmokau atvykusi? Kaip dirbti kartu su iš įvairių šalių atvykusiais žmonėmis, kaip komunikuoti, kai skiria kalbos barjeras. JAV dauguma žmonių kalba angliškai, o čia ne. Tad žmonėms, kurių gimtoji kalba anglų, būtent tai ir yra sunkiausia. Aš labai dėkinga už galimybę pažinti tiek daug naujų dalykų bei dėkoju kolegoms, kurie paslaugiai vertėjauja, kai mato, jog man sunku. Be jų gerumo nebūčiau išgyvenusi!“
Baleto artistė K. Zahradnick sako, kad jos giminės šaknys siekia Lietuvą ir Ukrainą. „Atvykdama į KVMT labai jaudinausi, nes mano giminės protėviai kilę iš Lietuvos ir Ukrainos, iš kurios kilę daug baleto trupės narių. Taigi nuo tada, kai atvykau į Klaipėdą, daug sužinojau apie kultūrą, kurioje gyvenčiau, jei mano šeima prieš kelias kartas nebūtų persikėlusi į JAV. Važiuodama atostogų namo savo šeimai visada vežu lauktuvių lietuvišką šakotį ir ukrainietiškus „prianikus“ (sausainius)... Ko manęs, kaip amerikietės, žmonės dažniausiai klausia? Amerikietiška kultūra pasaulyje plačiai žinoma dėl mūsų filmų ir muzikos, todėl dažniausiai tiesiog patvirtinu arba neigiu, ar amerikietiškuose filmuose viskas yra tiesa ar melas. Juokingiausias dalykas, kurį išgirdau iš savo vaikino: „Tu valaisi dantis kaip amerikietė! Nežinojau, kad amerikiečiai dantis valosi kažkaip kitaip. Bet greičiausiai aš valausi juos taip, kaip rodoma filmuose (juokiasi)“.
Klasikinio baleto mokyklos įkūrėja, savininkė bei meno vadovė Elizabeth Shipiatsky iš Denverio (JAV) į Klaipėdą pernai rugpjūtį atsivežė penkias savo auklėtines, tačiau sėkmė dirbti KVMT baleto trupėje nusišypsojo tik trims, vėliau liko tik K. Zahradnick. „Man pasisekė įveikti atranką ir tapti KVMT baleto trupės nare. 2020 m. turėjau važiuoti dirbti į Australiją, bet dėl pandemijos ribojimų negalėjau vykti. Laimei dirbu Klaipėdoje. Dirbti skirtingose šalyse, daug keliauti – mano sena svajonė. Aš laiminga, nes iš Lietuvos galiu daug keliauti po Europą ir pažinti jos kultūrinį paveldą“, – džiaugiasi K. Zahradnick.
Iranietis dainuoja ir kuria Klaipėdoje
Muzikinio teatro choro artistas Farshadas Abbasabadi mūsų kolektyvo nariu tapo pandemijos metu įveikęs ne vieną virtualios perklausos etapą. Operą sukūręs bei persų nacionaliniu pučiamuoju instrumentu ney grojantis iranietis džiaugiasi gyvenimu Klaipėdoje bei užsidegęs mokosi lietuvių kalbos, nes norėtų kurti muziką pagal lietuvišką poeziją. Jam labai svarbūs kultūriniai mainai, tad užsienietis su malonumu dalyvavo teatro koncerte „Tautų muzika“, kur atliko improvizacijas iraniečių dainų temomis grodamas ney.
„Aš norėčiau Klaipėdoje likti ilgam, ypač dabar, kai čia radau gerų draugų ir supratau, kokie mane supantys žmonės geranoriški. Noriu dainuoti ir surengti kelis pasirodymus su kolegomis iš teatro ir choro. Ruošiu medžiagą naujiems kūriniams. Tikiuosi, kad gal Klaipėdoje bus atlikta kažkas iš mano sukurtų kūrinių, kaip pavyzdžiui kūrinys orkestrui ir chorui pavadintas „Pandemijos panika“ („Pandemic Panic“), kuris išverstas į įvairias kalbas, tarp jų ir lietuvių. Apie ilgalaikius planus sudėtinga kalbėti: norėčiau turėti daugiau kompetencijų ir tapti kuo geresniu solistu baritonu. Tačiau ir pats nežinau, ką sugalvosiu veikti ateityje. Kartais aš tiesiog mėgstu improvizuoti, o ne planuoti“, – sako KVMT choro narys F. Abbasabadi.
Venesuelietės svajonė dainuoti chore
Teatro chore dainuojanti Indra Sofia Maria Nielsen turi Vokietijos ir Venesuelos pilietybes. Į Lietuvą ji persikėlė iš Čilės, o choro artisto profesiją vadina idealia, nors ir keliančia nemažai iššūkių. Didžiausia I. Nielsen svajonė – propaguoti Lotynų Amerikos, o ypač Venesuelos, muziką Lietuvoje, o lietuvišką muziką pristatyti savo gimtojoje šalyje. „Būtų nuostabus dviejų kultūrų kūrybos apsikeitimas“, – sako ji. Tam puikiai pasitarnavo KVMT surengtas koncertas „Tautų muzika“, kuriame ji pristatė savo gimtinės muziką.
„Dirbant Čilėje mano muzikinė veikla buvo kone visiškai sustojusi, nes per trejus metus pavyko dalyvauti tik viename muzikiniame pastatyme. Žinojau, jog turiu kažką daryti, judėti priekį, jei noriu dainuoti. O noras dainuoti – visada man buvo svarbus. Internete radau skelbimą apie darbo galimybę KVMT ir nusprendžiau dalyvauti perklausoje. Man pavyko ir aš atvykau dirbti į Klaipėdą.
Džiaugiuosi, jog mano darbo pradžia tapo didingas R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymas. Per pirmus tris darbo mėnesius suspėjau padainuoti ar pasiruošti net trims spektakliams – operai „Skrajojantis olandas“, operetei „Orfėjas pragare“ ir komiškos operos „Pulko duktė“ premjerai. Ne visiems chorams pasitaiko tokia laimė scenoje ne tik dainuoti, bet ir vaidinti, šokti. Esu tikra, kad mano buvusiems kolegoms, mokslo draugams taip pat patiktų dainuoti Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Niekam ne paslaptis, kad Venesuela šiuo metu susiduria su politine, socialine ir ekonomine krize. Taigi, visus raginu: dalyvaukite perklausose ir jums būtinai pasiseks!“ – sako choro artistė.
