Klaipėdos tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“ – ir kovojančios Ukrainos pasiuntiniai

Festivalio šūkis „Vivos Voco“ (Šaukiu gyvuosius) – epigrafas iš Friedricho Shillerio poemos „Varpo daina“, kurioje aprašomas varpo kūrimas nuo molio formai suradimo, liejimo, iki pirmųjų dūžių. Sparnuotas  „TheATRIUM“ šūkis žiūrovus akina į teatro meną žvelgti ir kaip į gyvybės teritoriją, žmonių bendrystės vietą.

Festivalius „TheATRIUM“ rengia Klaipėdos valstybinis dramos teatras (KVDT). Dalyviai nespraudžiami į tematikos rėmus,  teatrų sąšauka simboliškai ženklinama laikmečio dvasią, aktualijas atspindinčiais epigrafais.

F.Šilerio kūrinyje varpo kūrimo procesą gaubia paslaptis, gali tik spėlioti, ar liejinys nuskambės. Toks pat ir teatralų gyvenimas – tai, kaip režisieriai, aktoriai, scenografai kuria spektaklius, primena į varpo gamybą. Pradžioje niekas nežino, koks bus  rezultatas, jis išaiškėja tik pabaigoje, kai teatro varpas prabyla.

„TheATRIUM“ – mūsų ir kitų teatrų balsų patikra – ar tai, ką darome, yra prasminga pandemijų ir karų akivaizdoje. Šūkis „Vivos Voco“ mums dar reikšmingesnis po Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – spaudos konferencijoje pristatydamas svarbiausius renginius teigė festivalio meno vadovas Gintaras Grajauskas.

Šiųmetė visą mėnesį  truksianti festivalio „TheATRIUM“programa, pasak organizatorių, nepaisant kai kurių iškilusių kliūčių, bus įspūdinga, platesnė už ankstesnes, kai teatrų veiklos dar nekaustė pandemija.

KVDT vadovas Tomas Juočys pažymėjo, kad festivalis bus toks, koks ir suplanuotas: „Pakartosime prieš dvejus metus rengtą  „Lietuvos teatro vitriną“ ir publikai skirtą tarptautinę dalį. Festivalis – mūsų teatro bei žiūrovų santykių patikrinimas – kur esame, kiek toli galime ir pasirengę kartu eiti. Apie ką svajojome, tą ir padarysime“.

Kruvinas karas Ukrainoje išties pakoregavo kai kuriuos uostamiesčio teatro planus – nepageidautini tapo bet kokie svečiai iš Rusijos, bet jų vietą užėmė kitų valstybių atstovai – į renginį „Lietuvos teatro vitriną“ suvažiuos festivalių agentai, užsienio teatrų atstovai ne tik iš Europos, bet ir JAV, Pietų Korėjos, net iš Taivano.

„Gal primityviai pasakysiu, bet Klaipėdoje savaitę šurmuliuos teatro muge – pristatysime naujausius lietuvių darbus, skatinsime plėtoti ryšius su kitomis šalimis, kad tarptautiškumas būtų gyvybingas. Tik taip galime įveikti dabar ne vieną teatrą užgulusį pandeminį stingulį“, – kalbėjo T.Juočys.

„TheATRIUM“ scenoje vienas žymiausių Italijos režisierių Alessandro Serra pristatys dar vieną Williamo Shakespeare'o dramos „Audra“ interpretaciją. Klaipėdos publikai A.Serros braižas jau pažįstamas – ankstesniame festivalyje buvo parodytas publiką daugelyje Europos šalių sužavėjęs jo spektaklis pagal kitą W.Shakespeare'o dramą „Makbetas“, sukurtas remiantis Sardinijos karnavalo tradicijomis.

„Audra“ – naujausias A.Serros spektaklis Avinjono teatro festivaliui, kritikų palankiai ir entuziastingai įvertintas Italijoje. Režisieriui šio spektaklio premjera Klaipėdoje irgi neeilinė – trijų teatrų kooprodukcija.

„Kam žiūrovams keliauti į Avinjoną, jeigu tą patį A.Serros spektaklį jie gali pamatyti Klaipėdos festivalyje?“, – A.Serros talento gerbėjus iš anksto įspėja G.Grajauskas.

W.Shakespeare'o dvasią festivalyje tęs svečiai iš Lenkijos – bus parodytas pagal kitą jo dramą „Titas Andronikas“ režisieriaus Grzegorzo Bralo ir Lenkijos teatro „Pieśń Kozła“ spektaklis „Andronicus-Synecdoche“, per personažų išgyvenimus atskleidžiantis moralės dilemas, keršto troškimo sužadintą žiaurumą.

