Prieš metus „Kauno dienoje“ dirigentė pabrėžė, kad savo koncertams ji kruopščiai pasirenka kūrinius. „Pasirinkti kūriniai skleidžia energiją, kuri padeda atsinaujinti ir kartu pasakoja apie tai, kas subtilu, pastovu, suteikia šviesos ir vilties“.
Žiūriu į gegužės koncerto programą. Jos ypatumas – greta muzikos aktoriaus Vlado Bagdono skaitomas tekstas. Esmė – giliau pažvelgti į Rytų kraštuose populiariausią pasaką „Tūkstantis ir viena naktis“. Kaip įžangoje pasakė aktorius, koncertas siekė „atverti erotikos, apie kurią sovietiniais laikas viešai nebuvo kalbama“. Erotiką bandė išryškinti tarp įvairių kūrinių fragmentų skaitomuose tekstuose.
Visada malonu klausyti gražiai tariamo lietuviško žodžio, klausytojai gėrisi prasminga ištara. Tokie buvo meilės poemos, kurioje apdainuojama mergaitės ištikimybė paprastam piemeniui, „Giesmių giesmės“, W.Shakespeare`o sonetų, „Tūkstantis ir vienos nakties“ pasakų fragmentai. „Meilė yra tasai visa gaubiantis ovalas, žmogaus akių, lūpų, širdies, rankų ir jas apvejančių vynuogių, žiedų bei vaisių ovalas“, – rašė Sigitas Geda.
Gaila, kad ir vėl atmestinai parengti klausytojams svarbūs programėlės tekstai (redaktorė Beata Juchnevič). Greta kitų pastabų, prastai redaguoto teksto, svarbu pažymėti bent kelis momentus. Parinkti tekstai neaišku iš kurių pasakų, nepažymėti reikšmingų kultūros istorijai posmų vertėjai. Argi to nevertas Sigitas Geda?
Ir vėl Seralis rašomas didžiąja raide, nors tai ne miestas, bet bendrinis sultono rūmų su dideliu haremu pavadinimas. Bėda, kad jaunoji karta taip įjunko į anglų kalbos tekstus, vertalus, kad lietuviškai nebemoka pasakyti.
Kalbu ir apie Šecherezados vardą. Rytų kalbų nemokėdami lietuviškais rašmenimis rašome taip, kaip tariasi vardas. Nuo senų laikų priimtina girdėti „Šecherezada“. Tai tapo norma. Net ir angliškoji Vikipedija transkribuoja taip pat su e raide. Jaunesnei koncerto publikai svarbu tai žinoti.
Stilistinę muzikos įvairovę ir interpretacijos pobūdį sunkiai buvo galima apibendrinti erotikos pojūčiu. Skambėjo W.A.Mozarto operos „Pagrobimas iš seralio“ uvertiūra, išskaidyta Jano Sibeliaus simfoninė siuita „Baltazaro puota“, Aleksandro Glazunovo „Rytietiškas šokis“.
Pagrindinis akcentas skirtas Nikolajaus Rimskio-Korsakovo simfoninei siutai „Šecherezada“. Tai vienas ryškiausių programinių kūrinių. Jis programėlėje taip pat reikiamai nepristatytas, net neparašyti dalių pavadinimai.
Spalvinga partitūra kėlė nemažai užduočių visoms orkestro grupėms. Smuiko solo stengėsi raiškiai groti koncertmeisteris Kristupas Keller. Puikią muziką orkestras atliko gerai intonuodamas, dirigentės pasirinktų greitų tempų sūkuriuose orkestro solistai demonstravo meistriškumą.
Ypač pagirtini pūtikai. Visi muzikavo paklusdami įkvepiančiam dirigentės mostui. Tačiau norėjosi girdėti geresnį orkestro grupių balansą. Jauna dirigentė juk supranta, kad parašytas forte turi įvairių atspalvių kiekvienoje instrumentų grupėje, negali griaudėti visame orkestre.
Orkestras keliauja į koncertų sezono pabaigą. Tačiau vis dar sekime jo programas: bus įdomybių.
