Atkurs „grand opera“ didybę
Šią, vieną geriausių savo operų G.Verdi sukūrė Paryžiaus scenai – jos premjera įvyko Paryžiaus operoje 1867-aisiais prancūzų kalba. Tačiau vėliau „Don Karlo“ libretas buvo išverstas į italų kalbą, o G.Verdi daugiau kaip 20 metų tobulino veikalą – paliko net aštuonias „Don Karlo“ versijas, kurios šiandien atgyja įvairiausiais pavidalais.
Dažniausiai ši opera skamba itališkai. Taip buvo ir „Metropolitan Opera“ teatre, stačiusiame „Don Karlą“ daugiau kaip 200 kartų. Tačiau pirmoji operos versija šio teatro rampos šviesas pirmą kartą išvydo tik šiemet.
Premjeros dirigentas, „Metropolitan Opera“ meno vadovas Yannickas Nezet-Seguinas laukė šito dešimt metų, nuo savo pirmojo susidūrimo su „Don Karlu“, nes jau tada pajuto, jog šiam veikalui labiau tinka prancūzų kalba: G.Verdi prie jos derino savo melodines linijas.
Šio „Don Karlo“ režisierius Davidas McVicaras, pastatęs „Metropolitan Opera“ jau 11 veikalų, taip pat pabrėžė, kad prancūzų „didžioji opera“ (grand opera) stipriai skiriasi nuo itališkosios.
Kūrėjų nuomone, prancūzų kalba artimesnė ir tenorui Matthew Polenzani, įkūnijusiam premjeroje Ispanijos karaliaus Filipo II sūnų Don Karlą. Ji labiau tinka rafinuotam, melancholiško atspalvio jo balsui. Ir visas naujasis pastatymas alsuoja prancūziškosios „grand opera“ elegancija ir didybe.
Nardins į prigimties gelmes
Pagal Friedricho Schillerio pjesę „Don Karlas, Ispanijos infantas“ sukurta ilgiausioji G.Verdi opera yra ir politinė drama, ir ideologinis manifestas, įspūdingas reginys, intymi uždraustos meilės istorija ir dar daug kas. Ji vaizduoja XVI amžiaus Ispanijos karališkojo dvaro intrigas politinių ir socialinių įvykių fone – liaudžiai dūstant nuo valdžios tironijos, siaunčiant inkvizicijai.
Daugelyje G.Verdi operų susipina politiniai ir asmeniniai motyvai, tačiau „Don Karle“ idėjinis užtaisas ypač ryškus. Ši opera išsiskiria G.Verdi kūryboje ir įtaigiais, išplėtotais personažų charakteriais. Net Inkvizitorius čia nėra vienspalvis blogiukas – jis nuoširdžiai tiki veikiantis imperijos gerovės ir tikėjimo labui.
Nėra tradicinis herojus ar meilužis ir pagrindinio tenoro personažas Don Karlas – jis kur kas įdomesnis: kenčia dėl nelaimingos meilės savo pamotei Elizabetei ir dėl tėvo jam rodomos paniekos, bet nesiryžta aiškiai pereiti į priešininkų politinę stovyklą, palaikyti bičiulio Rodrigo maištingų idėjų. Dauguma operos veikėjų vaizduoja istorines asmenybes.
Opera kelia statytojams daugybę iššūkių, bet G.Verdi pastangas atlygina su kaupu, įtraukdamas savo muzika ir dramos peripetijomis į pačias žmogiškosios prigimties gelmes.
Pasak Y.Nezet-Seguino, „Don Karlo“ nepastatysi be šešių išskirtinių solistų, nes operos vaidmenys reikalauja ne tik puikios vokalinės technikos, bet ir artistų intelekto, vaidybos sugebėjimų. G.Verdi įžiebia gyvybę savo personažams ne tik jausmingomis arijomis, bet ir niuansuotomis scenomis, herojų dialogais.
Stipriam rytdienos spektaklio ansambliui – M.Polenzani (Don Karlas), Sonjai Jnčevai (Elizbetė), Jamie Barton (Eboli), Ericui Owensui (Filipas II), Etienne'ui Dupuis (Rikardas) ir Johnui Relyea (Didysis inkvizitorius) – įveikiamos bet kokios užduotys!
Premjeroje – ašaros dėl Ukrainos
Šio „Don Karlo“ režisūrą kritikai apibūdino kaip tradicinę, santūrią ir neutralią. Pats režisierius D.McVicaras teigė siekęs su scenografu Charlesu Edwardsu perteikti mirties dvelksmo persmelktą Filipo II kuriamos baimės imperijos atmosferą. Todėl sceną gaubia prietema, o Brigitte Reiffenstuel sukurti personažų kostiumai yra daugiausia juodi.
Simboliška, kad „Don Karlo“ premjeros vakaras buvo pradėtas Ukrainos himnu, kurį atliko „Metropolitan Opera“ choras ir orkestras, o publika klausėsi stovėdama, su ašaromis akyse. Toks vaizdas buvo ir „Forum Cinemas“ salėje rodant šių jaudinančių akimirkų įrašą per praėjusią transliaciją iš Niujorko.
„Don Karlas“ taip pat prasideda kaimyninių valstybių – Prancūzijos ir Ispanijos – karo atgarsiais. Siekdamas taikos, Prancūzijos karalius ištekina savo dukterį Elizabetę už Ispanijos karaliaus Filipo II, nors ji myli karaliaus sūnų Don Karlą. Dėl taikos princesė nuolankiai susitaiko su savo lemtimi.
Šeštadienio seanse publikos laukia penkios valandos nuostabios G.Verdi muzikos ir dramatiškų siužeto peripetijų su istoriniais personažais.
Liko dar trys seansai
Gegužės 7-ąją „Forum Cinemas“ publikos laukia Giacomo Puccini opera „Turandot“. Joje pirmą kartą pagrindinę heroję turėjo įkūnyti Anna Netrebko, bet dėl politinių peripetijų ją pakeis Liudmyla Monastyrska. Kiti atlikėjai – Ferruccio Furlanetto, Ermonela Jaho, Yonghoon Lee. Dirigentas – Marco Armiliato.
Gegužės 21 dieną į „Forum Cinemas“ ekranus atkeliaus Gaetano Donizetti opera „Lučija di Lamermur“ su italų sopranu Nadine Sierra, įsiamžinusia su Kauno miesto simfoniniu orkestru .„Rigoleto“ įrašuose. Kiti atlikėjai – Javieras Camarena, Artur Ruciński, Matthew Rose. Dirigentas – Riccardo Frizza.
Transliacijų sezoną vainikuos australų kompozitoriaus Bretto Deano šiuolaikiška „Hamleto“ interpretacija, perkelta iš Glaindborno festivalio. Atlikėjai: Allanas Claytonas, Brenda Rae, Sarah Connolly, Aryeh Nussbaumas Cohenas, Christopheris Lowrey, Rodas Gilfry, Davidas Buttas Philipas, Jacques Imbrailo. Dirigentas – Nicholas Carteris.
G.Verdi operos „Don Karlas“ transliacija iš Niujorko teatro „Metropolitan Opera“ Vilniaus „Forum Cinemas Vingis“ salėje Vilniuje ir „Forunm Cinemas“ Kaune – balandžio 9 d. 19 val.