„Šis spektaklis atveria žmogaus sielos gelmes. „Pieśń Kozła“ – įdomus savitas teatras, susišaukia su Antikos teatru, senosiomis misterijomis, rodytomis amfiteatruose, miestų aikštėse. Žiūrovai išvys daug archajinės muzikos, judesio, užburiančių, kvapą gniaužiančių, ritualų“, – intriguojantį reginį žada G.Grajauskas.

Tarptautinėje festivalio programoje – ukrainietės Tamaros Trunovos režisuotas spektaklis pagal Natalijos Vorožbit pjesę „Blogi keliai“. Šis Kyjivo dramos ir komedijos teatro kairiajame Dnipro krante pastatymas į „TheATRIUM“ pintinę nukrito kaip į obuolys rankas, kai derėjosi su kiti teatru. Bet ne visi galėjo išvykti į Lietuvą – dauguma Ukrainos teatrų aktorių, technikų dabar tarnauja šalies teritorinės gynybos padaliniuose.

„Pristatysime kitą ukrainiečių spektaklį, šiemet apdovanotą nacionaline Taraso Ševčenkos premija. Pjesė rašyta 2014 metais – per pirmąją karo su Rusija veiksmų fazę. Tai – žmonių, paliestų karo Rytų Ukrainoje, santykių istorijos. Spektaklio kūrėjai lankysis ir kitose Baltijos šalyse. Kiti su agresoriais kovojančios šalies teatrai šiuo metu, deja, negali pajudėti“,– pasakojo kitokią alterntyvą ukrainiečiams atvėrusio KVDT vadovas T.Juočys.

Dokumentine medžiaga pagrįsta N.Vorožbit pjesė „Blogi keliai“, pirmą kartą pastatyta Londono „Royal Court“ teatre 2017 metais,, byloja, jog karai – ne tik didvyriai ir mitai. Juose – suluošinti likimai, nutrūkę santykiai, gyvenimo, kuriame išnyksta ribos tarp gėrio ir blogio, atspindžiai, aukos ir budeliai gali pasikeisti vietomis. 

Festivalyje bus parodyta Oskaro Koršunovo ir katalonų teatro žvaigždžių sukurta Antono Čechovo pjesės „Dėdė Vania“ inscenizacija. G.Grajauskas ją apibūdina kaip „koršunovišką“, kurioje nėra radikalios režisūros, prie kurios esame įpratę, kai galvojame apie O.Koršunovą: „Šįkart jis gerokai subtilesnis, atsargesnis, labiau klasikinis. Žiūrovams, kurie „Dėdę Vania“ pamatys Klaipėdoje, nebereikės specialiai vykti į Barseloną“.

„Lietuvos teatrų vitrinos“ programoje – dar vienas Vilniaus miesto teatre O.Koršunovo pastatytas spektaklis „Otelas“ – netikėta W.Shakespeare'o kūrybos interpretacija.

„Lietuvos teatro vitrinai“ pristatomi spektakliai veržiasi į šokio, objektų teatro sritį. Jauno režisieriaus Motiejaus Ivanausko pastatyme Ivano Krylovo pasakėčių motyvais „Lizdas“ (Vilniaus „Lėlės“ teatras) aktoriai persikūnija į atgijančias būtybes, šaiposi iš mąstymo klišių, žiūrovai įtraukiami į  komišką, absurdo kupiną siužetą.

Ribas tarp šokio ir teatro peržengia choreografės Gretos Grinevičiūtės spektaklis „Šokis objektui ir vaikui“ („Meno ir mokslo laboratorija“) – apie santykį su vaiko idėja ir kūrybos procesu, prasmės ir tikrumo paieškas, lūkesčius, stereotipus,kuriuos žmonės dažnai bando brukti sau ir kitiems.

Lauros Kutkaitės spektaklis „Fedros meilė“ pagal radikalaus atvirumo reikalaujančios Sarah Kane pjesę aktorius privers apnuoginti savo sielą, o žiūrovus skatins mąstyti kas yra asmenybės savidestrukcija – kūrybos būdas, o galbūt gyvenimas nuodėmėje, tyresnis nei nuolatinės savaitgalio maldos ir išpažintys bažnyčioje?

„Net paskutiniąją spektaklio akimirką žiūrovams bus sunku nuspręsti, kokie yra spektaklio personažai – menki, depresyvūs, nuo pasaulio atsiriboję sutvėrimai, ar priartėję prie Dievo“, – intrigą garantuoja L.Kutkaitė.

