Antradienį, Rugpjūčio 16-ąją su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ji atliko soprano partiją Dmitrijaus Šostakovičiaus Simfonijoje Nr. 14. Boso partiją dainavo kitas iškilus lietuvių solistas Kostas Smoriginas.
Šis koncertas dėl COVID-19 pandemijos buvo perkeltas iš 2020 metų lapkričio 29-osios.
LVSO meno vadovo ir vyr. dirigento G.Rinkevičiaus sumanytą D.Šostakovičiaus (1906–1975) simfonijų ciklą muzikologas Viktoras Gerulaitis pavadino „analogų neturinčiu muzikinės kultūros įvykiu Lietuvoje ir Lietuvai“. O vienos labiausiai trokštamų solisčių pasirodymas jame – tikra laimės akimirka publikai.
Sopranui, bosui, styginių orkestrui ir mušamiesiems parašyta D.Šostakovičiaus Keturioliktoji simfonija – tai kompozitoriaus kūrybinis atsakas Modesto Musorgskio vokaliniam ciklui „Mirties dainos ir šokiai“. Ją sudaro vienuolika susijusių dalių, kurių kiekvienoje skamba skirtingų autorių (Federico García Lorcos, Guillaume'o Apollinaire'o, Wilhelmo Küchelbeckerio, Rainerio Maria Rilke's) eilės rusų kalba, daugiausia mirties tema.
Šį kūrinį Asmik pernai įrašė su Prancūzijos radijo simfoniniu orkestru ir vokiečių solistu Matthiasu Goerne, o prieš trejus metus atliko Zalcburgo festivalyje su Franzo Welserio-Mösto diriguojamu Vienos filharmnijos orkestru. Dabar solistės biografiją papildė emocinga G.Rinkevičiaus interpretacija.
Nuostabu, kad šlovės spinduliuose besimaudanti artistė įstengė atiduoti duoklę lietuvių publikai. Didžiulį A.Grigorian užimtumą liudija faktas, kad į Lietuvą ji ištrūko tarp nepaprastos ištvermės reikalaujančių spektaklių Zalcburgo festivalyje. Ten Asmik dainuoja net tris pagrindines herojes Giacomo Puccini „Triptike“ („Il Trittico“), kurį sudaro trys skirtingų žanrų vienaveiksmės operos. Tam operos istorijoje ryžosi vos keli garsūs sopranai.
Anot kritikų, šiuo savo darbu, balansuodama ant vokalinių ir fizinių galimybių ribos, A.Grigorian pratęsė 2018-ųjų „Salomėjos“ sensaciją Zalcburge. Asmik vardas Zalcburge šiandien – visų lūpose, o jos pasirodymus spektakliuose lydi nesutramdomas publikos šėlsmas.
Pasak A.Grigorian, jai rūpi išbandyti savo ribas, bet – ne dėl karjeros, o dėl kūrybos džiaugsmo. Jau poryt artistė grįš į Zalcburgo sceną.
