Vykintas tik ką grįžo iš Miuncheno, kur dirigavo ansambliui „der/gelbe/klang“ jo paties pasirinktą programą, įtraukęs į ją ir vieną savo bei jaunos kompozitorės Justinos Repečkaitės kūrinį.
Prieš tai kompozitorius su savo įkurto Lietuvos ansamblių tinklo (LAT) muzikantais koncertavo Bremene. Ten lietuviai pristatė novatorišką projektą su Bremeno garsiakalbių orkestru („Bremen Loudspeaker Orchestra“), sujungusį technologijas ir gyvą muzikavimą.
Atlikėjų partneriais čia tapo aplinkui žiūrovus išdėstytos garsiakalbių skulptūros, valdomos garsininkų. Koncerte skambėjo ir naujas V.Baltako kūrinys, dedikuotas jo pirmajam kompozicijos mokytojui šviesaus atminimo Broniui Kutavičiui.
Jau įsibėgėjo ir naujas, Vilniaus jubiliejui skirtas V.Baltako sumanytas projektas, įtrauksiantis vienus ryškiausių šių dienų pasaulio kompozitorių. Jie rašys kūrinius savo pasirinktoms Vilniaus erdvėms, kuriuos atliks LAT.
„Tai sena mano svajonė. Ją įgyvendinsime kartu su viešąja įstaiga „Meno genas“ Vilniaus 700-mečiui skirtoje programoje. Kadangi sukuosi tarptautinėje šiuolaikinės muzikos bendruomenėje, sumaniau pasiūlyti žymiems kompozitoriams įgarsinti konkrečias mūsų sostinės erdves. Jų kūrinius atliksime gyvai ir įrašysime, o ateityje juos galėsime panaudoti audiogidams. Surengsime ir visų kūrėjų autorinius koncertus“, – dalijosi idėjomis Vykintas.
Projekte sutiko dalyvauti septyni skirtingų kartų ir braižo kompozitoriai įvairių pasaulio šalių. Tai Berlyne gyvenanti ukrainietė Anna Korsun, Agata Zubel iš Lenkijos, Toshio Hosokawa iš Japonijos, Michaelas Gordonas iš Jungtinių Valstijų, Heineris Goebbelsas iš Vokietijos, Beatas Furreris iš Austrijos ir Ivanas Fedele iš Italijos.
Jų kūriniai virs ilgalaikėmis muzikinėmis instaliacijomis, kurios ne tik primins garbingą Vilniaus sukaktį, bet ir kvies klausytojus iš naujo pažinti įvairias miesto vietas. Kūrinių premjeras 2023 metais lydės edukacinės ir kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos bei koncertai.
Be šio projekto, LAT kitą sezoną laukia įvairūs šiuolaikinės muzikos festivaliai Lietuvoje, pasirodymai Bavarijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Ėmėsi švietėjo misijos
Kai V.Baltakas 2009-aisiais įkūrė LAT, lietuvių atlikėjai stokojo šiuolaikinės muzikos interpretavimo žinių ir įgūdžių. Vakaruose sukaupęs solidžią patirtį kaip kompozitorius ir šiuolaikinės muzikos dirigentas, Vykintas užsimojo paskleisti ją ir Lietuvoje, suvienyti visus, norinčius groti šią muziką.
Jam rūpėjo populiarinti naująją lietuvių kompozitorių kūrybą svetur, o Lietuvoje pristatyti įdomiausias užsienio moderniosios muzikos kryptis, ugdyti savus šios muzikos atlikėjus. Be to, pačiam kompozitoriui, tuo metu gyvenusiam Belgijoje, tai leido priartėti prie Lietuvos muzikos scenos, geriau susipažinti su jos atstovais.
Per keliolika metų V.Baltako vadovaujami LAT muzikantai parengė ir pristatė daugybę originalių šiuolaikinių programų. Jie pasirodė svarbiuose užsienio festivaliuose ir koncertų salėse Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Serbijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kitose šalyse, pristatė užsienyje greta kitų šiuolaikinės muzikos grandų autorinius B.Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Juliaus Juzeliūno koncertus.
Tiesa, muzikas apgailestavo, kad ne visos jo idėjos, sietos su LAT, virto realybe. Vykintas troško sukurti gimtinėje stiprią, dirbančią pagal vokiškus principus organizaciją, kuri suvienytų įvairių krypčių šiuolaikinės muzikos atlikėjus, kad jie dalytųsi kukliais resursais, vadybininkais ir kitu personalu.
„Deja, to nepavyko pasiekti. Mes skiriamės nuo kolegų vokiečių ar prancūzų tuo, kad neturime stiprios bazės, kuri leistų auginti kokybę.“, – aiškino menininkas.
Ugdo kitokią atlikėjų kartą
Tačiau LAT įkvėpė kitą etapinę mūsų muzikos gyvenimo permainą – pastūmėjo Vykintą kartu su džiazo meistru Liudu Mockūnu sukurti šiuolaikinės muzikos magistro studijų programą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).
