Birželio 4–28 d. Nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje karaliaus rinktiniai muzikos talentai ir nesenstantys šedevrai. Po pustrečių metų galynėjimosi su pandemija, suvaržymų ir praradimų 26-asis Vilniaus festivalis vėl sutrauks tolimiausių pasaulio šalių muzikos pažibas, džiugins tarptautiniais projektais ir premjeromis.
Šventės programa pristatys talentingų tautiečių ir muzikų iš Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Slovėnijos, Ispanijos, Graikijos, Šveicarijos, Olandijos, JAV kuriamas interpretacijas, kūrinius nuo baroko iki šiuolaikinės muzikos, pasirodymus nuo subtilių rečitalių iki simfoninių koncertų.
Renginio vadovė Rūta Prusevičienė neslėpė, kad pandemija ir karas Ukrainoje pridarė finansinių nuostolių festivaliui ir jį rengiančiai Nacionalinei filharmonijai, stipriai apribojo rėmėjų galimybes.
„Jau kelerius metus festivalio biudžetas sumažėjęs iki 200 tūkst. eurų. Galime įsivaizduoti praradimų mastą, jei užpernai galėjome pakviesti publiką tik į keturis gyvus festivalio koncertus, kuriuose apsilankė po 150 klausytojų. Kai kurie Lietuvos ir Europos festivaliai, iš gastrolių gyvenę kolektyvai tiesiog išnyks iš žemėlapio“, – dėstė 53 metų R.Prusevičienė.
Tačiau Vilniaus festivalis šią vasarą jau beveik atkurs savo įprastinį formatą ir struktūrą – pristatys devynias unikalias programas.
„Ilgamečiai ryšiai su kitais tarptautiniais festivaliais, koncertų salėmis ir konkursais, narystė Europos festivalių asociacijoje mums leido pasikviesti ryškiausius užsienio artistus, kompozitorius, dirigentus, numatyti programoje pasaulinių premjerų“, – džiaugėsi renginio vadovė.
Ketvirtas kartas nemeluos
Per pastaruosius pustrečių metų Filharmonijai teko perkelti šimtus koncertų. Net du kartus festivalyje neįvyko laukiamiausiu vadintas iškilaus JAV baritono ir dirigento Thomo Hampsono koncertas, jo paties atšauktas dėl asmeninių priežasčių ir trečią kartą.
Bet šią vasarą (birželio 22 d.) maestro žada ne tik atlikti Vilniuje savo itin mėgstamo Gustavo Mahlerio kūrinių programą, vesti meistriškumo kursus, bet ir įdarbinti atsivežtą filmavimo komandą. Ji įamžins menininko susitikimus su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO), jo požiūrį į G.Mahlerio muzikos interpretavimą.
Th.Hampsono karjeroje – daugiau kaip 80 operos vaidmenų, kuriuos jis atlieka pasaulio teatruose, diskografijoje – daugiau kaip 170 albumų, kurie nekart buvo nominuoti arba pelnė prestižinius apdovanojimus „Grammy“, „Edison“, „Grand Prix du Disque“.
Amerikiečių baritonas yra ir patyręs pedagogas, skleidžiantis savo patirtį ir gyvai, ir interneto transliacijose. Daug garsių mokyklų jam yra suteikusios garbės vardus.
Be to, koncertuose operos žvaigždė ima į rankas ir batutą. Vilniaus festivalyje jis taip pat derins dainininko ir dirigento amplua atlikdamas G.Mahlerio vokalinį ciklą „Stebuklingas berniuko ragas“ ir Andante iš Pirmosios simfonijos.
Iškiliausių vardų plejadą LNSO biografijoje papildys ir batutos legenda, „Grammy“ apdovanojimų laureatas šveicarų dirigentas Charles’as Dutoit, vadovavęs prestižiniams pasaulio kolektyvams Europoje, Amerikoje, Japonijoje, tarp jų – Londono Karališkosios filharmonijos, Monrealio bei Filadelfijos simfoniniams orkestrams, Japonijos NHK.
Legendinio Herberto von Karajano kvietimas diriguoti Vienos „Staatsoper“ teatre kadaise jam atvėrė svarbiausias pasaulio teatrų scenas. Ch.Dutoit diskografijoje – daugiau kaip 200 įrašų, kurių ne vienas pelnė aukščiausius įvertinimus. Dirigentas ypač garbinamas už kruopščiai nugludintas prancūzų ir rusų kompozitorių bei XX a. simfoninių partitūrų interpretacijas. Tokį repertuarą (birželio 28 d.) jis diriguos ir Vilniuje.
