Šis 2020-ųjų vasarą pirmąkart parodytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) išskirtinis pastatymas atviroje elingo scenoje ant marių kranto tapo jo rengiamo operos ir klasikinės muzikos festivalio vizitine kortele, jau keletą metų garsina Klaipėdos miestą visame pasaulyje.
S.Janušaitė yra sukūrusi nemažai įsimintinų ryškių vaidmenų. Ypač palankiai kritikų įvertinti solistės parengti vaidmenis R. Wagnerio operose, tarp jų – Zenta („Skrajojančiame olande“), Zyglinda („Valkirijoje“) ir Elza („Lohengrine“) .
Sentimentai „Skrajojančiam olandui“
„Labai laukiu „Skrajojančio olando“ ir visada jame su malonumu dainuoju. Esu dėkinga teatrui, kuris ėmėsi gražios misijos suburti vienoje scenoje iš šio krašto kilusius žmones. Su spektaklyje dainuojančiais solistais man yra tekę susitikti scenoje ir anksčiau, tačiau dažniausiai ne Klaipėdoje. Su Almu Švilpa, kuris man yra kaip bičiulis, brolis, kartu dainavome ne tik Vilniuje, bet ir Esene“, – pasakojo S. Janušaitė.
Rugpjūtį A.Švilpa, Vokietijoje dainuojantis bosas-baritonas, taip pat sugrįš į Klaipėdos senąjį elingą atlikti savo mėgstamiausio – Olando – vaidmens. Dalando partiją pirmą kartą dainuos solistas Tarasas Shtonda iš Ukrainos, jo dukters Zentos vaidmenį vėl atliks S. Janušaitė, o jos personažo palankumo siekiantį Eriką įkūnys garsiausiose pasaulio scenose dainuojantis lietuvis Kristianas Benediktas (Vaidas Vyšniauskas).
Spektakliuose taip pat dainuos KVMT solistai: Tadas Jakas, operoje debiutuosiantis Vairininko vaidmeniu, ir Dalia Kužmarskytė, publikai įsiminusi temperamentingu Zentos auklės Mari charakteriu. Spektaklyje dalyvaus Modesto Pitrėno diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, choro, baleto trupės bei mimanso artistai.
Ypatingas kūrinys
„Dievinu R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ muziką nuo pirmos iki paskutinės eilutės, ji jaudina iki širdies gelmių. Man labiausiai patinka paskutinė Zentos partijos frazė: „Pašlovink savo Angelą ir jo įstatymą. Štai stoviu aš, ištikima Tau iki mirties“. Olando prakeiksmas dingsta, kai Zenta įšoka į jūros bangas. Tamsumos išsisklaido ir bangos nurimsta... Daugiau nėra ko pridurti. Meilė yra pasaulio esmė!“, – tvirtino sopranas S.Janušaitė.
Solistės nuomone, „Skrajojančio olando“ Zenta – svajoklė idealistė, kurią traukia paslaptys ir romantiški žygiai. Svetimšalį kapitoną Olandą, vadinamą „šventuolių siaubu“, ji įsimyli beatodairiškai ir aplinkinių įspėjimų apie vaiduoklių laivą nenori girdėti. Apkaltinta neištikimybe, Zenta ryžtingai puola į jūros bangas, jos auka nutraukia prakeiksmą ir išgelbsti amžinoms klajonėms pasmerkto Olando sielą.
Daugybėje R. Wagnerio operos pastatymų Zentą dainavusiai S. Janušaitei klaipėdietiškas „Skrajojantis olandas“ išsiskiria ypatinga scenografija. „Mačiau įvairių scenografijos sprendimų, tačiau niekas negali prilygti Klaipėdos senajam elingui ir jo dvasiai. Kai girdite sakant, kad šis pastatymas išskirtinis – neabejokite.
Prisipažinsiu, kad tie aukštis, kuriame reikia dainuoti, iš pradžių mane gąsdino, bet džiaugiuosi, kad man pavyko įveikti aukščio baimę. Esu dėkinga gamtai už palaikymą: kai tik ateidavo laikas dainuoti mano ariją, oras išsigiedrydavo ir lietūs man dainuoti netrukdė“, – juokėsi Zentos partiją ne kartą atlikusi solistė.