Europoje būtų sunku surasti aukštąją mokyklą, kuri nerengtų šiuolaikinės muzikos atlikėjų. Tokia iki 2016-ųjų buvo LMTA. Studentai su šiuolaikine kūrybą čia susidurdavo tik retsykiais ir beveik atsitiktinai.
Vykintas su Liudu nekopijavo kitų mokyklų patirties, bet sukūrė savo unikalią programą, sujungdami šiuolaikinės akademinės ir improvizacinės muzikos studijas, kad abiejų krypčių studentai gautų dvejopų žinių ir įgūdžių.
„Ši programa išugdė naują, labai imlių ir lanksčių muzikantų kartą, kokių anksčiau neturėjome. Šiandien jie groja visuose Lietuvos šiuolaikinės muzikos ir džiazo festivaliuose, patys inicijuoja įvairius projektus. Iš šios programos išaugo ir dalis tarptautinio pripažinimo sulaukusio ansamblio „Synaesthesis“ narių. Penki mūsų studentai grojo su garsiakalbių orkestru Bremene. Atsirado atlikėjų karta, kuri gali, moka, ir daro“, – dėstė V.Baltakas.
Suleido šaknis Lietuvoje
Jis džiaugėsi, kad naujosios programos įkvėptas geras permainas jau pajuto ir kompozicijos studentai. Mat muzikas buvo pastebėjęs, kad jiems būdinga kabintis į tai, kas užtikrinta ir paklausu, bijant suklysti, rizikuoti, „iškristi iš konteksto“. „Turbūt tai mažos šalies sindromas. Svetur matau kur kas daugiau kūrybingumo, įvairovės, drąsos pažaisti“, – aiškino kūrėjas.
Būtent tokia dvasia jis ugdo būsimuosius kompozitorius Mastrichto konservatorijoje Olandijoje, kur turi didelę kompozicijos klasę ir dirba ne tik su studentais europiečiais, bet ir būsimaisiais kompozitoriais iš JAV, Kanados, Indijos, Irano, Kinijos, kitų šalių.
Vykintas juokavo, kad pedagoginė veikla tapo pavojinga jo kūrybos konkurente, o kūryba visada buvo šio veiklaus menininko prioritetas.
V.Baltako pavardė nuolat šmėžuoja užsienio koncertų afišose. Lietuvio kūrinius atlieka geriausi Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir kitų šalių kolektyvai, jis aktyviai reiškiasi ir kaip dirigentas.
Tačiau labiausiai Vykintas stebina toliaregiškais užmojais ir gebėjimu grįsti savo karjerą ne pavieniais projektais, bet veiklos platformomis, kurios atveria ilgalaikę kūrybos perspektyvą. Ne veltui šis menininkas ketverius metus Belgijoje studijavo ir filosofiją.
„Veiklos tęstinumas yra“, – taip savo lietuviškąjį etapą apibūdino kompozitorius.
2018-aisiais persikėlęs su šeima iš Belgijos į Lietuvą, jis neketino čia užsibūti, bet štai jau keturis metus džiaugiasi gyvenimu gamtos apsuptyje Ažulaukėje (Vilniaus rajono kaimas). Su žmona Karen Vykintas dar bendrauja flamandiškai, bet dvi paauglės dukros jau puikiai perprato lietuvių kalbą.
Anksčiau vadinęs save „balta varna“ tarp Lietuvos kompozitorių, šiandien Vykintas yra Kompozitorių sąjungos ir jos tarybos narys. „Pamatysime, kas dar gali įvykti“, – nedaugiažodžiavo apie ateitį menininkas.
Stebina platūs kūrybos mostai
V.Baltakas – vienas pirmųjų lietuvių kompozitorių, savo kūrybos kelią ir auditoriją atradęs Vakaruose.
Kompozitorius iš Lietuvos išvyko 1993-aisiais, baigęs tris kursus LMTA. Toliau jis studijavo Karlsrujės muzikos akademijoje Vokietijoje pas žymų kompozitorių W.Rihmą, o dirigavimo mokėsi pas kitą garsenybę P.Eötvösą.
2003 metais V.Baltako kūryba buvo įvertinta tarptautiniu Claudio Abbado prizu, 2007-aisiais – prestižine Ernsto von Siemenso muzikos fondo premija.
Į gimtinę savo kūryba menininkas sugrįžo 2008-aisiais per Lietuvoje vykusias Pasaulio muzikos dienas, kurioms V.Baltako kūrinius atrinko tarptautiniai autoritetai.
2009 m. muzikas įsteigė Lietuvos ansamblių tinklą, 2016 m. kartu su L.Mockūnu sukūrė šiuolaikinės muzikos magistro studijų programą LMTA, pradėjo čia dėstyti šiuolaikinės muzikos ansamblio discipliną.
2018 m. V.Baltakas įsikūrė su šeima Lietuvoje.