Prestižinių konkursų veidai
Savo koncerto solistę pasirinko pats Ch.Dutoit. Tai nė 20-ies nesulaukusi ispanė smuiko virtuozė Maria Duenas. Ši atlikėja pernai laimėjo vieną svarbiausių pasaulyje Yehudi Menuhino smuikininkų konkursą Ričmonde (JAV), yra pelniusi pirmąsias premijas ir kituose tarptautiniuose konkursuose.
Smuikininkė nuo 15 metų griežia prestižinėse Europos salėse. Šiuo metu ji studijuoja Austrijoje. Solistės aukštą lygį liudija ir vertingi jos instrumentai – XVIII a. meistrų Niccolo Gagliano ir Guarneri del Gesu smuikai, jai suteikti Vokietijos ir Japonijos fondų.
„Nauji ir jauni veidai pritraukia ir jaunos publikos, Vilniaus festivalį daro aktualų ir šiuolaikišką, nors jame vyrauja klasikinė muzika.
Džiaugiuosi, kad šventę pradėsime ir užbaigsime ryškių jaunosios kartos atlikėjų pasirodymais“, – kalbėjo R.Prusevičienė.
Ilgamečio bendradarbiavimo su maestro Krzysztofu Pendereckiu ir jo sutuoktinės Elžbietos Pendereckos agentūra dėka muzikos mėgėjai festivalyje (birželio 4 d.) išgirs pernai Varšuvoje surengto prestižinio Fryderyko Chopino pianistų konkurso antrosios vietos laimėtoją slovėnų ir italų pianistą Alexanderį Gadjievą.
Su Modesto Pitrėno diriguojamu LNSO svečias skambins jo pergalę Varšuvoje lėmusį F.Chopino Antrąjį fortepijono koncertą. Kritikai pabrėžia šio atlikėjo gebėjimą hipnotizuoti publiką, meistriškai įveikti virtuoziškiausias partitūras.
Koncerte su LNSO pasirodys ir neseniai šimtmetį paminėjęs Oslo filharmonijos choras bei Lietuvos ir Norvegijos dainininkai, kurie kartu atliks vieną genialiausių Wolfgango Amadeaus Mozarto partitūrų – Mišias c-moll.
Tęs tvarias tradicijas
Įspūdingas pažintis festivalio publikai žada ir jo partnerė iš Prancūzijos – Paryžiaus agentūra „Les Concerts Parisien“, puoselėjanti baroko virtuozų karjeras.
Ši agentūra jau nudžiugino vilniečius mecosoprano Vivicos Genaux ir kontratenoro Philippe’o Jaroussky menu, o į 26-ąjį Vilniaus festivalį atsiųs dar dvi pasaulines žvaigždes – baroko tenorus šveicarą Emiliano Gonzalezą Toro ir švedą Andersą Dahliną su baroko ansambliu iš Šveicarijos „I Gemelli“.
Tik penktus metus gyvuojantis kolektyvas jau pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą už profesionalumą ir unikalias programas, prikeliančias užmirštus XVII amžiaus kūrėjų vardus. Tokių autorių kūriniai skambės ir Vilniaus festivalio programoje „Veidrodžių kambarys“ (birželio 17 d.), kuri perteiks atspindžio idėją ir kitas to meto kūryboje vyravusias tendencijas.
Šiemet nepavyks pratęsti turbūt tik vienos festivalio tradicijos – pristatyti simfoninio orkestro iš užsienio. Bet, pasak rengėjų, nusiminti dėl to neverta.
„Mūsų pačių didieji kolektyvai pajėgūs aukščiausiu lygiu pateikti įvairiausias programas. Lietuvoje turime stiprias muzikos pajėgas“, – tvirtino R.Prusevičienė.
LNSO šių metų festivalyje pristatys net tris programas, Lietuvos kamerinis orkestras – dvi. Pastarajam patikėta pratęsti pasaulinės premjeros tradiciją (birželio 19 d.). LKO ir jo vadovas Sergejus Krylovas atliks jiems vieno ryškiausių šiandienos italų kompozitorių, Turino festivalio vadovo Nicolos Campogrande neseniai sukurtą Koncertą smuikui ir styginiams.