Operos – artimiausios sielai
Sandros įsitikinimu, jos stiprybė – operos, kuriose visavertiškai atsiskleidžia jos balsas. „Retai dainuoju operetėse, koncertuose. Operos artimesnės mano sielai, nes esu labai emocionali. Man patinka pastatymai, kuriuose yra daug judesio. Negaliu ilgai stovėti vienoje vietoje, tad koncertai man netinka. Stovėti ir dainuoti – man kažkas baisaus“, – prisipažino S. Janušaitė.
Solistė neslėpė: buvo laikas, kai stebėjosi, kaip įmanoma dainuoti R. Wagnerio muziką? Bet vėliau tapo didžiausia šio kompozitoriaus gerbėja. „Juokaudavau, kad ten reikia ne dainuoti, o šaukti. Visgi su metais supratau, kad šis kompozitorius kūrė muziką su paslaptimi. Tai subtili, nelėkšta, nebanali muzika, kurią reikia pajausti.
R.Wagneris man kaitina kraują. Jo muzikoje užkoduota vokiška dainavimo maniera, tad dainuoti tenka visiškai kitaip negu rusų ar italų operose. Ši muzika mane pakylėja – jaučiuosi lyg su sparnais. Linkėčiau su R. Wagnerio kūryba susipažinti net operos nemėgstantiems žmonėms.
Manau, šis kompozitorius pajėgus sužavėti net didžiausius skeptikus. Kalbant šiuolaikiškai, „Skrajojantis olandas“ „veža“, – tvirtino S. Janušaitė.
Ryškiausi vaidmenys
Ši artistė publiką ir muzikos žinovus džiugina nepaprastai gražiu balsu, emocionalumu ir ryškiais vaidmenimis. Ji sėkmingai debiutavo ir užsienio operos scenose, dainavo Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, kitose Europos šalyse. 2007 m. solistė pasirodė su BBC Velso nacionaliniu orkestru.
Dainavimo S. Janušaitė mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Vlados Mikštaitės, prof. Irenos Milkevičiūtės ir doc. Jolantos Čiurilaitės klasėse. Vėliau stažavosi Zalcburgo (Austrija) „Mozarteum“ universitete (pas prof. Lilianą Šukytę, 1999) ir Gdansko Stanisławo Moniuszkos muzikos akademijos meistriškumo kursuose (Lenkija, pas prof. Renatą Scotto, 2000).
S. Janušaitė dainuoja visas pagrindines soprano partijas LNOBT spektakliuose, 2007 m. Ravenos festivalyje (Italija) ji atliko Zyglindos vaidmenį „Valkirijoje“, su LNOBT simfoniniu orkestru ir dirigentu Robertu Šerveniku surengė solinį koncertą.
S. Janušaitė yra sukūrusi nemažai įsimintinų ryškių vaidmenų. Ypač palankiai kritikai įvertino solistės parengtus Zentos („Skrajojantis olandas“), Zyglindos („Valkirija“) ir Elzos („Lohengrinas“) vaidmenis R. Wagnerio operose.
Žavi ir kiti solistės repertuarą puošiantys operų personažai: Mikaela (G. Bizet „Karmen“), Dona Elvyra (W. A. Mozarto „Don Žuanas“), Liza (P. Čaikovskio „Pikų dama“), Leonora („Likimo galia“), Odabela („Atila“), Elvyra („Ernanis“) ir Aida („Aida“) G. Verdi operose, Rachelė (J. F. Halévy „Žydė“), Tatjana (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“), Aldona (A. Ponchielli „Lietuviai“), Madam Baterflai („Madam Baterflai“), Mimi („Bohema“) ir Turandot („Turandot“) G. Puccini operose bei daugelis kitų.
Šiuos vaidmenis solistė kūrė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos ir kitų šalių scenose. Ji dainavo diriguojant tokiems batutos meistrams kaip Carlo Rizzi, Friedriechas Heideris, Tomas Netopilas, Srboljubas Dinicius, Kirilas Karabitsas, Antony Hermusas, Anja Bihlmeier ir kt.
Jos partneriai scenoje buvo Neilas Shicoffas, Gastonas Rivero, Martinas Muehle, Abdela Lasri, Jeffrey Dowdas, Sergejus Poliakovas, Aleksejus Saijapinas.
S. Janušaitė buvo apdovanota „Metų operos vilties“ prizu (2004), taip pat pelnė du „Operos švyturių“ apdovanojimus (2007; 2012), „Auksinį scenos kryžių“ už Tatjanos vaidmenį operoje „Eugenijus Oneginas“ (2013) ir „Auksinio disko 2013“ prizą ir laureatės vardą.
