Tik 2020-aisiais nuo 1980 m. rengiamas festivalis dėl pandemijos neįvyko. Jam nesutrukdė net 1990-ųjų blokada ir kitos ekonominės negandos. O šiandien Birštono džiazas bent trumpam leidžia nukreipti mintis nuo šiurpių Ukrainos įvykių.
Festivalio įkūrėjas ir rengėjas, Birštono kultūros centro vadovas Zigmas Vileikis džiaugėsi, kad pandemija neišsklaidė šios šventės ilgametės rengėjų komandos, nepaveikė jos savitų tradicijų.
Kultūros centro scena festivalio proga vėl pasipuošė nauju Irmos Mickevičiūtės scenovaizdžiu, šventės atributiką simboliais papildė ištikimas jos palydovas grafikas Rimvydas Kepežinskas.
Kultūros centro fojė klausytojus su Birštono džiazo festivalio istorija supažindina tradicinė, nuolat pildoma retrospektyvinė fotoparoda. Šiemet joje eksponuojama ir serija nuotraukų, skirtų išėjusiems į amžinybę Birštono scenos meistrams ir aistruoliams.
21-ojo festivalio programoje – 6 koncertai ir 16 projektų. Jo scenoje muzikuos daugiau kaip pusantro šimto improvizuotojų.
Penktadienį festivalio salė kaito nuo lietuvių kilmės Niujorko vokalistės ir kompozitorės Nicole's Zuraitis temperamentingų vokalinių viražų. Įspūdingo balso, lanksti solistė, pianistė ir aranžuotoja pažėrė su Kęstučio Sovos vadovaujamu Klaipėdos džiazo orkestru amerikietiškų šlagerių įdomių aranžuočių, žaismingai bendravo su publika.
Artistė gyrė K.Sovą, įtraukusį į bigbendą ir studentų, mat visą savaitę iki festivalio ji dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete. Įdomu, kad klaipėdiečių džiazo orkestras azartiškai ir darniai grojo be dirigento: K.Sova kukliai sėdėjo tarp muzikantų, leisdamas ir solo epizoduose reikštis jaunimui.
Visiškai kitokį – intymų ir asmenišką – pasaulį savo muzika atvėrė viena ryškiausių Europos etnodžiazo dainininkių kroatė Tamara Obrovac, pasirodžiusi su savo kvartetu. Ši Kroatijos pažiba pripažinimą pasaulio scenose pelnė savita džiazo kalba, kuri neatsiejama nuo jos gimtosios Istrijos, vaizdingo Vakarų Kroatijos regiono, muzikinio ir kultūrinio paveldo.
Publika įsitikino, kaip natūraliai ir spontaniškai T.Obrovac supina savo kūryboje etnografinius ir modernius muzikos elementus bei džiazo improvizacijas.
Vietos tarmėmis besidominčios, tekstus jomis rašančios kūrėjos klausa iš karto pagavo ir lietuvių kalbos grožį. T.Obrovac bandė scenoje tarti lietuviškus žodžius, ragino koncerto vedėją Darių Užkuraitį daugiau kalbėti.
Dar kitokį požiūrį į džiazą penktadienį savo nauju projektu „JJA Chamber Project“ perteikė talentingas trombonininkas, kompozitorius ir aražuotojas Jievaras Jasinskis. Suvienijęs džiazo ir akademinės muzikos meistrus, jis nuaudė juvelyrišką minimalistinę drobę iš džiazo mėgėjo ausiai neįprastų skambesių.
Neseniai kompozicijos studijas baigęs Jievaras įtraukė į savo projektą retą džiaze instrumentą arfą (Aistė Baliunytė) ir dvi marimbas, kurie suteikė jo muzikai dangiško skaidrumo.
Kaskart naujais amplua festivalyje pasirodantis multiinstrumentininkas Remigijus Rančys šį kartą nutarė pabūti bardu ir atlikti su kvartetu autorinių dainų, pakeitęs savo pagrindinį instrumentarijų gitaromis, klavišiniais ir perkusija.
Šeštadienį Birštono festivalio publikos laukia net trys koncertai. Džiazo maratoną pradės Vilniaus kolegijos komanda, vadovaujama Vyčio Purono, ir šventės debiutanto gitaristo Mindaugo Stumbro kvintetas. Vėliau pasirodys klavišininko Dmitrijaus Golovanovo ir saksofonininko Jano Maksimvičiaus duetas bei Dainiaus Pulausko akustinis kvintetas.
Šeštadienio programą 20 val. koncerte užbaigs dar mažai šalyje žinomos klaipėdietės vokalistės ir kompozitorės Viktorijos Pilatovic ir nuolatinio festivalio dalyvio Kęstučio Vaiginio kvartetai.