Prieš trejus metus  „TheATRIUM“ programą pirmą kartą praturtinusi  lietuviško teatro vitrina sudomino užsieniečius. Teatro skautams ji, regis, ir dabar įdomi, atsirado daug norinčių dalyvauti spektaklių peržiūrose. Svečiams parengta turininga kultūros programa – ekskursijos po Klaipėdą ir apylinkes.

Klaipėdos teatralai „Lietuvos teatro vitrinos“ maratone rodys aštrų politinio teatro pavyzdį – lenkų režisieriaus Jano Klatos spektaklį „Borisą Godunovą“ pagal Aleksano Puškino istorinę dramą. Bus pristatytas J.Klatos tautietės Agatos Dudos-Gracz per niekšybės ir genialumo akistatą į žmogus sielos gelmes gramzdinantis spektaklis „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“.

Šokio injekcija – choreografo Brandono Lagaerto spektaklis „Deginanti trintis“ (Kauno šokio teatras „Aura“), atspindintis paralelinį pasauį, kur laikas pailgėja, peržengia įprastas ribas, žmonės, persikūniję į keistas būtybes (šunyčius ir trynėjus), apsėsti noro turėti kuo daugiau, varžosi, nepaliaujamai kovoja dėl teritorijų.

Kamilės Gudmonaitės spektaklis „Šventė“, kurtas kartu su negalią turinčiais žmonėmis, apnuogina vadinamojo „normalumo“ sąvoką, kai kalbama apie visuomenės ne visada pastebimų žmogiškosios egzistencijos formų apraiškas. Žiūrovai išvys individus, kurie džiaugiasi pajūčių ir potyrių įvairove, kasdien švenčia gyvenimą.

Neįprastas sceninės raiškos pavyzdys Žilvino Vingelio spektaklis „Kafka insomnia“ (Kauno miesto kamerinis teatras) – gyvosios muzikos spektaklis, įvairių vizijų, sapnų ir objektyviosios tikrovės samplaka, pagrįsta čekų rašytojo Franco Kafkos vienos nemigos nakties istorija.

„Ar sapnavimą būdraujant, netikėtus įvaizdžius, ištęsto laiko pojūtį, absurdo, egzistencializmo ir siurrealizmo apraiškas galime vertinti kaip žmogiškąją kūrybą“, – atsakymo į šį klausimą ieško „Kafka insomnia“ kūrėjai.

Tado Montrimo imersinis spektaklis-žaidimas „No fake“ („Meno desantas“) nagrinėja žmonių santykius iškreiptos informacijos realybėje: kaip melas tampa masių agresijos priežastimi, provokuoja, modeliuoja konfliktus, kaip elgtis – ignoruoti melagingas naujienas, ar pasidavus sąmonės manipuliatorių valiai nusigręžti nuo tiesos?

Už spektaklį „Bowel“ „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas jaunas režisierius Naubertas Jasinskas (Kauno miesto kamerinis teatras), pasitelkęs įvairius šeimos įvaizdžius, nagrinėja žmogaus tapatybės efemeriškumą.

Spektaklis „Frankenšteino kompleksas“ (Kauno dramos teatras) – latvių režisieriaus Valterio Silio ir dramaturgo Karlio Krūmiņio pastanga perprasti dirbtinio intelekto programą, gebančia generuoti tekstus, neatskiriamus nuo  sukurtų žmogaus. O ten – interneto šiukšlynas, siaubas, baimė, kad dirbtinis intelektas nugalės žmogų.

Šiaulių dramos teatre pastatytas O.Koršunovo spektaklis „Remyga“  rašytojo Rimanto Kmitos atgaivinta legenda. Iš Afganistano karo grįžęs į Šiaulius vyras ieško savęs, tuo metu, kai grūmėsi nepriklausomybės idealizmas ir tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Chaosas vis labiau tirštėja, ribos tarp blogio ištirpsta.

„TheATRIUM“ teatro vitrinoje iš viso bus pristatyta 13 spektaklių, rodysime juos nuo gegužės 17-osios iki birželio 22 dienos. Programa tikrai yra plati, daugiasluoksnė, orientuota į įvairaus amžiaus, stilių, gurmaniško skonio teatro mylėtojus“, – kalbėjo KVDT kultūros projektų vadybininkas Vilhelmas Milis.

Festivalio dienomis Klaipėdos dramos teatro patalpose svečius pasitiks klaipėdiečio tapytojo Rodiono Petrovo sukurta festivalio „TheATRIUM 2022 “ simbolio, menus globojančio graikų dievo Apolono instaliacija. Tai rengėjų dovana publikai – troškimas nardinti ją į teatro versmes pasitelkiant įvairių sričių menininkus.