KMSO, vadovaujamą Algimanto Treikausko, dabarties negandos palietė ne mažiau nei kitus šalies kolektyvus.
Dėl pandemijos žlugo jo planuotos gastrolės JAV – mat bankrutavo jas rengusiai amerikiečių kompanija. Dėl karo Ukrainoje pakibo svarbus projektas su „New York City Opera“ solistais, įrašams iš JAV neatvyko tenoras Charlesas Castronovo.
Bent jau ryšiai su rusų kilmės artistais kolektyvo planų nepaveikė, nes visi jo partneriai gyvena Vakaruose ir karą viešai pasmerkė. Praeityje Rusijoje dirbęs KMSO vyriausiasis dirigentas Konstantinas Orbelianas tai padarė vienas pirmųjų. Jis neišvengė ir spaudimo, mat nuo praėjusių metų yra ir „New York City Opera“ meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas.
„Menininkai dabar moka už tai, kad buvo prisitaikę prie Vladimiro Putino sistemos, norėjo daug uždirbti – jie nėra nekalti. Tačiau K.Orbelianui visada rūpėjo tik menas ir talentų paieškos, jis gyveno kūrybos idėjomis“, – tvirtino A.Treikauskas.
Algimanto Treikausko vadovaujamo KMSO diskografijoje – 14 dirigento Konstantino Orbeliano sumanytų, JAV kompanijos „Delos Music“ išleistų albumų, įrašytų Kaune su pasaulinėmis operos žvaigždėmis.
Praėjusį mėnesį Niujorke pristatytas naujausias – ukrainiečių soprano Oksanos Dykos.
Vasarą planuojami įrašai su vokiečių bosu Rene Pape.
Orkestrui – išskirtiniai metai
Iki metų pabaigos orkestro laukia daug išskirtinių projektų. K.Orbelianas Kauno filharmonijoje diriguos KMSO bei Kauno valstybiniam chorui garsios amerikiečių kompozitorės Leros Auerbach „Sugihara Symphony“ pasaulinę premjerą, kuri įamžins Kaune rezidavusio japonų diplomato Chiune Sugiharos žygdarbį gelbėjant žydų gyvybes Antrojo pasaulinio karo metais.
Tarp penkių laukiančių „Kauno – Europos kultūros sostinės“ projektų – Pietų Afrikos kompozitoriaus Philipo Millerio „Kauno kantatos“ pasaulinė premjera ir Andrew Lloydo Webberio „Requiem“ „Žalgirio“ arenoje.
Bet bene svarbiausias KMSO istorijoje renginys vyks ateinantį pirmadienį „Žalgirio“ arenoje – su KMSO ir Kauno valstybiniu choru (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas) koncertuos 63 metų JAV operos primadona R.Fleming.
Primadonos norai – kuklūs
Kad pavyko įtraukti Kauną į soprano europinę turnė – ir K.Orbeliano, jos ilgamečio partnerio, nuopelnas.
„Manau, tai bus vienas įsimintiniausių koncertų Kauno istorijoje, gal net geresnis už įspūdingą koncertą Pažaislyje „Chvorostovskis ir draugai“.
Pamatyti ir išgirsti tokio kalibro asmenybę kaip R.Fleming – ypatingas įvykis. Vos tik išgirdę jos vardą žmonės plūsta į aikštes ir arenas – ji sutraukia iki 30 tūkst. klausytojų auditoriją“, – kalbėjo A.Treikauskas.
„Žalgirio“ arenoje tiek žmonių, aišku, netilptų, bet rengėjai žada formuoti jos erdvę pagal publikos poreikius.
Klausytojų laukia solidus dviejų dalių koncertas, atskleisiantis įspūdingą JAV soprano stilistinį lankstumą. Skambės arijos nuo baroko iki Wolfgango Amadeaus Mozarto, Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini, Antonino Dvorako operų, amerikietiško miuziklo ir prancūziško šansono perlai, taip pat „Ave Maria“ žuvusiems už Ukrainos laisvę, orkestriniai ir choriniai kūriniai.
„Dėl koncerto su R.Fleming iš bet kur atskristų bet kuris solistas, o aš pakviečiau Edgarą Montvidą dainuoti duetus su viešnia“, – sakė A.Treikauskas.