Pianistų vizitinės kortelės
Kitame koncerte (birželio 7 d.) LKO pristatys pripažintą Ludwigo van Beethoveno kūrybos interpretuotoją suomių pianistą Antii Siiralą ir vieną ryškiausių graikų dirigentų Vassilį Christopoulą. Publika galės įvertinti ilgametę solisto patirtį atliekant paskutinio Vienos klasiko kūrybą.
Trijų festivalio pianistų programas galima pavadinti jų vizitinėmis kortelėmis. Vienas ryškiausių lietuvių pianistų Andrius Žlabys rečitalyje (birželio 15 d.) skambins Johanną Sebastianą Bachą, be kurio neįsivaizduoja savo gyvenimo.
2020-aisiais Filharmonijoje jo atliktos šio kompozitoriaus „Angliškos siuitos“ apstulbino publiką spalvinga garsų palete ir muzikos raiškos įvairove.
Dabar fortepijono filosofas skambins baroko genijaus „Prancūziškas siuitas“, kurioms šis pasitelkė išdailintą prancūzišką ir itališką klavesino muzikos stilių.
Dažna Vilniaus festivalio viešnia – žymi lietuvių pianistė Mūza Rubackytė, gyvenanti Lietuvoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Ji tęs prieš dvejus metus įspūdingai pradėtą pokalbį su litvakų pianistu ir kompozitoriumi Leopoldu Godowskiu.
Solistės iš užmaršties prikelta jo fortepijoninė Sonata nuskambėjo daugelyje užsienio scenų, o kompaktinė plokštelė su šiuo kūriniu pelnė svarbiausią tarptautinį prancūzų apdovanojimą – „Diapason d’Or“, sulaukė puikių atsiliepimų pasaulio spaudoje.
Šįmet festivalyje artistė su žinomu smuikininku Dmitrijumi Machtinu (birželio 10 d.) pristatys visą L.Godowskio kūrybą smuikui ir jai skirtą naują kompaktinę plokštelę.
„Su šiuo smuikininku susipažinome prieš 30 metų, kai kartu grojome koncerte. Iki šiol aš negalėjau pamiršti jo ypatingos grojimo manieros, primenančios didžiuosius praeities meistrus, ypač Jashą Heifetzą. Ir tai ne atsitiktinumas – Dmitrijus – septintos kartos smuikininkas šeimoje! Kilus idėjai įrašyti dar vieną L.Godowskio ir Karolio Szymanowskio kūrybos albumą nemačiau geresnio partnerio šiam projektui“, – sakė M.Rubackytė.
Smuiko virtuozo virsmas
Paskutinė į festivalį pateko jungtinė Klaipėdos kamerinio orkestro (meno vadovas Mindaugas Bačkus) ir Šiaulių „Camerata Solaris“ kolektyvo (meno vadovas Vilhelmas Čepinskis) programa (birželio 12 d.). Ji atsirado Filharmonijos vadovę R.Prusevičienę užgriuvus rūpesčiams dėl karo Ukrainoje.
„Tomis sunkiomis valandomis prisimindavau raminamą anglų kompozitoriaus Johno Tavenerio kūrinį „Apsauganti skraistė“. Jis įsirėžė į atmintį, kai prieš kelerius metus nuskambėjo violončelininko M.Bačkaus ir Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte Filharmonijoje“, – pasakojo R.Prusevičienė, pakvietusi atlikėjus pakartoti kūrinį festivalyje.
J.Taveneris teigė norėjęs atskleisti šiame kūrinyje neišmatuojamą Švč.Mergelės Marijos galią ir globą: „Norėjau nutapyti ikoną ne dažais, bet muzikos garsais, ne teptuku, o violončelės giesme.“
Atlikėjai į koncerto programą įtraukė ir savo nuotaika anglo kūriniui artimą V.Čepinskio kompoziciją „Infinitum“.
„Viskas, kas baisu, vis tolsta ir tolsta, tu vis kyli ir kyli. Pagaliau atsirandi tame taške, kai ateina laikas priesaikai ir susitaikymui“, – apie savo kūrinį, skirtą violončelininkui M.Bačkui, pasakojo smuiko virtuozas, dar mažai kam žinomas kompozitoriaus amplua.