Daugybę garbingų apdovanojimų, tarp jų keturias „Grammy“ statulėles, pelniusi R.Fleming, pasak jo, nepateikė rengėjams jokių ypatingų pageidavimų, tik paprašė instrumento persirengimo kambaryje, kad galėtų prasidainuoti.
Neapsiriboja dainavimu
R.Fleming šilkinį sopraną lietuvių publika girdėjo keliose kino transliacijose iš Niujorko teatro „Metropolitan Opera“: ji kūrė pagrindinius vaidmenis Richardo Strausso „Rožių kavalieriuje“, Gioachino Rossini mitinėje operoje „Armidė“, A.Dvorako „Undinėje“.
Prieš penkerius metus Maršalienės vaidmeniu „Rožių kavalieriuje“ artistė atsisveikino su tradiciniu operos repertuaru „Metropolitan Opera“ scenoje, bet pažadėjo toliau koncertuoti ir pasirodyti jos balsui sukurtose operose.
Viena tokių operų – Kevino Putso „Valandos“ – visai neseniai buvo pristatyta Filadelfijoje su Filadelfijos simfoniniu orkestru, diriguojamu jo bei „Metropolitan Opera“ meno vadovo Yannicko Nezet-Seguino.
Michaelo Cunninghamo romano ir Stepheno Daldry režisuoto filmo įkvėptos operos koncertinėje versijoje R.Fleming įkūnijo vieną pagrindinių veikėjų – Klarisą. Rudenį „Valandos“ grąžins šią solistę ir į „Metropolitan Opera“ sceną.
R.Fleming veiklos netrūksta. Ji yra Kennedy menų centro konsultantė, Aspeno operos centro ir muzikos festivalio „VocalARTS“ direktorė, vadovauja Niujorko „Carnegie Hall“ dainavimo studijai. Ne kartą matėme ją vedančią operų transliacijas iš „Metropolitan Opera“.
Dėl savo dieviško balso ir muzikalumo artistė tapo ne tik tautos ir operos mėgėjų numylėtine, bet ir mūza daugeliui kitų sričių kūrėjų. R.Fleming įkvėpė rašytoją Anną Patchett sukurti daug apdovanojimų pelniusį romaną „Bel Canto“, garsų kulinarą Danielį Bouludą – desertą „La Diva Renee“. Solistės dėka atsirado kvepalai „La Voce“, jos vardu pavadinta nauja vilkdalgių rūšis.
„Likimas man suteikė balsą kaip ir tūkstančiams kitų žmonių. Bet man pasisekė, kad asmeninės savybės ir intuicija leido juo pasinaudoti“, – taip savo sėkmę apibūdino dainininkė.
* * *
Tapo operos kokybės ženklu
R.Fleming 17 kartų buvo nominuota „Grammy“, 4 kartus laimėjo šį apdovanojimą. Jos balsas skamba ir „Oskaro“ statulėles pelniusiose kino juostose „Vandens forma“ ir „Žiedų valdovas“.
Solistės diskografijoje – daugiau nei 50 kompaktinių diskų ir DVD, kuriuose ne tik operos repertuaras, bet ir džiazas, arijos iš miuziklų, prancūziškos, vokiškos dainos ir net roko kūriniai.
R.Fleming buvo pirmoji moteris, surengusi koncertą „Metropolitan Opera“ teatre sezono pradžios proga. Tąkart jai apdarus kūrė J.Galliano, Ch.Lacroix ir K.Lagerfeldas.
Ji pirmoji iš operos solisčių pelnė garbę atlikti nacionalinį himną amerikietiškojo futbolo supertaurės varžybose, sutraukiančiose prie televizorių ekranų dešimtis milijonų sporto aistruolių. Be to, R.Fleming tada giedojo ne pagal fonogramą kaip anksčiau šioje ceremonijoje dalyvavę Holivudo aktoriai ir popžvaigždės.
Solistės balsas puošė Pekino olimpinių žaidynių ir Nobelio premijų teikimo ceremonijas. Ji dainavo karalienės Elizabeth II deimantiniam jubiliejui skirtame koncerte Bakingamo rūmuose, Amerikos prezidento Baracko Obamos rinkimų kampanijos metu ir per inauguraciją Vašingtone.
R.Fleming knygos „Vidinis balsas“, 2004 m. išleistos „Viking Penguin“ leidyklos, tiražas kartojamas jau 16-ą kartą. Ši knyga leidžiama Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Japonijoje, Kinijoje, Lenkijoje, kitose šalyse.
